Lietuvai reikėjo uosto, o ne romantikos

Lietuvai reikėjo uosto, o ne romantikos

Šiandien minime 97-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo metines. Uostamiestyje šventė - šiai datai paminėti skirta renginių jūra. Istorikai tiesiai šviesiai sako, kad tuo metu Lietuva turėjo vienintelį šansą pasiimti uostą. Tai buvo drąsus jos žingsnis ir jai pavyko.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius profesorius Jonas Genys atkreipia dėmesį į tai, kad po Pirmojo pasaulinio karo prie Lietuvos buvo prijungta ne tik Klaipėda, bet visas jos kraštas - iki pat Smalininkų.

Uosto svarba nebuvo įvertinta

"Po Pirmojo pasaulinio karo iškilo klausimas, kam turi priklausyti tas lopinėlis žemės Nemuno dešinėje pusėje. Jis egzistavo kelis šimtus metų ir nuo pat Melno taikos arba nuo pat Klaipėdos pilies pastatymo XIII a. iš pradžių buvo Vokiečių ordino valstybės, paskui Prūsijos valstybės sudėtyje. Iki pat 1923 metų tas kraštas buvo kitos valstybės dalis. Neturėdama tos žemės Lietuva buvo likusi be uosto.

Labai gaila, kad Klaipėdos uosto svarba senais laikais nebuvo įvertinta adekvačiai, pavyzdžiui, viduramžiais arba XVIII a. ar net XIX a. Tik XX a. buvo suvokta, kad Lietuva, kaip valstybė, turinti įvairių problemų, neturi to didžiojo šanso - uosto. XVIII a. pabaigoje prasidėjęs Lietuvos integravimas į Rusiją tęsėsi iki XX a. Visą tą laiką Lietuva turėjo visą komplektą bėdų, kurios lyg ir objektyviai neleido jai atsigręžti į tą kraštą.

XX a., kai mūsų valstybė atgavo nepriklausomybę, pamatė, kad jai esant modernioje Europoje kažko trūksta - t. y. normalių importo ir eksporto ryšių su kitomis valstybėmis. Pamatyta, kad ta auksine višta gali būti uostas, kurio ji neturi. Todėl ta pajūrio dalis ir tapo gyvybiškai svarbi valstybei. Po 1923 metų Lietuvos valstybę be išėjimo į jūrą mes jau sunkiai įsivaizduojame", - pasakojo J. Genys.[CITATA]

Jo manymu, jeigu Klaipėdos kraštas nebūtų buvęs prijungtas, tada Lietuvos valstybė būtų labai daug netekusi. "Dešimtys milijonų litų į uosto rekonstrukciją besikuriančiai valstybei, turinčiai ekonominių problemų, rodė, koks prioritetas buvo uostas ir kaip teisingai buvo įvertinta jo svarba.

"Ne tik klaipėdiečiai, bet ir Vilnius, ir Kaunas - visa Lietuva turėtų tai suvokti, kad tarp XX a. įvykių Lietuvos valstybingumo raidoje šitas klausimas yra labai svarbus", - mano istorikas J. Genys.

PAMINKLAS. Kabo Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavos.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Dominuoja romantinė vizija

Istorikas Vygantas Vareikis, kalbėdamas apie šios datos svarbą Lietuvai, irgi sako, kad tuo metu buvo atkovotas jūrinis uostas, o ne šiaip kokia nors teritorija, tarkime, Kuršių nerija, Šilutė ar Pagėgiai.

"Uostas buvo esmė. Tačiau šiuo metu dominuoja ir yra palaikoma romantinė istorinė vizija. Ypač ją palaiko Vilniaus kraštotyrininkai ir istorikai, kurie mato tik kultūrinį aspektą - Mažosios Lietuvos susijungimą ir t. t. Galbūt tokie romantiniai pasakojimai buvo reikalingi prieš 30 metų.

Kodėl lietuviams reikėjo Klaipėdos, o ne kokio nors žemių sujungimo ar romantinių dalykų? Juk Mažosios Lietuvos centras yra Tilžė, o ne Klaipėda. Lietuvai tada reikėjo jūrinio uosto žemės ūkio produktams gabenti į užsienį ir tokiu būdu gauti pajamų į dar jaunos valstybės biudžetą. Kaip kitaip juos buvo įmanoma gabenti iš Lietuvos, kai dar buvo uždaryta siena su Lenkija? Tik per Latvijos uostus, vadinasi, atiduodant rinkliavas ir pelną tiems uostams, o ypač Liepojai. Tie dalykai yra svarbiausi", - sako V. Vareikis.

Pasigendama aukščiausios valdžios dėmesio

V. Vareikio manymu, visa Klaipėdos krašto ir pačios Klaipėdos istorija ir dabartinė jos situacija nėra tinkamai reprezentuojamos Lietuvos mastu. Apie tai 1995 metais kalbėjo tuometinis Klaipėdos meras Eugenijus Gentvilas ir kėlė klausimą, kodėl Vilnius užmiršta kitas savivaldybes.

"Dar anksčiau šį klausimą kėlė ir Vytautas Čepas. Mes pasigendame aukščiausios valdžios pareigūnų dėmesio. Kai, regis, 1998 metais buvo minima šita data dar nerekonstruotame Dramos teatro pastate, į minėjimą atvyko Vytautas Landsbergis. Tada tai buvo geras šios datos svarbos įvertinimas - salė buvo pilna, susirinko gausybė žmonių, sulaukta ir didžiosios lietuviškos spaudos dėmesio. O paskui ta data virto lokaline, Klaipėda dabar virsta Vilniaus provincija, o Lietuva - vieno miesto valstybe", - savo nuomonę išsakė V. Vareikis.

"Pūga prie Mėmelio"

Šiandien Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks pokalbis su istoriku, diplomatu profesoriumi Alfonsu Eidintu, 2016 metais išleistos istorinės karinės apybraižos "Pūga prie Mėmelio" autoriumi. Už šią knygą jam skirta Ievos Simonaitytės premija. Tai beletrizuota istorija apie 1923-iųjų Klaipėdą ir Lietuvą, apie daugiabriaunę Lietuvos įvykdytą politinę, diplomatinę ir karinę operaciją - Klaipėdos sukilimą.

"Profesorius Eidintas yra be galo kompetentingas XX a. Lietuvos istorikas. Ši knyga tiems, kurie nemėgsta akademinio teksto. Tai galimybė susipažinti su istorija šiek tiek kitokia kalbėjimo maniera. Vienas dalykas, kai rašytojas rašo istorinėmis temomis, o kitas ir dar geresnis variantas - kai istorikas rašo kaip rašytojas", - sakė J. Genys.

Beje, knygą "Pūga prie Mėmelio" šiuo metu knygynuose jau sunku rasti. Profesorius A. Eidintas džiaugiasi, kad jo knygos išpirktos ir kad leidėjai jau galvoja apie antrą jos leidimą. Beje, šiandien Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus galima įsigyti tą knygą.

A. Eidintas - istorikas, bet nuo 1993 m. lapkričio dirbo diplomatinį darbą: buvo ambasadorius JAV, Kanadoje, Izraelyje, Norvegijoje ir Graikijoje. Kelerius metus vasaromis parvažiuodamas jis rinko medžiagą. Pasak jo, spauda apie daug ką tylėjo. Parašė jis kelis knygos variantus, iš kurių vienas buvo labiau istorinis, kitas - labiau literatūrinis. Pasirinktas pastarasis, nes istorinis variantas būtų buvęs įdomus tik labai siauram skaitytojų ratui.

"Viskas, ką aš girdžiu iš jaunų žmonių apie tą knygą - kad buvo įdomu ir kad jie apie tai nieko nežinojo. Norėjau ne tik pats pasigilinti į tuos įvykius, bet ir papasakoti apie juos jaunimui, kuris absoliučiai nieko nežino, pirmiausia savo vaikams ir anūkams. Kad ir ko aš paklausdavau, kaip ten buvo su ta Klaipėda, visi išversdavo akis.

Buvo istorikų, kurie rašė mokslinius straipsnius ir populiarius, Klaipėdos universitete buvo net specialus tomelis, skirtas tiems įvykiams, bet nieko paskaitomo paprastam žmogui nebuvo.

Tai man buvo didžiulė paskata. Pamaniau, romanas bus labai storas, tai jaunimui nepatiks. Pasirinkau istorinės beletristikos formą. Knygoje yra ir nuotykių, ir jaunų žmonių. Tuose įvykiuose, tame žygyje iš tikrųjų dalyvavo ir gimnazistai, ir šauliai - labai jauni vaikinai, kurie net motinoms nepasisakė, kur jie išeina. Jie neturėjo nei tinkamų drabužių, nei apavo. Jiems buvo baugu, nes buvo einama prieš karinę jėgą", - "Vakarų ekspresui" pasakojo profesorius A. Eidintas.

Klaipėdą norėta skelbti laisvuoju miestu

Pasak profesoriaus A. Eidinto, negalima sakyti, kad sukilo tik vietiniai žmonės - pajėgos atėjo iš Lietuvos - perrengti šauliai, gimnazistai. Šaulių būriai siuntė savo geriausius atstovus, kurie rinktinėse buvo suporuoti su kariais.

"Juos bežygiuojančius prie Klaipėdos užklupo pūga. Tai nebuvo vien tik karinio pobūdžio operacija. Buvo užsukta sudėtinga diplomatinė mašina. Svarbiausia tas ryžtas, kai mes turėjome šansą įsitvirtinti Klaipėdoje. Tai padaryti reikėjo būtent tada, nes po kelių dienų galėjo būti vėlu. Vakaruose jau buvo norima paskelbti Klaipėdą laisvuoju miestu. Tada jau Lietuva nebūtų galėjusi to krašto prisijungti net autonomijos statusu. Tai buvo vienintelė galimybė, kuri buvo išnaudota.

Tai buvo tikrai drąsus ir rizikingas Lietuvos žingsnis.

Didesnio pagrindo Lietuva pretenduoti į Klaipėdą nebūtų turėjusi. Tada šalies pretenzija buvo tokia - Klaipėdos krašte gyvena daug lietuvių. Ir iš tikrųjų jų buvo beveik pusė. Klaipėda, žinoma, buvo vokiškas miestas, bet visuose kaimuose dominavo lietuviai, bet, žinoma, Rytprūsių lietuviai, klaipėdiškiai. Jie buvo Vokietijos piliečiai, davė būrį savanorių, pateikė reikalingas rezoliucijas ir prašymus Lietuvai, kad padėtų, bet masinio judėjimo norint prisijungti prie Lietuvos nebuvo. Pati iniciatyva priklausė Lietuvai. Dabar nieko įspūdingesnio iš pirmo nepriklausomybės laikotarpio mes ir neturime. Tiesa, dar ir dėl Vilniaus vargome, tai ir buvo dvi svarbiausios Lietuvos užsienio politikos temos", - kalbėjo knygos "Pūga prie Mėmelio" autorius.

Išaugo iš klaipėdietiškų rėmų

"Klaipėdiečiams apie tos šventės svarbą aiškinti nereikia. Bet kad ši data taptų tokios pat svarbos kaip Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, valstybei dar reikia įdėti pastangų. Šiai datai tikrai dėmesio galėtų būti daugiau", - mano Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jis džiaugiasi, kad Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šventė - Sausio 15-osios paminėjimas išaugo iš klaipėdietiško renginio rėmų.

"Atsirado suvokimas, kad ši data, ši šventė yra svarbi visai Lietuvai. Pastaruosius kelerius metus ji paminima ir Vilniuje, į Klaipėdą vis dažniau atvyksta aukšto rango valstybės pareigūnai", - sakė meras.

V. Grubliausko manymu, ši šventė dar turi rezervo augti. Pastaruoju metu jau orientuojamasi į šios datos 100-ąsias metines 2023 metais. Tam jau pradėtos rengti programos, Seimas skelbs tą renginį nacionalinės svarbos įvykiu, tam turėtų būti skirti ir 2023-ieji metai.

PARADAS. Klaipėdos krašto savanorių armijos paradą priima vadas J. Budrys. 1923 m. vasario 20 d.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Žygiuojančiųjų daugėja

Sausio 15-osios renginius organizuojančios įmonės "Creators 76" kūrybos vadovas Marius Tumšys sako, kad norinčiųjų žygiuoti per naktį "Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais" kasmet vis daugėja. Pirmaisiais žygio organizavimo metais prieš keliolika metų eidavo maža 15-20 žmonių grupelė. Pernai ji išaugo iki 2 600 dalyvių, šiemet planuojančiųjų leistis į naktinį žygį - apie 3 000.

"Daugėja ne tik einančiųjų į naktinį žygį, pastebiu, kad vis daugiau mieste iškeltų Mažosios Lietuvos vėliavų ir vis daugiau žmonių, žinančių, ką ši vėliava simbolizuoja. Prie renginių prisidedančių jaunimo organizacijų būrys gausėja. Pasirodo, tai, kad tampame vis labiau kosmopolitiški, nekenkia mūsų patriotizmui, savo šaknis imame dar labiau vertinti", - kalbėjo M. Tumšys.

Sausio 15-oji - Klaipėdos krašto diena

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos paminėjimo renginiai

Sausio 15 d.

10.30 val. gėlių padėjimas ant Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse.
11 val. gėlių padėjimas ant Jurgio Lėbarto, Tilžės akto (reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės) signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse.
12 val. žuvusių pagerbimo ceremonija prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams (Skulptūrų parkas). Dalyvauja Klaipėdos įgulos kariai, šauliai, karinis orkestras, Lietuvininkų bendrijos atstovai ir Klaipėdos choras "Aukuras". Pagarbą salvėmis atiduos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai.
12.30 val. Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12.) pasigirs Klaipėdos kariliono melodija, nuvilnysianti iki pat paminklo vieningai Lietuvai "Arka".
Nuo 16 iki 22 val. prie paminklo "Arka" bus įžiebta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliavas atspindinti žvakių instaliacija. Tradiciškai ant paminklo iškils Mažosios Lietuvos vėliavos ir plevendamos primins Klaipėdos krašto žmonių drąsą Lietuvai reikalingą akimirką.
17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) pokalbis su profesoriumi Alfonsu Eidintu apie 1923 metų "pūgą prie Mėmelio" bei dokumentinės parodos "Klaipėda, 1923 m. sausis" pristatymas.
17.30-18.10 val. Sausio 15-osios šventinė eisena su deglais, skirta pagerbti 1923 m. sukilimo dalyvius . Eitynės nuo Teatro aikštės iki paminklo "Už laisvę žuvusiems" 1923 m. sukilime Skulptūrų parke.
P. S. Jau vakar prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos bibliotekos atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus paroda, skirta šiai datai paminėti. Istorikas V. Vareikis mokyklos studentams skaitė paskaitą šia tema.

Sausio 17-18 d.

Sausio 17-18 d. 18-ąjį kartą vyks naktinis žygis "Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais". Jis bus skiriamas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30-mečiui paminėti. Žygio dalyviai įveiks 25 km atstumą iš Gargždų į Klaipėdą. Pradžia sausio 17 d., penktadienį, 22 val. iš Gargždų "Kranto" pagrindinės mokyklos (Kvietinių g. 28, Gargždai), pabaiga - sausio 18 d., šeštadienį, numatoma apie 6 val. ryto Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose (S. Daukanto g. 31, Klaipėda).

Informacija

Klaipėdos sukilimas - tai svarbus politinis ir karinis žingsnis tarpukario Lietuvos istorijoje. 1923 m. sausio 15-ąją Klaipėdos krašto žmonės sukilo prieš tuo metu čia vyravusią Prancūzijos valdžią ir jėga atsiėmė Klaipėdos kraštą. Tą dieną jis vėl tapo Lietuvos dalimi.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder