Kone įspūdingiausia gyvoji grandinė užfiksuota atkarpoje nuo Vilniaus iki pat Medininkų, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Paramą baltarusiams išreiškė ir pajūris - gyvosios grandinės nisidriekė Klaipėdoje ir Palangoje. O štai uostamiesčio gyventojai ne tik susikibo rankomis, bet ir Biržos tiltą pavertė Laisvės tiltu.
PALAIKYMAS. Gyvoji Laisvės kelio žmonių grandinė tęsėsi net 32 kilometrus. Vaivos Makarauskaitės nuotr.
Įspūdinga gyvoji grandinė
Į kone įspūdingiausią Laisvės kelio gyvąją grandinę sustojo ir rankomis susikibo apie 50 tūkst. žmonių. Gyvoji žmonių grandinė tęsėsi apie 32 kilometrus - nuo Vilniaus Katedros aikštės iki pat Baltarusijos pasienyje esančio Medininkų memorialo.
Visas Laisvės kelias buvo suskirstytas į 16 sektorių. Norintieji jame dalyvauti turėjo iš anksto užsiregistruoti ir pasirinkti stovėjimo vietą tam tikrame sektoriuje. Registracija buvo uždaryta vos per kelias dienas, nes norinčiųjų prisijungti prie šios iniciatyvos buvo be galo daug. Nespėjusieji užsiregistruoti buvo raginami pasilikti namuose ir palaikyti baltarusius žiūrint tiesioginę Laisvės kelio transliaciją.
VIENYBĖ. Išreikšdami palaikymą baltarusiams, Laisvės kelio iniciatyvoje dalyvavo daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Vaivos MAKARAUSKAITĖS nuotr.
Kiekviename sektoriuje stovėjo savanoriai, koordinavę automobilių ir žmonių srautus. Stengdamiesi išvengti kamščių į savo vietą, žmonės stengėsi į sektorius atvykti kiek anksčiau. Savanoriai stengėsi visiems parodyti, kaip ir kur pastatyti automobilius, kad jie netrukdytų eismui ir užimtų kuo mažiau vietos.
Į Minsko pl. žmonės pradėjo rinktis likus dar pusantros valandos iki istorinio susikibimo rankomis momento. Vieni nešėsi Lietuvos vėliavas, kiti istorines Baltarusijos vėliavėles, taip pat plazdėjo ir kitų šalių vėliavos. Žmonės nešėsi baltas ir raudonas gėles bei įvairiausius plakatus. Neturėjusiems jokios atributikos savanoriai dalijo istorines Baltarusijos vėliavėles, ženkliukus ir baltas skareles.
17.50 val. išreikšdama palaikymą kaimynams baltarusiams, Medininkų link pajudėjo motociklininkų kolona.
Pravažiuojančius motociklininkus žmonės palaikė plojimais, šūksniais ir plevėsuodami vėliavas.
Stovint šalia kelio, kuriuo važiavo tūkstančiai motociklininkų, juntama atmosfera buvo be galo įspūdinga, ne tik kad nesimatė motociklininkų kolonos pabaigos, aidėjo griausmingi motociklų variklių griausmai, bet ir daugelis jų važiavo su istorinėmis Baltarusijos vėliavomis.
Savanoriams davus ženklą sustoti į vieną liniją ir susikibti rankomis, Laisvės kelio dalyviai lygiai 19 valandą ėmė giedoti Lietuvos Respublikos himną. Tuomet daugelio širdį užplūdo vienybės ir pasididžiavimo savo tauta jausmas. Verta prisiminti, kad 1989 m. rugpjūčio 23 dieną, lietuviai taip pat kovojo dėl savo laisvės ir jungėsi į Baltijos kelią taikiai išreikšdami norą būti laisvais. Kilus poreikiui, lygiai po 31 metų lietuviai ir vėl pakartojo Baltijos kelią palaikydami savo kaimynų baltarusių troškimą tapti demokratine valstybe.
Sugiedoję Lietuvos Respublikos himną ir išklausę per Lietuvos radiją grojamą neoficialų patriotinį Baltarusijos himną "Pahonia", žmonės neskubėjo skirstytis - kalbino šalia stovinčiuosius, šnekučiavosi, skandavo "Žyve Belarus". Visų veiduose švytėjo šypsenos.
Po gražios akcijos norintieji grįžti namo turėjo kiurksoti kamščiuose. Tačiau šį kartą žmonės neskubėjo, draugiškai praleido vieni kitus, naudojo garsinius signalus, pro automobilio langus mojavo vėliavėlėmis. Didžiulis kamštis, kuriame kai kuriems teko stovėti apie valandą, daugelį džiugino, dar kartą buvo jaučiamas vienybės jausmas.
Klaipėdoje - Laisvės tiltas
Sekmadienį Baltijos kelią minėję klaipėdiečiai pradėjo gražią solidarumo su baltarusiais akciją. Nuo sekmadienio visą savaitę miestiečiai ir miesto svečiai raginami ant Biržos tilto užrišti baltai raudonas juosteles, piešinius ar kitus kūrinius su laisvės palinkėjimu Baltarusijos žmonėms. Šis tiltas pramintas Laisvės tiltu.
GRANDINĖ. Į gyvąją grandinę susikibo ir klaipėdiečiai. Skambėjo "Tautiška giesmė". Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Graži akcija buvo pradėta nuostabiu reginiu - ant tilto iš žmonių sudaryta Baltarusijos vėliava.
Pirmiausia tylos minute buvo pagerbti tie, kurie žuvo Baltarusijoje siekdami žodžio ir judėjimo laisvės. Vėliau ant tilto buvo pririštos senosios Baltarusijos vėliavos su palinkėjimais baltarusiams.
Ant Biržos tilto buvo iškeltos senosios Baltarusijos, Lietuvos trispalvės, Latvijos ir Estijos valstybinės vėliavos. Organizatoriai teigė jaučiantys pareigą paminėti ir kitas valstybes, kuriose šiuo metu tęsiasi karai ir pažeidžiami demokratijos principai. Bet būtent sekmadienį vakare visų maldos ir širdys plakė Baltarusijos ritmu.
Solidarumo akcija ant Biržos tilto buvo tik gražaus gesto pradžia, mat 19 valandą Klaipėdoje, nuo Šiaurinio rago iki Palangos plento, buvo rengiamas Klaipėdos laisvės kelias. Šiuo projektu buvo prisidedama prie "Laisvės TV" pilietinės akcijos, kuri kvietė susijungti į gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki pat Medininkų.
Uostamiestyje į gyvąją grandinę stojo Tarybos nariai, Klaipėdos savivaldybės, švietimo įstaigų atstovai ir ne tik. Žmonės susikibę už rankų, gyvai giedojo Lietuvos himną, netrūko gausių plojimų. Kone visi žmonės, susikibę į gyvąją grandinę, turėjo baltos spalvos atributus. Nepamiršta ir saugumo - pasirūpinta veido apsaugos kaukėmis ir pirštinėmis.
Beje, sekmadienį Baltijos kelias buvo minimas ne tik šiaurinėje, bet ir pietinėje miesto dalyje. Ten šokiais ir dainomis Baltijos kelio sukaktį minėjo uostamiesčio senjorai ir svečiai.
Gyvoji grandinė - ir Palangoje
Žmonės vienijosi ir Palangoje. Ten Baltijos šalių juostomis buvo nutiesta gyvoji grandinė nuo tilto iki pat Jono Basanavičiaus gatvės pradžios. Renginio dalyviai buvo pasipuošę ne tik Lietuvos nacionaline atributika, tačiau ir Baltarusijos vėliavėlėmis.
TIKSLAS. Gyvojoje grandinėje saugus 2 metrų atstumas mažai kam rūpėjo - visi norėjo paminėti Baltijos kelio sukaktį ir išreikšti paramą Baltarusijai. Gabrielės MALŪKAITĖS nuotr.
Tiltas - renginio pažiba. Kabančios Lietuvos ir Baltarusijos vėliavos, blaškomos vėjo, plevėsavo, o per jas skverbėsi saulės spinduliai.
"Labai patiko renginys. Kartu su žmona teko dalyvauti ir ankstesniame Baltijos kelyje. Kiekvienais metais dalyvaujame minėjime, šį kartą teko pabūti Palangoje", - įspūdžiais pasidalijo senjoras Sigitas su žmona Aldona.
Visiems susikibus, sustojus į vietas, žmonės buvo kviečiami dainuoti Eurikos Masytės dainą "Laisvė" ir trikalbę Žilvino Bubelio dainą "Bunda jau Baltija".
Tačiau bent jau prie tilto dainos itin neskambėjo, balsus užgožė vėjas. Deja, bet Lietuvos himnas sekmadienį ant tilto nenuskambėjo.
Beje, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Baltarusijos juostelių užteko tik "tiltiečiams", nes toliau juostelės retėjo, kol beveik visai neliko.
Žmonės įsispraudė kur tik galėjo, visi norėjo būti gyvosios grandinės dalimi, kad net pamiršo saugų atstumą. Vis dėl to stovėjo jie vieningai, nesvarbu ar senjoras ar pradinukas. Kas su įpintomis gėlėmis į plaukus, o kas rankose vėliavėles laikė. Įspūdingiausiai atrodė tie, kurie buvo atsinešę didžiules medžiagines vėliavas ir jomis plevėsavo.
SUSITELKIMAS. Gyvoji grandinė tęsėsi nuo Palangos tilto iki pat Jono Basanvičiaus gatvės pradžios. Gabrielės MALŪKAITĖS nuotr.
"Baltijos kelias - visų Lietuvos žmonių šventė, o be to, galime palaikyti Baltarusijos tautą. Nekilo net klausimas, ar reikia, ar nereikia eiti. Šiemet ta akcija kiek kitokia, su apsauginėmis kaukėmis ir pirštinėmis. Palaikome Baltarusiją ir internetu. Šis prioritetas kiekvieno žmogaus širdyje turėtų būti", - įspūdžiais pasidalijo Palangos bendruomenės "Santarvė" pirmininkė Daina Eimanavičienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą