Milijonieriaus R. Karpavičiaus mirties paslaptys: kas nuvedė pas žolininkus?

Milijonieriaus R. Karpavičiaus mirties paslaptys: kas nuvedė pas žolininkus?

Akademikui Remigijui Žaliūnui apmaudu, kad jo pacientas Raimondas Karpavičius (61 m.) nedelsdamas nepasinaudojo naujausiomis vėžio gydymo galimybėmis, pagrįstomis mokslu.

Turtuolis lankėsi ir prieštaringą gydymą žolelėmis propaguojančioje Kauno įstaigoje.

Kaunietė girdėjo prognozes

– Ar tada, kai R.Karpavičiui klinikose buvo aiškinama apie jo ligos prognozes, tai girdėjo ir A.Grybauskienė? – paklausiau mediko R.Žaliūno

– Ji tikrai buvo kai kuriuose mūsų pasitarimuose. Jis su ja į klinikas atvažiavo ir po to su ja išvažiavo. Ji prašė, kad norėtų visur būti ir viską girdėti. Tokia buvo ir R.Karpavičiaus valia.

– Ar buvote kada nors anksčiau matęs tą moterį?

– Taip, buvau matęs ją 2018 metų rugpjūčio pradžioje R.Karpavičiaus name Nidoje, Pamario gatvėje. Mačiau, kad ji atėjo, išėjo. Iki tol jos nebuvau matęs. Buvo graži vasaros diena. Sėdėjome terasoje, valgėme, gurkšnojome vyną, bendravome. Ten buvo užsukę daug žmonių, tarp jų – ir politikų.

– Ir jūs buvote užsukęs į svečius kaip verslininko draugas?

– Aš dažnai dalyvauju Nidoje vasarą vykstančiame tradiciniame teniso turnyre. Buvau R.Karpavičiui užsiminęs, kad vyksiu trumpam per atostogas į Nidą. Jis man pasiūlė apsistoti tame name.

Buvau su šeima ir dar draugų šeima. Matyt, jam tai buvo malonu, nes jis pats ruošė ir pusryčius. Jei jis prieš tai būtų buvęs mano pacientas, tai nebūtų normalu. Bet tada jis buvo tik geras pažįstamas.

– Ar pažinojote R.Karpavičiaus pirmąją žmoną, jo sūnų?

– Asmeniškai nepažinojau jo pirmosios žmonos, nesu su ja nei kavos gėręs, nei bendravęs. Nidoje kažkas užsiminė apie buvusią jo šeimą, bet tada jis nukreipė pokalbį.

– O kiek laiko buvote pažįstami su R.Karpavičiumi?

– Mes susipažinome prieš kokius trejus ketverius metus per mano vadovaujamą universitetą, kurio sudėtyje yra ir Veterinarijos akademija. R.Karpavičius buvo atvykęs į universitetą su svečiais iš Tenerifės.

Kartu su juo buvo ir Varkulevičius (tuometis „Marijampolės pieno konservų“ generalinis direktorius Rimas Varkulevičius. – Aut.). Jie norėjo su mūsų mokslininkais vykdyti bendrus projektus, kalbėjo apie ekologiškus produktus, turėjo idėjų dėl vaikų maisto. Tai buvo daugiau žvalgytuvės.

Tada ir užsimezgė mūsų draugystė, kuri buvo labiau dalykinė.

Kai milijonierius pateko į Kauno klinikas, A.Grybauskienė nuo jo nesitraukė.

Lankėsi po vasaros atostogų

– Prieš ketverius metus bendrovės „Kauno diena“ renginyje A.Grybauskienė buvo paskelbta Metų kauniete, o pernai šis titulas atiteko Kauno klinikų medikei. Ar tai sutapimas?

– Kauno klinikose dirbanti Olivija Gustienė, kuri tapo Metų kauniete, – jauna pažangi profesorė. Jei ji išvardytų visus gydytus pacientus, R.Karpavičius tikrai nebūtų tas, kuriuo būtų galima didžiuotis. O.Gustienė – Kardiologijos skyriaus, kuriame gulėjo R.Karpavičius, vedėja.

Ji visus ligonius vizituoja, aplanko. Tame skyriuje R.Karpavičius buvo, kai atvyko po atostogų Nidoje.

– Kuo verslininkas po vasaros atostogų 2018 metais skundėsi?

– Po atostogų Nidoje jis man paskambino ir papasakojo apie nežymius negalavimus. Simptomai buvo panašūs į tuos, kuriais skundžiasi širdies ligomis sergantis žmogus. Jis norėjo išsitirti sveikatą. R.Karpavičius atvažiavo į Kauno klinikas – mes jį greitai ištyrėme, nieko išskirtinio neradome. Pagal klasikinę schemą žmogus nėra iš karto kišamas po kompiuteriu, jam nėra šviečiama galva. Nebuvo jokių tos ligos požymių. Patarėme sveikai maitintis ir jis išvyko.

– Ar ir tada su juo į Kauno klinikas buvo atvykusi A.Grybauskienė?

– Pirmą kartą verslininkas taip pat atvažiavo su Aiste.

– Gal R.Karpavičius jums užsiminė, kad jam peršamas koks nors netradicinis gydymo būdas?

– Jis buvo užsiminęs apie kažkokią netradicinės medicinos kliniką. Bet aš netikiu tuo, kas nėra mokslu įrodyta.

Pinigai – į privačią įstaigą

Tuo metu, kai R.Karpavičių alino vėžys, iš „Marijampolės pieno konservų“ sąskaitos buvo pervesta pinigų į nedidelę privačią biologinės medicinos įstaigą Kaune. „Buvo atsilyginta už paslaugas. Sumos buvo tūkstantinės“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino buvęs bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktoriaus pavaduotojas Arnas Grinevičius.

Jis buvo laikomas dešiniąja R.Karpavičiaus ranka. Kitas šaltinis teigė, kad būtent A.Grybauskienė galėjo nuvesti milijonierių į šią gydymo įstaigą: „Iki jos pasirodymo Raimondas ten nesilankė ir su kosmosu nekalbėjo.“

Ta įstaiga viešai skelbia, kad gydo vėžį natūraliomis priemonėmis, nes nuo chemoterapijos neva gresia mirtis.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, milijonierius gaudavo ciberžolių ir kito egzotiško augalo iš Indijos preparatų.

Akademikui Remigijui Žaliūnui apmaudu, kad jo pacientas Raimondas Karpavičius nedelsdamas nepasinaudojo naujausiomis vėžio gydymo galimybėmis, pagrįstomis mokslu.

Kauno klinikose verslininkas vėl pasirodė 2019 metų sausio 7 dieną, kur buvo taikytas chemospindulinis gydymas. Pirmas chemoterapijos kursas skirtas tų metų balandžio pabaigoje, kai ligonio neurologinė būklė blogėjo, o vėžio židiniai smegenyse didėjo. Trečias chemoterapijos kursas jau nebuvo atliktas dėl blogos būklės.

„Po klinikų Radiologijos skyrių Raimondą vežiojo neįgaliojo vežimėlyje, jis nekalbėjo“, – teigė pirmoji verslininko žmona Audronė.

2019 metų birželio pabaigoje R.Karpavičius jau neįstengė pats valgyti, buvo maitinamas per specialų vamzdelį. Tada užvirė kova dėl jo palikimo.

Liepos 21-ąją į Tenerifę kartu su vilniečiu advokatu nuvyko du aukšti Kauno policijos pareigūnai Giedrius Skladas ir Darius Žukauskas. Jie pateko į R.Karpavičiaus vilą ir pareikalavo poilsiautojų išsikraustyti.

Tačiau atskubėję Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai išprašė trijulę iš vilos. Kai „Lietuvos rytas“ prieš mėnesį paviešino aukštų pareigūnų žygius, G.Skladas netrukus pasitraukė į pensiją, o D.Žukauskas šią savaitę buvo atleistas iš Kauno apskrities policijos viršininko pareigų.

.„Raimondo specialiai nevežė į užsienį, nes mes, artimieji, ten būtume jį globoję ir sužlugdę kėslus užvaldyti jo turtą“, – teigė pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė.

Našlė turi ir psichologijos žinių

Įmonės „Marijampolės pieno konservai“ telefonu atsiliepusi darbuotoja patvirtino, kad našlė A.Karpavičienė iki šiol yra rinkodaros vadovė, bet dažniau būna ne Marijampolėje, o Vilniuje.

Ši kaunietė „Marijampolės pieno konservuose“ įdarbinta 2018 metų rudenį. Ji turi renginių organizavimo patirties, yra baigusi psichologijos studijas. Po R.Karpavičiaus mirties kilus kovai dėl jo šimtamilijoninio palikimo našlė kratėsi įtarimų, kad galėjo klasta užvaldyti didelės vertės turtą.

Ji viešai tvirtino, kad sutiko verslininką prieš ketverius metus, jis buvo vienišas. Neva jie kartu gyveno dvejus metus tarp Palangos ir Tenerifės.

Pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė tvirtino, kad jis gyveno su ja name Palangoje iki pat 2018 metų lapkričio 14-osios. Tą dieną jie iš Palangos išvyko į Kauno klinikas, o pakeliui užsuko į Klaipėdoje esantį įmonės „Karpis“ biurą.

Moteris trumpam užsuko į tualetą, o išėjusi kieme nerado nei R.Karpavičiaus, nei automobilio.

Pirmoji šeima daugiau nematė verslininko gyvo. Jie svarstė, kad verslininką po operacijos kaunietė galėjo kuriam laikui įkurdinti bažnyčiai priklausančiuose svečių namuose Kaune.

Našlė Aistė Karpavičienė neatsakė į „Lietuvos ryto“ klausimus, tik atsiuntė paaiškinimą: „Dauguma jūsų pateiktų klausimų susiję su šiuo metu teisme nagrinėjama byla, o teisinių procesų nekomentuosiu.“

Neuždelstas gydymas pailgina gyvenimą Šveicarijos klinikos „Neurochirurgie Zurich AG“ vadovaujantis partneris, neurochirurgas profesorius Evaldas Česnulis „Lietuvos rytui“ teigė, kad diagnozavus glioblastomą svarbi kiekviena diena, tad reikėtų kuo anksčiau pradėti tiek chirurginį, tiek sisteminį gydymą.

„Pagal glioblastomos – paties agresyviausio galvos smegenų auglio gydymo protokolą, kuo greičiau po operacijos (bet ne vėliau nei 6 savaitės) turi būti pradėtas spindulinis gydymas, o praėjus mėnesiui po jo – šešeri 28 dienų trukmės chemoterapijos ciklai.

Apie dešimt parų po neurochirurginės operacijos gyja susiūti randai ir dar tiek pat – vidaus audiniai, o tada negalima delsti.

Skiriasi auglių tipai, bet chemoterapija visais atvejais prailgina gyvenimą, o daugeliu atvejų – ir gyvenimo kokybę. Kai gydymo protokolo nesilaikoma, tada liga tampa nekontroliuojama.

Tai piktybiškiausias auglys, kuris turi tendenciją augti. Žmogaus savarankiškumas ir veiksnumas priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje yra auglys.

Vienu atveju žmogus gali tapti priklausomas nuo priežiūros, slaugos, bet gali suvokti, ką jis pasirašo. Kitu atveju, jei auglys vystosi kaktinėje smegenų dalyje ar didžiosios smegenų jungties srityje, žmogus gali valdyti rankas, vaikščioti, bet pamiršti, pavyzdžiui, kad prieš kelias minutes įjungė arbatinuką ar kad jau pavalgė pietus.

Tokie pacientai gali būti visiškai depersonalizuoti, nejausti distancijos, atsakomybės už savo praeitį, moralinių stabdžių. Tokiu žmogumi su ryškiais asmenybės pakitimais gali kas nors nesunkiai pasinaudoti.

Prieš devynerius metus aš gydžiau ligonę, kurią per mėnesį operavau tris kartus ir kiekvieną kartą makroskopiškai radikaliai pašalindavau auglį. Ji bijojo spindulinio ir chemoterapinio gydymo, tačiau galiausiai pasiryžo.

Ir gyveno po to dar pusketvirtų metų. Taip pat mano praktikoje buvo keli pacientai, kurie po jiems atliktų operacijų ir sisteminio gydymo gyveno vidutiniškai po šešerius metus. Tai tik patvirtina pasaulinę statistiką apie tai, kad šis auglys nėra nuosprendis per artimiausius mėnesius.

Taikant teisingą gydymą galima gerokai pratęsti ligonio gyvenimo trukmę, išsaugant visais aspektais jo gyvenimo kokybę. Kuo radikaliau ir saugiau auglys operuotas ir nedelsiama su tolesniu sisteminiu gydymu, tuo žmogus ilgiau gyvena ir džiaugiasi kokybišku gyvenimu“, – kalbėjo garsus neurochirurgas E.Česnulis iš Lietuvos.

Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie patikimi ir statistiškai patvirtinti.

Arimantas Tamašauskas

Po operacijos – laiškai kolegoms į užsienį

Arimantas Tamašauskas, profesorius neurochirurgas: „Aš gydžiau šį pacientą taip, kaip priklauso tai daryti. Tai buvo operacija ir pooperacinis periodas. Pacientas pageidavo paieškoti tolesnio gydymo galimybių. Aš tokios galimybės paieškojau.

Mūsų Neurochirurgijos klinika yra Europos neuroonkologinių ligų referencijos centrų narė, todėl turime gerų ryšių su kolegomis užsienyje. Jiems siunčiau laiškus. Pasidomėjome, kaip būtų galima šį pacientą toliau gydyti.

O po to jau buvo jo apsisprendimas. Man neteko daugiau su juo bendrauti, vėliau jį Kaune gydė kiti medikai.“

Sidebar placeholder