Stebint, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, susidaro įspūdis, kad mes visi patekome į tą kitą veidrodžio pusę.
Lietuvos žaliaisiais pasivadinusi partija per rinkimus sulaukusi didžiulio žmonių palaikymo, pastaruoju metu vis dažniau elgiasi nei kaip iš jų buvo tikėtasi, nei taip, kaip tarsi ir turėtų įpareigoti partijos pavadinimas.
Dar daugiau, matant kokiais tempais, su valdžios palaiminimu ir paskatinimu, retinami miškai, netrukus partija galės keisti pavadinimą į „Lietuvos antižalieji“.
Kalbu ne tik apie plačiai nuskambėjusį Labanoro girios kirtimą ar miesto parkų, kartu su perinčiais paukščiais, naikinimą. Panašūs plyni plotai vienas po kito veriasi mažiau lankomose, todėl ne taip plačiai žinomose Dzūkijos krašto giriose.
Ir, skirtingai nuo kaimynų lenkų, iškirstų miškų savininkai nėra įpareigoti jų atsodinti. Sacharos dykumą, mokslininkų teigimu, savo neatsakinga veikla sukūrė žmonės. Gal mūsų dabartinė „žalioji“ valdžia, naikindama gyvąją gamtą, siekia pakartoti šį senovinį „eksperimentą“?
Tokias niūrias mintis skatina ir Aplinkos apsaugos agentūros klerkų veiksmai. Pastarieji, užuot, kaip jiems ir priklausytų, rūpinęsi gyvąja gamta, kurios liko ne tiek jau daug, būdami tikri „atspindžio“ gyventojai siūlo užmigdyti parkuose prieglobstį radusius perteklinius gyvūnus.
Kadangi niekas nesiteikia paaiškinti tokių rekomendacijų kilmės, belieka spėlioti, jog retų, saugotinų gyvūnų, kaip ir subrendusių, šimtamečių medžių Lietuvoje yra „per daug“, todėl, dalį jų sunaikinus, likusiems bus tik geriau.
Kita vertus, kadangi visi ženklai rodo, jog tikrai patekome į veidrodžio karalystę, tad gal reikėtų pradėti kartoti, kad viskas yra blogai ir tada viskas pagaliau bus gerai?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą