Ž.Pinskuvienei šiuos duomenis paskelbus, sujudo ir kiti šalies merai. Palangoje rasti 87 „sergantieji", o faktiškai jau seniai pasveikusieji, Kretingos rajone - dar daugiau. Tad kyla klausimas - ar ne per griežtas visai Lietuvai pritaikytas karantinas, jei sergančių koronavirusu yra mažiau, nei rodo statistika?
Kodėl Ž.Pinskuvienei staiga parūpo patikrinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Statistikos departamento statistiką ir rasti jose neatitikimų? Ž.Pinskuvienė paaiškino: „Ne aš viena tokių neatitikimų pastebėjau. Ir Palangos, ir Kretingos rajono merai. Su Švenčionių rajono meru ką tik kalbėjau. Ar mes esame tik keli merai, kuriems svarbu matyti realius skaičius?
Visi mato žmones, kurie seniausiai nuo COVID-19 infekcijos pasveikę, o jie vis dar figūruoja sąrašuose, kaip sergantys.
Mes iš Visuomenės sveikatos centro gauname kiekvieną dieną duomenis ir matome, ką atsiunčia Statistikos departamentas. Jis nurodo, jog Širvintų rajone vasario 5 dieną serga 146 asmenys, o NVSC rašo, kad serga 116 asmenų.
Galvojau, kur čia neatitikimas, ir pradėjau nagrinėti sąrašus. Pamačiau, kad viena Širvintų rajono savivaldybės darbuotoja, kuri nuo COVID-19 infekcijos seniai pasveikusi, jau 2,5 mėnesio dirba, bet jos pavardė įrašyta sergančiųjų sąraše.
Ir kita savivaldybės darbuotoja jau seniausiai pasveikusi ir grįžusi į darbą, o sąraše - serganti. Vienas „ligonis" jau seniai pasveikęs ir išvažiavęs dirbti į užsienį.
Pradėjome analizuoti abiejuose sąrašuose kiekvieną atvejį, skambinti į sveikatos įstaigas, o jos dirba su viena elektronine pacientų apskaitos sistema, o NVSC dirba su kitokia sistema. Tiesa, vasario 5 dieną problemą paviešinus, vasario 9 dieną Širvintų rajone liko tik 23 sergantieji. Vietoje 146-ių.
Yra dar viena priežastis, kodėl tiek neatitikimų. Pavyzdžiui, žmogus kontaktavo su infekuotuoju, todėl nuvažiavo į testavimo punktą pasidaryti „kovidinio" testo. Gavo SMS žinutę, kad testas teigiamas, tačiau jaučiasi neblogai ir neskambina šeimos gydytojui.
Dabar per karantiną beveik visi iš namų dirba, todėl žmogus toliau iš namų dirba, po 14 dienų - jau sveikas, o šeimos gydytojui taip nieko ir nepasako. Bet NVSC sąrašuose vis dar „kabo", kaip sergantis. Tokių jau radome aštuoniolika.
Dar vienas atvejis - žmogus išsikviečia greitukę ir išvežamas į Vilnių, į „kovidinį" skyrių. Žmogus pagyja, išleidžiamas iš ligoninės, o jis šeimos gydytojui nesiskelbia - „žinai, aš sirgau ir grįžau".
Todėl bijau, kad tikros statistikos apie sergančius ir pagijusius nuo COVID-19 mes neturime. Ir nėra noro sužinoti tikrovę."
O kaip reagavo NVSC, kai atskleidėte šiuos neatitikimus? „NVSC pirmiausia uždraudė savo darbuotojams Širvintų rajono savivaldybei teikti duomenis, - atsakė Ž.Pinskuvienė. - Anksčiau kiekvieną dieną informuodavo savivaldybę apie „kovidinę" situaciją, o dabar ryšys nutrūko.
Įpareigojau Operacijų centro vadovę kreiptis į NVSC ir išsiaiškinti, kokie trukdžiai. Pasakė, kad laukia leidimo teikti informaciją mūsų savivaldybei. Eiliniai NVSC specialistai dėl to nekalti, bet kodėl taip elgiamasi? Kodėl draudžiama mums žiūrėti į sąrašus ir tikrinti? Visiems, kurie su mumis dirbo, lyg ir tarnybiniai patikrinimai pradėti.
Todėl klausiu, ar mes tikrai norime sužinoti tikruosius sergančiųjų skaičius? Visi bijo kovoti su vėjo malūnais. Jei žinotume tikrus sergančiųjų skaičius, gal tokio griežto karantino nebūtų.
Taip, saugotis reikia, kaukes dėvėti reikia, rankas dezinfekuoti reikia, bet gal nebūtų tokio žiauraus uždarymo? Juk žlunga žmonių gyvenimai. Rajone pas kirpėją, į parduotuvytę ir taip vienas kitas žmogus teužeidavo. Tai išgyvenimo klausimas. O didieji prekybos centrai dirba.
Valdžia mus truputėlį gąsdina, tačiau niekam neįdomu sužinoti tikruosius skaičius. Mes išviešinome dvi pasveikusiųjų apskaitos spragas. Sveikatos apsaugos ministras pasakė - tikrai žinau tas spragas. Savivaldybė davė du atsakingus specialistus, kurie dirba su tais sąrašais.
Mes tam specialistui dar ir priedą prie algos duotume, kad tiksliai išsiaiškintų. Noro tik reikia. Bet niekas neturi noro."
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, sužinojęs apie Ž.Pinskuvienės aptiktus neatitikimus segančiųjų COVID-19 statistikoje, pasidomėjo ir Kretingos rajone užsikrėtusiųjų koronavirusu statistika.
Na, ir ką pamatė?
A.Kalnius papasakojo: „Iš tikrųjų gerbiamos Živilės pateikti duomenys mus irgi paskatino pasitikrinti skaičius savo rajone. Pasitikrinome praėjusį pirmadienį ir paaiškėjo, jog tie skaičiai rodo 450 mūsų rajono gyventojų, sergančių NVSC duomenų sistemoje.
O pasirodo, kad pusei iš sergančiųjų koronavirusas ptvirtintas dar praeitų metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Kreipėmės į gydymo įstaigas, paklausėme, kiek ilgai galima sirgti. Mums atsakė, kad daugiausiai 4-5 savaites, pasitaiko pavienių atvejų, kad serga ilgiau, bet tik ne pusę metų.
Galvojome, iš kur kyla neatitikimų problema. Gilinomės į esmę. Supratome, kad nesusiderina mūsų medikų ir NVSC specialistų apskaitos sistemos.
Tikrai nekaltinu mūsų medikų, o problema sistemose. Esame labai priklausomi nuo vadinamųjų 14-os dienų, kiek per jas bus užfiksuota susirgimų ir į kokią sergamumo grupę Lietuva tada pateks.
Bet ar atlikę tyrimą galėsime ramiai konstatuoti, kad gavome tikslią statistiką? Aš asmeniškai negaliu to konstatuoti, nes skirtingi skirtingų institucijų duomenys manęs tikrai nedžiugina.
Kažkur stringa apskaitos sistemos. Ši problema gali jaukti susirgimų koronavirusu statistiką visoje Lietuvoje."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą