Pastatė baseiną. Vandens pripils, jeigu geri būsime?

Pastatė baseiną. Vandens pripils, jeigu geri būsime?

2018 metų birželio 26-oji tapo istorine diena Klaipėdoje. Iškilmingai, gaudžiant fanfaroms atidarytas šiuolaikiškas baseinas. Pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pastatytas 50 metrų ilgio ir 10 plaukimo takelių baseinas. Baseinas, kuris pelnytai gali būti laikomas moderniausiu Baltijos šalyse, nes jame įkurtas sveikatingumo centras ir įrengta unikali specializuota 9 metrų gylio ir 8 metrų pločio nardymo šachta.

klaipedosbaseinas.lt nuotr.

Projektavimo darbams ir baseino statybai išleista 16,6 mln eurų. Bet argi gaila, kai mieste atsirado toks unikalus ir reikalingas sporto infrastruktūros objektas.

Atidarymo ceremonijos metu oficialūs asmenys pasakė gražias sveikinimo kalbas, perkirpo žydrąsias juosteles, palinkėjo ilgų ir sėkmingų baseino gyvavimo metų ir išsiskirstė kas sau. Baseinas ėmė gyventi savo gyvenimą, tik laimės ir sėkmės istorija truko neilgai.

Jau šių metų pavasarį, pastebėjus, kad drėksta dalis baseino patalpų, buvo išleistas vanduo iš specializuotos nardymo šachtos.

Atėjo ruduo, vandens šachtoje vis dar nėra. Daugiau kaip pusę metų aiškinamasi, kas kaltas ir atsakingas dėl naujo baseino broko.

Kaip dažniausiai būna, ginčas sprendžiamas valdišku būdu, tai yra už mokesčių mokėtojų pinigus, tiesos ilgai ieškoma teismuose. Taip atsitiko ir šį kartą.

Byla teisme. Bet vandens dėl to šachtoje neatsirado. Ir panašu, kad niekas negali pasakyti, kada atsiras.

Kol baseino projektuotojai su statytojais ir Savivaldybės valdininkais pirštu bado vienas į kitą ir aiškinasi, kas kaltas, povandeninio plaukiojimo sportininkai, nardymo mėgėjai lieka ant ledo, tiksliau, ant sausos šachtos plytelių.

Teisutis Matulevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Anksčiau čia vienu metu galėjo treniruotis net iki 15 narų. Klaipėdos baseino nardymo šachta buvo tapusi dideliu traukos centru. Praktinių įgūdžių įgyti čia atvažiuodavo žmonės ir iš kitų šalių.

Bet svarbiausia, kad sutriko ir labai svarbių tarnybų pasirengimo procesas. Nardymo šachta kaip treniruočių vieta sėkmingai naudojosi uosto narai, Koordinacinis gelbėjimo centras, Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga.

 ltuswimming.com nuotr.

Mokymus čia atlikdavo Jūreivystės mokyklos studentai, jūrų archeologijos profesionalai.

Kol valdininkai kilnoja popierių šūsnis ir rašo naujus raštus, ūkiški žmonės ieško sprendimo, kaip greičiau atkurti nardymo šachtos veiklą.

Sprendimas yra. Defektas gali būti labai greitai pašalintas padengus šachtą vandeniui atsparia danga. Tai patvirtina ir ekspertai.

Juolab, kaip teigia Klaipėdos savivaldybė, yra ir tam įšaldytos statytojo lėšos, kurių užtektų defektui pašalinti.

Bet ne viskas taip paprasta pas mus. Valdininkai abejingai žiūri į tokias iniciatyvas, mat vyksta teismo procesas. Kai nedega akys, nėra entuziazmo ir esi drungnas, visada patogiau yra nieko nedaryti ir laukti.

Dabar laukti, kol paskirtas teismo ekspertas atliks ekspertizę, paskui ją būtinai kas nors užginčys, tada darys naują. Paskui kaltinamieji ilgai rašys atsiliepimus, sprendimas bus apskųstas, situaciją nuo pradžių ims nagrinėti aukštesnis teismas. Pasaka be pabaigos.

Tik toje pasakoje nėra vietos žmonėms, kurie nori įgyti nardymo įgūdžių, juos tobulinti, nėra vietos ir specialiosioms tarnyboms, nuo kurių profesionalumo gali priklausyti mūsų gyvybės.

Už visų mokesčių mokėtojų pinigus sukurtas visuomeninis gėris yra įkalintas ir užšaldytas biurokratinių kovų verpetuose.

Protingai mąstant, defektą galima pašalinti jau dabar ir atnaujinti šachtos veiklą, o teismo procesas tegul trunka kad ir amžinybę. Kai bus galutinis teismo sprendimas, kas bus pripažintas kaltu, tas ir atlygins nuostolius, tačiau tai netrukdys veikti nardymo šachtai. Tačiau iš Klaipėdos savivaldybės sklindantis pasyvumas aiškiai signalizuoja, kad jiems neaktualu, neįdomu.

Kam čia tvarkytis ūkiškai, jeigu galima viską įvilkti į formalumus. Įkišti į stalčių. Svarbiausia, kad įstatymas nepažeistas. O kam įdomu rezultatas ir racionalus požiūris šiais laikais?

Teisutis Matulevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip ir, matyt, nežaidžia teniso arba nevaikšto į Trilapio gatvės pirtį. Į Savivaldybei priklausančią pirtį, kuri turi savo istoriją, yra tapusi neatsiejama miesto veido dalimi, kuri kuria miesto aurą ir telkia miesto bendruomenę.

Gal neįdomu ir dėl to, kad niekas iš aukštų Savivaldybės valdininkų patys nenardo šachtoje?

Nepaisant to, kad Trilapio gatvės pirties populiarumą liudija į ją norinčių patekti žmonių eilės, ją vis tiek norima uždaryti ir privatizuoti arba privatizuoti ir uždaryti.

Ir vėl tas valdiškas abejingumas ir apatija. Drungnais veidais, bet svarbu, kad pagal įstatymą.

Ir galva neskaudės, kada palaipsniui uždarysime iš miesto biudžeto išlaikomas sporto rekreacines vietas. Tada turbūt ateis eilė miesto bibliotekoms ir skaitykloms. Jos irgi galvos sopulį kelia ir pelno neneša.

Taigi, daug problemų turim. Ne baseinai, ne šachtos ir ne Trilapio pirtis yra problema.

Biurokratija, apatija ir drungnumas - štai kur yra Savivaldybės valdininkų didžioji problema.

Teisutis Matulevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder