Mokslininkė apie vandens žydėjimą: tai nėra vienkartinio nusišlapinimo į jūrą pasekmė

Dauguma lietuvių jaučia įgimtą meilę Baltijos jūrai. Rodos, ji ir šaltesnė už tyvuliuojančias piečiau, ir saulė virš jos ne visuomet šviečia, tačiau daugelį prie jos vis tiek traukte traukia. Vis dėlto šiemet liepai keičiant rugpjūtį kaimyninėje Lenkijoje prasidėjęs vandens žydėjimas privertė šios šalies pajūrio mėgėjus trumpam pamiršti bet kokias maudynes. Melsvadumbliai pavertė jūrą žalia pekla. Kodėl Lietuvoje nepajutome jokių vandens žydėjimo padarinių? Kaip keitėsi jūros vandens kokybė tokią karštą vasarą?

Mikrobiologinė tarša šią vasarą normų neviršijo

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras maždaug du kartus per mėnesį paskelbia žarninių lazdelių (E.coli) ir žarninių enterokokų kiekį visų Lietuvos rajonų maudyklų vandenyje.

Patyrinėjus Baltijos jūroje atliktų tyrimų rezultatus vasaros mėnesiais, matyti, jog liepos 23-iąją paimtuose Baltijos jūros mėginiuose abiejų šių bakterijų kiekis šiek tiek išaugo. Pavyzdžiui, Pervalkos ir Juodkrantės paplūdimiuose žarninių enterokokų kiekis pakilo nuo 0 liepos mėnesio pradžioje iki 16/100 mililitrų.

Palangoje didžiausias šių organizmų kiekis užfiksuotas rugpjūčio viduryje – 36 vienetai 100 mililitrų. Toks kiekis fiksuotas pagrindiniame bendrajame paplūdimyje, ties Botanikos parku, moterų ir Šventosios paplūdimiuose vandens kokybė buvo geresnė. Rugpjūčio 10 dieną žarninių enterokokų kiekis Melnragės I-ajame paplūdimyje buvo daugiau nei 50/100 ml. Tačiau visais minėtais atvejais bakterijų kiekis atitiko higienos normas ir jų neviršijo.

Paskutiniais duomenimis (tyrimas atliktas rugpjūčio 21 dieną) Kuršių nerijos paplūdimiuose ir žarnyno lazdelių ir enterokokų vėl yra mažiau nei 5/100 mililitrų.

Bendrovės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki ką tik gavo paskutinius šios vasaros Klaipėdos pajūrio vandens tyrimų duomenis. Nė viename iš mėginių aptiktos žarnyno bakterijos neviršijo leistinų normų. Raudona vėliava, draudžianti maudytis, dvi dienas liepos mėnesį plevėsavo tik neįgaliųjų paplūdimyje, tačiau atlikus pakartotinius tyrimus įsitikinta, jog tarša normų neviršija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Brigita Kairienė sako, kad departamentas duomenų apie užkrečiamųjų ligų atvejus, susijusius su maudynėmis Baltijos jūroje, neturi.

Jos teigimu, Lietuvoje nustatyta tirti paplūdimių vandens kokybę įvertinant du mikrobiologinės taršos rodiklius, t.y. žarninių lazdelių bei žarninių enterokokų kiekį 100 mililitrų vandens telkinio vandens. Kitokios taršos tyrimai (pavyzdžiui, melsvadumblių ar kitų dumblių kiekis vandenyje), paplūdimių higienos normoje nereglamentuoti.

Dumbliai taip pat gali susargdinti

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė sako, jog ji su kolegomis moksliniais tikslais kas dvi savaites ima Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens (ties Kintais ir Nida) mėginius. Šio instituto mokslininkai tiria vandens mikrobiologinę taršą, tačiau kartu įvertina ir dumblių kiekį vandenyje. Dr. Diana Vaičiūtė įsitikinusi, jog tokia informacija taip pat turėtų būti viešinama, tuomet besimaudantieji galbūt priimtų sprendimą nepanirti į vandenį visa galva, saugotis, kad negurkšteltų jūros vandens arba, jei turi silpnesnį imunitetą, apskritai nesimaudyti. Žydintis vanduo taip pat gali sukelti įvairių ligų, nes išvešėjusiuose jūros dumbliuose gausu toksinų.

„Rugpjūčio pačioje pradžioje sulaukėme žinučių apie tam tikrą gamtinę katastrofą Lenkijoje, kai buvo pastebėtas masinis melsvabakterių žydėjimas. Jis buvo tokio lygio, kad jau reikėjo imtis priemonių, kad nenukentėtų besimaudantys. Šalyje buvo uždrausta maudytis. Mes kaip tik tuo metu ėmėme mėginius iš Baltijos jūros. Melsvabakterių vandenyje aptikome, tačiau jų kiekis buvo gerokai mažesnis. Paaiškinimas labai paprastas: palankios hidrometerologinės sąlygos“, – kalbėjo mokslo darbuotoja.

Ji akcentavo, jog visa Baltijos jūra žydi kiekvienais metais – tiesiog anksčiau šis žydėjimas nepasiekdavo nei Lenkijos, nei Lietuvos krantų. Tam, kad žydėjimas kiltų Lietuvos pajūryje, pasak mokslininkės, turėtų vyrauti Vakarų vėjai. Šio rugpjūčio pradžioje melsvabakteres į Lenkijos paplūdimius atnešė šiauriniai ir šiaurės-rytų vėjai.

„Buvo labai karšta ir melsvabakterės ėmė kauptis, daugintis Lenkijos paplūdimių paviršiuje. Tiesą sakant, kai rugpjūčio pradžioje vykdėme savo ekspediciją, vėjai būtent ir pasisuko mūsų paplūdimių link. Vakarų vėjai ėmė nešti ir plakti melsvabakteres ir į mūsų pakrantes. Nidos paplūdimyje mes šiek tiek jų aptikome, tačiau kiekiai buvo gerokai mažesni. Tiesa, jos yra toksiškos, gali sukelti įvairių susirgimų“, – pastebėjo dr. Diana Vaičiūtė.

Nuo žydėjimo išgelbėja bangos

Visgi jau kitą dieną pakilo itin stiprūs vėjai (iki 6–8 metrų per sekundę), jūra įsisiūbavo ir tarpti pradėjusius dumblius sumaišė. Galima teigti, jog tai buvo naktis, išgelbėjusi Lietuvą nuo intensyvaus vandens žydėjimo ir gal netgi draudimo maudytis.

„Melsvabakterės iš tiesų nemėgsta vandens maišymosi, didelių bangų. Jos nustoja daugintis, o biomasė pradeda irti. O mūsų priekrantė retai būtų rami ir lygi. Todėl mes gana retai turime atvejus, kai vandens žydėjimas pasiekia kritinį lygį“, – paaiškino dr. D.Vaičiūtė. Mokslininkė pridūrė, jog vandens kokybė niekuomet nevertinama pagal dumblių kiekį jūroje – tik pagal mikrobiologinę taršą.

„Žydėjimas, žinoma, pastebimas plika akimi, bet tų dumblių toksiškumas įvertinamas tik kritiniais atvejais. O juk gali pasitaikyti vidutinio lygio žydėjimas, tačiau melsvabakterėse gali būti daug toksinų“ – svarstė mokslininkė.

Suomijos aplinkosaugos institutas SYKE nuolat stebi ir informuoja apie dumblių kiekį Baltijos jūroje bei pačios Suomijos ežeruose. Liepos pabaigoje jie pranešė ir apie tai, jog didelis kiekis dumblių susidarė ties Lenkija bei Lietuva ir netgi užfiksavo didžiulį dumblių „sūkurį“ jūros paviršiuje.

Mano, kad informacija apie dumblių kiekį jūroje turėtų būti skelbiama

Vandens žydėjimą sukelia maisto medžiagos, atitekančios į jūrą daugiausia iš ūkių (tai dėl trąšų pertekliaus likę natris ir fosforas) arba su namų ūkių nuotekomis (cheminių ploviklių, skalbiklių likučiai). Kadangi jų nematome plika akimi, negalime įvertinti ar pajusti, koks kiekis maisto medžiagų plūduriuoja jūroje. Tačiau, pasak dr. D.Vaičiūtės, vos tik nusistovi ramesnis vanduo bei pakyla oro temperatūra, vandens žydėjimas gali sprogti.

„Mokslininkai vis dažniau perspėja, kad ateityje sulauksime karštesnių vasarų. Melsvabakterės per dieną dalinasi net kelis kartus, taigi šių dumblių biomasė per kelias dienas gali užaugti didžiulė! Mūsų instituto mokslininkai Kuršių mariose fiksuoja vandens žydėjimą netgi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tai rodo, kad dumbliai lengvai gali prisitaikyti prie kintančių temperatūrų, kintančio apšviestumo ir labai greitai reaguoja į užterštą vandenį. Turiu omenyje, padidėjusį maisto medžiagų kiekį“, – kalbėjo mokslininkė.

Ji ragino susimąstyti apie vandens taršą maisto medžiagomis (trąšų perterkliumi, skalbiklių, ploviklių likučiais), nes tais dešimtmečiais, kai į upes tekėjo ir neišvalytos buitinės ir pramonės įmonių nuotekos, o trąšų kiekis į žemės plotą nebuvo reguliuojamas, Baltijos jūra buvo gana priteršta ir dabar bet koks papildomas teršalų kiekis gali sukelti didelių problemų.

„Girdėjau lenkų mokslininkę sakant, jog visa tai, ką padarėme Baltijos jūrai dabar grįžta mums vandens žydėjimu. Tai nėra vienkartinio nusišlapinimo į jūrą pasekmė“, – sakė dr. D.Vaičiūtė.

Vis dėlto mokslininkė pridūrė, kad dumbliai yra natūrali ežero ar jūros flora. Jų visuomet bus, tačiau reikia sekti, kad jų kiekis netaptų per didelis ir nekeltų grėsmės žmonių sveikatai.

„Aš asmeniškai vidutiniškai žydinčiame vandenyje maudausi, netgi Kuršių mariose maudausi. Tačiau manau, kad informacija apie dumblių kiekį vandenyje žmonėms turėtų būti nuolat skelbiama – kad silpnesnio imuniteto žmonės galėtų apsvarstyti, ar verta“, – mano dr. D.Vaičiūtė.