Lietuvoje – unikali situacija: apgaudinėti turistus padeda užmerktos „Google“ akys ir pavogta programa?

Lietuvoje – unikali situacija: apgaudinėti turistus padeda užmerktos „Google“ akys ir pavogta programa?

Prieš keliolika metų į Lietuvą atėjusi pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ stipriai pakeitė turizmo rinką – prieš tai šimtus ar tūkstančius litų siekusios bilietų kainos smarkiai krito ir tapo prieinamos žemesnes pajamas gaunantiems lietuviams.

Nukritusios kainos skatino prisitaikyti ir kelionių organizatorius, tačiau pastarieji rado progą, kaip papildomai, tik gal ne visai etiškai, užsidirbti iš pigių skrydžių.

Ėmus domėtis Lietuvos turizmo rinka, keli šios verslo sferos atstovai užsiminė apie bene unikalią situaciją, susiklosčiusią Lietuvoje ir Latvijoje, – kitos tokios pasaulyje, anot jų, greičiausiai nerasi.

Keletas kelionių organizatorių valdo keliolika pigius skrydžius siūlančių interneto svetainių, kuriose siūloma pigiai įsigyti pigių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ kompanijų bilietų. Verslo modelis – paprastas, bet negražus: pigių bilietų pardavėjai iš esmės tarpininkauja tarp pirkėjo ir tikrojo skrydžių operatoriaus, o pelnas ateina iš „administracinio mokesčio“, apie kurį pirkėjas dažniausiai netikėtai sužino tuomet, kai pirkimo finale prieš tai buvusi maža kaina gerokai išsipučia.

Nusiskundimų dėl tokių pigių bilietų pardavėjų internete – gausu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) vieną iš šiame tyrime figūruojančių kelionių organizatorių, mažąją bendriją „Skruzdėliuko kelionės“, yra pripažinusi vykdžius nesąžiningą veiklą.

Anot kelių turizmo rinkos atstovų, VVTAT faktiškai nėra įgali suvaldyti tokius spekuliantus – tarnybos skiriamos baudos per mažos, kad atgrasytų nuo gaunamo pelno.

Tačiau tokią turizmo agentūrų spekuliaciją pigiais bilietais įgalina net ne VVTAT, o dvi kitos aplinkybės – keista ir sunkiai paaiškinama bendrovės „Google Lithuania“ pozicija dėl galimybės pigių bilietų „pardavėjams“ skelbtis ir būti lengvai randamiems, taip pat speciali pigių bilietų paieškos sistema, kuri galimai buvo pavogta iš jos kūrėjo ir dėl kurios dabar bylinėjamasi teismuose.

Pigių skrydžių monopolis – kelių bendrovių rankose

Paieškos sistema „Google“ yra tapusi neatskiriama interneto dalimi – būtent nuo „Google“ dažniausiai prasideda naudojimasis internetu, informacijos paieška. Neretas „Google“ sistema naudojasi ieškodamas pigių skrydžių.

Bendraujant su turizmo rinkos atstovais, jie atkreipė dėmesį į įdomų reiškinį – internetu beieškant pigių bilietų, pigių skrydžių ar pigių kelionių, „Google“ pirmiausia rodo ne pigių skrydžių bendrovių „Ryanair“ ar „Wizz Air“ oficialias svetaines, bet mažai girdėtų ir abstrakčius pavadinimus turinčių svetainių skelbimus. 

Piguskrydziai.lt, Skrendu.lt ir panašios svetainės siūlo pigių bilietų paieškos sistemas, o jas sieja tai, kad perkant bilietus sunkoka suprasti, kas valdo šią sistemą ir kaip ji veikia.

Trumpas atliktas tyrimas parodė, kad daugelis šių pigių bilietų paiešką siūlančių tinklalapių priklauso trims bendrovėms – jau minėtai mažajai bendrijai „Skruzdėliuko kelionės“, bendrovei „Baltic Tours Group“ ir bendrovei „Zigzag Travel“.

„Skruzdėliuko kelionės“ valdo svetaines Bilietaipigiau.lt, Ryanskrydziai.ltWizzairbilietai.lt.

„Baltic Tours Group“ turi bene geriausias pozicijas „Google“ paieškos sistemoje – bendrovės svetainė Skrendu.lt dažnai būna pirmasis pasiūlymas, ieškant pigių bilietų ar skrydžių. Iš esmės tokios pačios svetainės, tik su kitokiu adresu yra Skrendusuryanair.lt, Skrendusuwizzair.ltSkrendusuairbaltic.lt. „Baltic Tours Group“ valdo ir dar vieną svetainę, kurios dizainas nuo anksčiau išvardytų gerokai skiriasi, – Lektuvubilietai.lt.

Pigių bilietų srityje neatsilieka ir „Zigzag Travel“. Be oficialios svetainės Zigzag.lt, bendrovė valdo tinklalapius Kilti.lt, Pigus-skrydziai-nuo-19.lt ir Lektuvu-bilietai.lt.

Anksčiau ši bendrovė netgi valdė domenus Wizzair.lt ir Wizzair-skrydziai.lt, tačiau pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl šių domenų lietuviams užkūrė pirtį teisme.

„Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių firmų!“

Lietuvių į virtualią erdvę paleista pigius skrydžius siūlančių tinklalapių plejada kelia rūpesčių ir pirkėjams, ir VVTAT, ir toms pačioms oro transporto bendrovėms, kurių skrydžių bilietai yra parduodami.

Atsiliepimų apie „Skruzdėliuko keliones“ ir „Zigzag Travel“ galima rasti tinklalapyje Rekvizitai.lt. Atsiliepimų ir skundų skiltyje dėl „Skruzdėliuko kelionių“ gausu skundų dėl pradingusių pinigų, netvarkos, nemandagaus elgesio su klientais, išaugusių kainų ir nutylėtų sąlygų. Panašių skundų šiame tinklalapyje sulaukė ir „Zigzag Travel“. „Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių firmų!“ – 2019 m. balandį rašė Laima pasivadinusi klientė. Anot jos, jau įsigijus bilietus teko papildomai už juos primokėti.

Besigilinant į šių bendrovių veiklą, į rankas pateko ir vienos Danijoje gyvenančios lietuvės laiškas, adresuotas VVTAT, Susisiekimo ministerijai, Mokesčių inspekcijai. Moteris detaliai aprašė situaciją, kaip bėdos prispausta įsigijo bilietus iš Bilundo į Vilnių savo šeimai, kartu ji pabrėžė – kaina jai dėl skubėjimo išaugo dvigubai, tačiau kartu ji tapo sukčių auka.

Anot lietuvės, svetainėje Wizzairbilietai.lt už keturis lėktuvo bilietus ji turėjo sumokėti 70,76 euro, tačiau galiausiai jai buvo priskaičiuotas 56 eurų administravimo mokestis ir dar 4,8 euro transakcijos mokestis, iš viso bilietų kaina išaugo iki 131,56 euro.

Moteris rašė, kad per skubėjimą ir stresą buvo sunku pastebėti, jog minėta svetainė nėra oficiali „Wizzair“ svetainė, tik taip atrodo dėl panašaus dizaino ir pavadinimo, o pirkimo metu nutylėta, kad bilietus perka per tarpininkus ir 56 eurų administravimo mokestis greičiausiai yra elementarūs komisiniai.

Daugybėje skundų pažymima, kad bendrovės nutyli, jog yra tik tarpininkės, kurios pasiima mokestį už tarpininkavimą, o pigius skrydžius siūlantys tinklalapiai sukurti taip, kad savo dizainu primintų oficialias „Ryanair“ ir „Wizzair“ svetaines.

Oro transporto bendrovės nėra linkusios taikytis su tokiomis imitacijomis – Vengrijoje registruota „Wizz Air“ padavė „Zigzag Travel“ į teismą dėl nesąžiningos konkurencijos ir laimėjo bylą. 2017 m. rugsėjį Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „Zigzag Travel“ turi neatlygintinai perleisti vengrų bendrovei domenus Wizzair.lt ir Wizzair-skrydziai.lt bei sumokėti daugiau nei 6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. 2018 m. spalį Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą patvirtino, kad lietuviai išties bandė pasinaudoti panašumu į „Wizz Air“ svetainę ir elgėsi neteisėtai.

VVTAT taip pat bando sutramdyti tokią ties legalumo riba balansuojančią veiklą, kai bendrovės tarpininkauja, bandydamos atrodyti kaip tikrieji bilietų pardavėjai. 2018 m. liepą VVTAT pripažino mažąją bendriją „Skruzdėliuko kelionės“ nesąžiningai vykdžiusia komercinę veiklą.

Bendrovei turėjo būti skirta 4488 eurų bauda, tačiau ši buvo sumažinta iki vos 566 eurų, kadangi negalėjo viršyti 3 proc. bendrovės metinių pajamų. Dar vieną – 398 eurų – baudą „Skruzdėliuko kelionės“ gavo 2018 m. lapkritį.

Besidomint šia schema teko išgirsti turizmo sferos atstovų būgštavimų ir vertinimų, kad tokios baudos – juokingai mažos ir visiškai neatgraso nuo nesąžiningos veiklos; netgi jas nuolatos gaunant galima toliau pelningai perpardavinėti lėktuvų bilietus, mat kelių šimtų eurų baudos sudaro tik nežymias išlaidas, kurias atsveria tūkstantinis pelnas.

Sėkmės garantas: užmerktos „Google“ akys ir vogta sistema?

Pasigilinus į šių turizmo organizatorių „sėkmės istoriją“ paaiškėjo, kad yra keli faktoriai, nuo kurių iš esmės priklauso svetainių, kuriose perparduodami bilietai, gyvybingumas ir sėkmingumas.

Vienas iš tokių faktorių – bendrovės „Google Lithuania“, Lietuvoje atstovaujančios JAV gigantei „Google“, žiūrėjimas pro pirštus į reklamą, kuri kertasi su bendrovės taisyklėmis; „Google“ oficialiai nurodo, jog jos reklamos politika draudžia tinklalapio reklamos sistemoje „Google Ads“, kurioje reklama ir skelbimai interneto vartotojams parenkami ir rodomi pagal jų paieškos raktinius žodžius, reklamuoti nuplagijuotas prekes ir paslaugas, sukuriant įspūdį, neva produktą siūlo originalus gamintojas ar tiekėjas.

Dėl šios situacijos susisiekėme su „Google Lithuania“ vadovu Vytautu Kubiliumi, tačiau jis teigė esąs susaistytas kompanijos politikos, kuri neleidžia jam komentuoti. „Neturiu galimybių to daryti, neturėdamas mūsų komunikacijos kolegų įgaliojimo“, – sakė V. Kubilius.

Antrasis sėkmės faktorius – bendrovės „Waavo“ bilietų platinimo sistema, kuria naudojasi „Skruzdėliuko kelionės“ ir „Baltic Tours Group“, savo privatumo politikoje nurodančios „Waavo“ kaip trečiąjį asmenį / duomenų tvarkytoją, kuriam perduodami asmeniniai klientų duomenys.

Alfa.lt pavyko išsiaiškinti, kad „Waavo“ teikia šioms bendrovėms bilietų paieškos sistemą, kuri ir naudojama tinklalapiuose, siūlančiuose įsigyti pigesnius bilietus. Pastarosios bendrovės istorija – įdomi ir su kriminaliniu prieskoniu: per teismus bandoma įrodyti, kad „Waavo“ vadovas Tadas Steponavičius šią sistemą pavogė tuo metu, kai dirbo bendrovėje „Eturas“, o vėliau už gerokai mažesnę kainą siūlė turizmo bendrovėms.

Viešai prieinamais duomenimis, „Eturas“ Vilniaus apygardos teismui yra pateikęs ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš T. Steponavičiaus ir „Waavo“ priteisti 745 219 eurų patirtų nuostolių ir visiškai uždrausti naudotis bilietų paieškos sistemos programiniu kodu, jį atgaminti ar kam nors perleisti.

Nuostoliai, kaip nurodoma, susidarė tuomet, kai T. Steponavičius neteisėtai pasisavino „Eturui“ priklausančią programą ir, pateikęs kaip „Waavo“, pigiau pardavė kitoms bendrovėms.

Abipusiai kaltinimai

Susisiekus su T. Steponavičiumi ir paprašius verslininko pozicijos dėl šios istorijos, T. Steponavičius paprašė į jį kreiptis paštu. Verslininko advokatas Ignas Dargužas pateikė išsamią kliento poziciją, kurioje nurodo, kad „Eturo“ vadovas Paulius Jasaitis – prieštaringos reputacijos asmuo, turintis ne vieną ginčą su buvusiais verslo partneriais – siekia perimti gerokai tobulesnę T. Steponavičiaus turimą programą:

„T. Steponavičius turi teisę verstis su UAB „Eturas“ konkuruojančia veikla. Teisės aktai skatina sąžiningą konkurenciją ir garantuoja asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

T. Steponavičius darbo UAB „Eturas“ metu nenusikopijavo jokios darbdavio programos, programinio kodo ar pan. informacijos. T. Steponavičius, dirbdamas UAB „Eturas“, nebuvo sudaręs jokių nekonkuravimo susitarimų, kurie ribotų jo teisę verstis analogiška veikla po darbo sutarties nutraukimo.

Nuo pat bendrovės UAB „Waavo“ įsteigimo momento, ši bendrovė vykdė visai kitą veiklą ir nekonkuravo su UAB „Eturas“. UAB „Eturas“ ir UAB “Waavo” programos, klientai ir veiklos modelis skyrėsi.

UAB „Waavo“ ir UAB „Eturas“ kompiuterių sistemos niekada nebuvo panašios ir net neatliko identiškų funkcijų.

T. Steponavičiaus sukurta kompiuterinė programa yra kitokia ir gerokai pažangesnė už bet kurio konkurento programą.

Aviabilietų rezervavimo programą, kurios neteisėtu kopijavimu P. Jasaitis kaltina T. Steponavičių, rinkoje anksčiau žinomą kaip E-TURAS, kelionių agentūros naudojo dar iki UAB „Eturas“ įsteigimo momento. UAB „Eturas“ nėra šios programos autorius.

Tai yra viešai žinoma aplinkybė, konstatuota LR Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 27 d. nutarime Nr. 2S-91, kuriame konstatuojama, kad E-TURAS kompiuterinę sistemą agentūros naudojo nuo 2008 m., o UAB „Eturas“ buvo įsteigta tik 2009 m.

UAB „Eturas“ ieškinys prieš UAB „Waavo“ ir T. Steponavičių pareikštas ne siekiant apsiginti nuo neva nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar ginti autorystę, bet turint tikslą gauti T. Steponavičiaus ilgus metus kurtą ir tobulintą programinį kodą ir jį pasisavinti, tuo pačiu sustabdant T. Steponavičiaus sukurtos programos veikimą, menkinant UAB „Waavo“ verslo partnerių akyse ir tokiais „reideriškais“ metodais užvaldant T. Steponavičiaus ilgus metus kurtą verslą.

Paulius Jasaitis pats diskreditavo savo verslą, kai ėmė neteisėtai savintis savo verslo partnerių duomenis apie jų klientus ir konkuruoti su savo verslo partneriais. UAB „Eturas“ finansiniai praradimai (net jei tokie ir būtų įrodyti byloje) yra nulemti ne T. Steponavičiaus ar jo įkurtos įmonės veiksmais, o paties UAB „Eturas“ akcininko ir vadovo P. Jasaičio veiksmų pasekmė.

Pats Jasaitis yra tikroji jo bendrovės nuostolių atsiradimo priežastis. UAB „Eturas“ klientus prarado dėl konkuravimo su savo paties klientais. Iki 2014 m. UAB „Eturas“ veikė tik kaip programinės įrangos, skirtos kelionių agentūroms, administratorius, tačiau nuo 2015 m. jis pats ėmė pardavinėti skrydžius ir keliones vartotojams, t.y. tiesiogiai ėmė konkuruoti su savo paties klientais, iš kurių savinosi jam patikėtą konfidencialią informaciją apie skrydžių ir kelionių pirkėjus.

Nei UAB „Eturas“, nei P. Jasaitis į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad jie apskritai turi kokią nors kompiuterinę programą ar, kad UAB „Eturas“ sukūrė ar įsigijo kokią nors programą.

Tariamo Ieškovo programinės įrangos kodo pasisavinimo Ieškovas neįrodo, nes nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis apskritai buvo sukūręs ir turi (turėjo) kokią nors kompiuterinę programą.

UAB „Eturas“ jokiais įrodymais nepagrindė, kad UAB „Eturas“ turi programinį kodą, kurio pasisavinimu kaltinamas T. Steponavičius ir jo įmonė, ir, kad Ieškovo programa veikia.

Net ir fragmentiški UAB „Eturas“ pateikti į bylą įrodymai yra akivaizdžiai suklastoti.

Nepaisant anksčiau nurodytų argumentų yra gausybė kitų teisinių argumentų, kurie paneigia bet kokias spekuliacijas apie tariamą kompiuterinio kodo pasisavinimą.

P. Jasaičio ir UAB „Eturas“ nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teisminiu procesu jau konstatavo šią šalių bylą nagrinėjantis teismas savo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi įpareigojęs UAB „Eturas“ įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 6000 EUR UAB „Waavo būsimoms atstovavimo išlaidoms padengti.

UAB „Eturas“ yra „tuščia“ bendrovė, kuri neturi ko prarasti ir naudojama kaip P. Jasaičio įrankis teisminiuose procesuose. Ši bendrovė neturi nei vieno darbuotojo, nuosavybės teise nevaldo jokio turto, nevykdo veiklos, net jos direktoriaus pareigas einantis P. Jasaitis nėra įdarbintas bendrovėje.

Už UAB „Eturas“ mokėjimus atlieka P. Jasaitis arba jo interesus atstovaujantys advokatai. Toks „vegetuojančios“ bendrovės statusas labai naudingas P. Jasaičiui. Pralaimėjęs bylą UAB „Eturas“ net neatlygins laimėtojams teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Konfliktuodamas su savo buvusiu verslo partneriu A. Navicku, P. Jasaitis bendrovę UAB „Eturas“ naudoja prieš oponentus, konkurentus ir jo konfliktuose nepalaikančius asmenis. P. Jasaičio ir A. Navicko konfliktas dėl bendro verslo, akcijų, domenų, sutarčių ir pan. buvo išsamiai nušviestas žiniasklaidoje.

Per keletą paskutinių savo veiklos metų ši, P. Jasaičio kontroliuojama, bendrovė pavadinimą keitė jau keturis kartus.

Anksčiau ji vadinosi: UAB „Oviosoft“, vėliau (nesąžiningai siekdama panašumo į A. Navicko bendrovę UAB „Hotelston“, ką konstatavo teismai kitose bylose) pasivadino UAB „Otelstone“, dar vėliau (po to, kai P. Jasaičio buvęs verslo partneris A. Navickas teismo sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dalį bendrovės akcijų ) pervadinta į UAB „Gyvačių lizdas“, galiausiai pavadinta UAB „Eturas“.“

P. Jasaitis per tarpininkus pateikė papildomą situacijos komentarą iš savo pusės, teigdamas, jog buvęs jo kompanijos darbuotojas neturi reikalingo savo veiklai vykdyti sertifikato, todėl iš esmės veikia neteisėtai:

„Tai, kad tokios įmonės kaip „Skruzdėliuko kelionės“, „Zigzag Travel“, „Baltic Tours Group“ naudojasi vogta bilietų pardavimo sistema ir įstatymų spragomis bei valstybinių institucijų neveiksnumu, o gal net nenoru iš esmės spręsti susidarusią problemą, kuri yra būdinga tik Baltijos šalių rinkoms, manęs jau senai nestebina.

Ši situacija nesikeičia nuo 2012 metų, o tai rodo, kad visos esamos atsakingų valstybinių institucijų prevencinės ir baudžiamosios priemonės yra neveiksmingos. Kyla natūralus ir labai paprastas klausimas – kam tai yra naudinga ir kodėl kreipiantis į valstybines institucijas, joms pateikiant konkrečius faktus ir įrodymus jos nesiima jokių veiksmų.

Daug metų vykdydamas veiklą bilietų pardavimo internetu sektoriuje, galiu konstatuoti, kad visiems plagijuotiems aviakompanijų bilietų pardavimo puslapiams techniškai startuoti padėjo vogta (šiuo metu dėl šios bilietų platformos galimos vagystės vyksta teismas ir atliekamas tyrimas) „Waavo, UAB“ bilietų pardavimo platforma.

Jos direktorius Tadas Steponavičius, anksčiau dirbo mano bendrovėje „Eturas, UAB“. „Waavo“ bendrovei bei Tadui Steponavičiui šiuo metu yra pateiktas beveik milijoną eurų siekiantis ieškinys dėl programinio kodo nukopijavimo ir bilietų pardavimo sistemos vagystės. „Waavo", UAB“ direktorius Tadas Steponavičius nusikopijuodamas sistemą už gerokai mažesnę kainą siūlė visiems turizmo rinkos žaidėjams.

Taigi, sistema tapo prieinama ir nebrangiai įperkama visiems aviakomopanijų puslapių plagiatoriams. Tiesa, ja pasinaudojo ir „Baltic Tours Group“, administruojanti bilietų pardavimo internetu puslapius skrendu.lt, lektuvubilietai.lt, skrendusuwizzair.lt skrendusuryanair.lt, skrendusuairbaltic.lt.

2019 m. spalį Vilniaus miesto apygardos teismo nutartimi netgi buvo paskirta įrodymų užtikrinimo priemonė, siekiant nustatyti ar programinis kodas buvo nokopijuotas, surenkant duomenis iš „Waavo“ serverio, dėl to kurį laiką interneto projektai skrendu.lt, lektuvubilietai.lt ir kiti paminėti buvo klientams nepasiekiami, priešingai nei viešai teigė „Baltic Tours Group“ atstovai, kad neva tai buvo techniniai projekto nesklandumai.

Iš tiesų „Waavo“ neturi „IATA“ (Tarptautinės oro transporto asociacijos) bilietų pardavimo sertifikato ir tai reiškia, kad „Waavo“ lektuvo bilietu kainas iš kitų aviakompanijų puslapių iš dalies paima nelegaliai, naudodami „screenscrapping“ metodu pasirašytą kodą.

Jeigu aviakompanijų tokių kaip „Ryanair“, „Wizzair“, „Norwegian“, „airBaltic“ paklaustume, ar jie dirba su „Waavo“ bilietų pardavimo sistema, esu visiškai įsitikinęs, kad gautume neigiamą atsakymą.

Tai reiškia, kad duomenys iš paminėtų aviakompanijų puslapių yra gaunami neteisėtu būdu.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder