Grandioziniai planai
Lietuvos bankas apie savo planus statyti naują pastatą prabilo dar 2017 m. rugpjūtį.
„Siekiame būti vienu efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos regione ir nuolat ieškome įvairių būdų tam pasiekti. Analizė parodė, kad, išsikėlus iš Vilniaus centro ir sutelkus veiklą vienoje vietoje, bus galima sutaupyti apie trečdalį pastatų infrastruktūros priežiūros išlaidų. Taip pat sumažės išlaidos apsaugai bei kitiems poreikiams, mažės ir darbuotojų skaičius", - tąkart sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Anot jo, siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos.
Tačiau statybos iki šiol neprasidėjo. Galbūt Lietuvos bankas susiprato, kad dabar, kai šalį purto dar viena, šįkart pandemijos sukelta, finansų krizė, ne laikas rūpintis savų darbuotojų patogumu? Pasirodo, ne, veiksmas prasidėjo.
„Šiuo metu esame techninio projekto rengimo etape ir siekiame statybų leidimo. Statybų kaina dar nėra suskaičiuota. Statybų skaičiuojamoji kaina bus paskaičiuota suderinus visus techninius sprendinius.
Siekiame išlaikyti 2017 m. planuotą sumą, įvertinus statybų kainų pasikeitimo indeksą. Projektas vykdomas iš Lietuvos banko lėšų", - „Vakaro žinias" informavo Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Paulius Čiulada.
Pasak jo, sprendimus dėl Lietuvos banko pastatų, kurie po statybų bus nebereikalingi, Lietuvos banko valdyba priims iki 2021 m. birželio 30 d.
Anksčiau skelbta, kad yra keletas galimų pasirinkimo galimybių: panaudojimas visuomenės poreikiams, pavyzdžiui, kultūrinei veiklai, pastatų perdavimas Turto bankui, jų pardavimas aukcione.
Reikės ketvirtadaliu daugiau
2017 m. Lietuvos bankas buvo paskaičiavęs, kad statybos kainuos apie 23,3 mln. eurų. Tačiau neabejotinai kainuos gerokai daugiau. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo - apie 30 mln. eurų.
„Darbo jėga statybų sektoriuje kasmet brangsta 11-15 proc. Dabar dar ir pasaulio biržose metalas ėmė itin smarkiai brangti, plienas ir jo konstrukcijos pabrango 100 proc., pabrango pervežimas.
Todėl visa tai įvertinus Lietuvos bankas turėtų numatyti mažiausiai 25 proc. didesnę statybų kainą, nei ji buvo suplanuota 2017 m. Visos valstybės institucijos asignavimus statyboms turi perskaičiuoti, nes anksčiau numatytų neužteks", - įsitikinęs D.Gedvilas.
Tačiau jis, kaip statybininkų atstovas, aišku, tikino, esą Lietuvos banko naujojo pastato statybos yra savalaikės.
„Vokiečiai, airiai net atskirą programą statybų sektoriaus skatinimui sukūrė. Pas mus dabar yra 16 tūkst. bedarbių statybininkų.
Įsivaizduojate? Kiek žmogus gali sėdėti „ant dietos"? Geriausi statybų specialistai kviečiami į Airiją, Norvegiją. Jei Lietuvoje nebus projektų, visi išsilakstys. Turime duomenų, kad privatūs investuotojai per metus Lietuvoje sustabdė projektų už 350 mln. eurų. Didžiulis skaičius, nes tai - 14 proc. visų apimčių. Laimei, viešasis sektorius projektų nepristabdė, net - atvirkščiai - padidino.
Tačiau tai situacijos visiškai nepataisė, todėl ir yra tiek bedarbių. Tad geriau yra vykdyti naujas statybas, nei tuos pačius pinigus leisti bedarbių pašalpoms", - įrodinėjo D.Gedvilas.
Žarsto ne ten
Buvęs pramonės ministras prof. Rimvydas Jasinavičius, paprašytas įvertinti prabangius Lietuvos banko planus, kai šalį purto krizė, atkreipė dėmesį, kad paprastai naujos statybos vykdomos siekiant, jog jos padėtų gerinti konkrečios įstaigos ar institucijos veiklą, verslo aplinką, darbo našumą.
„Tačiau Centrinis bankas kažin ar vadovaujasi tokiais principais, nes nėra pateikęs svarių argumentų. Manau, kad Lietuvos banko gautą pelną reikėtų panaudoti investicijoms į tas veiklos sritis, kurios didina pridėtinę vertę. Kitaip tariant, pinigai turi būti pervesti į šalies biudžetą, kuriame yra milžiniškas deficitas.
Galų gale juos skiriant kovai su pandemijos pasekmėms gautume gerokai didesnę naudą, nei pagerinę Lietuvos banko darbuotojų darbo sąlygas. O dabar svarbesniems tikslams skolinamės iš kitų", - stebėjosi profesorius.
Ne laikas statyboms
Buvęs Lietuvos banko valdybos narys prof. Vaidievutis Geralavičius sako, kad situacija yra dviprasmiška.
„Lietuvos bankas naują pastatą planavo statyti labai seniai, dar man būnant valdybos nariu, o tai buvo prieš 6-7 metus. Jau tada apie tai buvo kalbama, bet vis nebuvo prisiruošiama. Dabar, manau, naujoms statyboms ne pats geriausias laikas, nes šalies biudžetas ir be to įtemptas.
Jas reikėtų atidėti, juo labiau kad statybų planai jau ne kartą buvo atidėti ir nieko blogo dėl to nenutiko. Viena vertus, gal ir gerai gyvinti statybų sektorių, tačiau, kita vertus, tokios išlaidos, kai yra sunkmetis, visuomenės liktų nesuprastos. Bet visuomenė visada kritikuoja naujus projektus. Kai prasidėjo Pinigų muziejaus statybos, kokios kritikos tik nebuvo. Ir žurnalistai rašė, kad tai - nesąmonė, pinigų švaistymas, o dabar tai - vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje.
Kalbant apie naują banko pastatą, tai kada nors jis tikrai bus reikalingas, nes dabar bankas išsimėtęs per kelias vietas, mat pastate Gedimino prospekte, statytame „prie caro", visi netelpa.
Todėl gal ir reikalingas naujas vienas bendras pastatas. Tačiau, pasikartosiu, labai abejotina, ar laikas dabar pats tinkamiausias. Taip, statybininkams atsiras darbo, bet kas dabar svarbiau - duoti pinigų statybininkams ar pervesti į biudžetą?" - retoriškai klausė prof. V.Geralavičius.
Lietuvos banko naują pastatą sostinės Žirmūnų mikrorajone projektuos ir projekto vykdymą prižiūrės užpernai architektūrinį konkursą laimėjusi architektų komanda „Cloud architektai". Sutarties su ja vertė - 953 tūkst. eurų be PVM.
Faktai
Architektai skelbia, esą naujas Lietuvos banko pastatas bus tarsi sklendžiantis ore kubas virš žalios vejos.
„Pagrindiniai patekimai į pastatą projektuojami tarsi įpjovos reljefe, likusią dalį pirmo aukšto uždengiant želdintu stogu, taip įvertinant reikalavimą, kad penktasis fasadas būtų puikiai matomas iš aplinkinių 9-12 aukštų pastatų.
Pagrindiniam tūriui unikalumo suteikia du aspektai - išskirtinė atriumo erdvė, kurio vidinių erdvių medžiagiškumas (gelsva medžio spalva) ir forma tarsi sukuria aukso luitų iliuziją.
Taip pat siekiant sustiprinti banko, kaip saugyklos, seifo, įvaizdį - stengiamės antro - šaltojo - fasado konstrukciją ne maskuoti, bet atvirkščiai, aiškiai eksponuoti iškeliant ją į pastato išorę. Stiklas dekoruojamas švelniu šilkografijos raštu, dar labiau paryškinant pastato - mechanizmo iliuziją.
Naktinis fasadų apšvietimas sprendžiamas panaudojant minėtas aliuminio konstrukcijas, suteikiant pastatui dar didesnį monumentalumo įvaizdį", - taip rašoma pastato projekte. Pastato išorė skirta pabrėžti banko, kaip saugyklos, įvaizdį, bus panaši į seifą.
Žirmūnų komplekse numatoma įrengti iki 600 darbo vietų. Naujame centrinio banko pastate planuojama įrengti konferencijų centrą, valgyklą, atskirą saugyklą ir požeminę automobilių aikštelę.
Situaciją komentuoja Ekonomistas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:
Dabar, kai šalis patiria tokius finansinius sunkumus, visas investicijas reikia nukreipti ten, kur jos duos didžiausią grąžą. Ir antras reikalavimas, keliamas tų, kurie išmano finansus, yra tai, kad investuoti reikia tam, jog būtų sukuriamos darbo vietos.
Ypač tos taisyklės taikytinos esant ekonominiam sunkmečiui ir kai viešųjų finansų būklė yra silpnoka. Banko pastato pastatymas geriausiu atveju sukurs tik trumpalaikę vertę ar ekonominę grąžą - tik tol, kol vyks statybos. Faktiškai tai yra investicija tik į banko darbuotojų patogumą, sąlygų pagerinimą. Todėl ji tikrai yra nesavalaikė.
Kur reikėtų investuoti? Kad ir į kokios nors gamyklos statybą. Arba, pavyzdžiui, geriau asfaltuoti kelią gyvenvietėje, nes tai gyventojams pagerintų sąlygas, mat kaimiškų vietovių gyventojai važiuoja į miestą dirbti.
Kelių, inžinerinių tinklų infrastruktūra - labai svarbi, nes tai skatina žmones atsikelti į tas gyvenvietes, statytis gyvenamuosius namus, o tada ten įsikuria šeimos, kurioms reikia darželių, parduotuvių ir t.t. Tai - investicija į ateitį. Arba dar labai gera investicija būtų į gamybą, naujas technologijas, nes tai ateityje mažintų sąnaudas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą