Migracijos ekspertų nuomone, Briuselio biurokratai ir toliau nesiima spręsti problemos iš esmės - susidaro įspūdis, jog Europa vis labiau rūpinasi prieglobsčio prašytojais, gyvenančiais iš pašalpų.
Remiantis Maltoje įsikūrusio Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) duomenimis, per pirmus šešis šių metų mėnesius pateiktų prašymų suteikti prieglobstį ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje skaičius išaugo 10 proc., iki 337 200.
Daugiausiai prieglobsčio prašytojų yra iš Afganistano, Sirijos ir Venesuelos.
Tuo metu Graikija paragino Briuselį svarstyti sąžiningesnį atsakomybės už migrantus paskirstymą. Šalis yra susirūpinusi dėl to, kad per pastarąsias savaites į valstybei priklausančias salas atvyko daug daugiau migrantų nei įprasta.
„Nuo liepos 7 dienos nebuvo nė vienos dienos, kai į Graikiją nebūtų atvykę naujų migrantų“, - vakar teigė Giorgios Kumucakos, ministro, atsakingo už piliečių apsaugą, pavaduotojas.
Į salas Egėjo jūroje - Lesbo, Samo, Chijo, Koso ir Lero - atplaukusiųjų skaičius jau peržengė 20 tūkst., teigė G.Kumucakos. Pasak jo, tai rodo, kad migrantų skaičius per kelias pastarąsias savaites išaugo 17 proc. Vien Lesbo saloje atvykstančiųjų vadinamųjų „pabėgėlių“ skaičius paaugo 44 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
G.Kumucakos teigė, kad šalis laukia, kada galės šiuo klausimu bendradarbiauti su Europos Komisija ir ES narėmis. Jis sakė vertinantis tai, kad išrinktoji ir Europos Komisijos vadovės pareigas greitai perimsianti Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) migracijos klausimą laiko vienu iš prioritetų.
Jeigu graikų lūkesčiai pasitvirtins, tuomet ir Lietuva sulauks naujų pašalpininkų, kuriuos čia Briuselio biurokratai siųs pagal naujai paskirstytas „kvotas“.
Situaciją komentuoja migracijos ekspertas Dainius Paukštė:
Kodėl padaugėjo prieglobsčio prašytojų? Ko gero, pakliūti į Europą neoficialiu būdu fiziškai tapo sunkiau, nelegalai nuolat skęsta jūrose, o vis daugiau Europos valstybių stiprina sienų kontrolę.
Todėl dabar ieškoma vis daugiau naujų būdų, kaip pakliūti į Europą ir čia įsitvirtinti: institucijos užverčiamos tokiais štai prašymais tiek iš ES teritorijos, tiek ir už jos ribų.
Tačiau blogiausia, kad iš esmės niekas nesikeičia - mes jau daugiau nei dvejus metus šnekame, kad Europos Sąjungoje nėra aiškios vieningos tvarkos, reglamentuojančios migraciją, nėra pasirinkta jokia pozicija.
Ir tokia amorfinė politika, kurią „vykdo“ ES institucijos, palieka daugybę galimybių vienaip ar kitaip trečiųjų šalių piliečiams pakliūti į Bendriją. Dažniausiai, žinoma, jie čia patenka nelegaliais būdais: perkrauti laivai plaukia toliau.
Dabar jau galima ir elektroniniu būdu teikti tokius prašymus, nebūtina keliauti fiziškai į Europą.
Tokiu pat būdu galima iš karto pradėti ieškoti darbo. Bet čia mes matome, kad absoliuti dauguma visiškai nenori dirbti - jie nori gyventi iš pašalpų. Kita vertus, aš net nepradėčiau nagrinėti tokio prašymo, jeigu trečiosios šalies pilietis negali pateikti savo asmens tapatybės dokumentų.
Tokiu atveju iškart sumažėtų tokių prašymų srautas. Na, o dabar ES žaidžia niekur nevedančius „patikrinimų“ žaidimus, kuriuose keliems veikėjams iš šimto pasiseka - faktiškai tai yra žaidimas gyvybėmis, žaidimas, skatinantis ir toliau čia vykti. ES nėra susitupėjusi tokiems rimtiems sprendimams, kaip sienų apsauga ar aiškios migracinės politikos nustatymas.
Susidaro įspūdis, kad ES net nereikia darbo jėgos - visas žaidimas pastatytas tik ant prieglobsčio... Galbūt nėra kur dėti pinigų, kuriuos išdalina pašalpoms...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą