Paklaustas, ar kuo nors pasikeitė pernai keleiviai tiek linijoje Klaipėda-Kylis (Vokietija), tiek Klaipėda-Karlshamnas (Švedija), J. Nazarovas atsakė: "Ko gero, tai būtų galima palyginti su maudymosi kostiumėlių pardavimo tendencijomis žiemos metu: perka tik tie, kas ketina maudytis eketėje arba kubile. Atostogų segmento mūsų keltuose neliko ir, ko gero, nebus dar ilgokai, tad keliauja tik tie, kuriems iš tiesų labai reikia, nes aname krante priimami tik turintys testus su neigiamu COVID-19 atsakymu ir laukia saviizoliacija skirtingais terminais skirtingose valstybėse."
Tinkamoje vietoje tinkamu laiku
"Vienu momentu, kai nebeliko skrydžių ir buvo uždaryta siena su Lenkija, tikrai buvome vienintelė susisiekimo arterija, kuria Lietuvos piliečiai galėjo grįžti namo. Be to, sujungėme Estiją su Švedija. Tai joks didvyriškumas, tiesiog buvome tinkamoje vietoje tinkamu laiku", - mano J. Nazarovas.
Palyginus 2019-uosius su 2020-aisiais, Baltijos jūroje "DFDS Seaways" laivai, įskaitant ir estiškas linijas, pervežė apie 15 proc. mažiau keleivių. Tai, be abejo, yra susiję su karantino apribojimais, kai laivai negalėjo plukdyti tiek keleivių, kaip paprastai. Net jei apribojimų nebūtų buvę, tokiu laikmečiu žmonės turi kur kas mažiau paskatų kur nors keliauti.
"Klaipėdoje mes turime didesnį keleivių praradimą, nes Estijos linijose pernai jų pervežėme daugiau nei 2019-aisiais. Estijoje buvo uždaryta linija Talinas-Stokholmas. Tad mūsų keltas "Sirena Seaways", galintis plukdyti nemažai keleivių, tapo gelbėjimosi ratu, vykstantiems į Švediją", - sakė J. Nazarovas.
Pasak "DFDS Seaways" vykdomojo direktoriaus, krovinių Baltijos jūroje pernai, palyginti su užpernai, sumažėjo 4 proc., skaičiuojant ir linijos Paldiski (Estija)-Hanko (Suomija) uždarymą, o neskaičiuojant būtų nedidelis augimas. Kad būtų pasikeitęs krovinių segmentas rinkoje, nepastebima.
VADOVAS. Jonas Nazarovas AB "DFDS Seaways" dešimt metų ėjo finansų direktoriaus pareigas ir tiek pat jau eina vykdomojo direktoriaus pareigas. "DFDS Seaways" nuotr.
Vis dėlto kompanija pernai nuostolių nepatyrė, bet EBITDA (vadinamasis pelnas prieš palūkanas, nusidėvėjimą ir mokesčius) nukrito 13 proc., t. y. sumažėjo jos pelningumas. DFDS tikisi, kad šiemet krovinių jos laivuose nesumažės ir bus tiek, kiek pernai. Optimistinių vilčių dėl keleivių srautų neturima. Optimistinis scenarijus būtų, jeigu vasarą karantino apribojimai vienu metu atlaisvėtų tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse valstybėse. J. Nazarovo manymu, rudeniop gal situacija kažkiek stabilizuosis, bet dar bus juntama rinkos inercija. Žmonės dar nedrįs keliauti, net jeigu ir bus leidžiama. Tad metai keleivių atžvilgiu, tikėtina, bus niūroki. Paklaustas, kokią įtaką kompanijos veiklai turėjo naujo stipraus krovinių ir keleivių vežėjo "TT-Line" atėjimas į Klaipėdos uostą, J. Nazarovas atsakė: "Naujo žaidėjo atėjimą į keltų, kurie plaukia tiek į Švediją, tiek į Vokietiją, linijų rinką Lietuvoje ir Latvijoje pajuto visi operatoriai, o klientai gavo didesnį pasirinkimą. Bet tai nekeičia mūsų kompanijos pagrindinio siekio - nuolat gerinti savo paslaugų kokybę."
Užsakydavo spec. skrydžius
"DFDS Seaways" darbo dėl pandemijos pernai nebuvo nutraukusi nė vienos dienos. Bendrovės laivai per metus padaro daugiau nei 1 000 reisų. Paprastai kasmet būna 2-3 kartai, kai ar dėl oro sąlygų, ar dėl techninių priežasčių reisai būna atšaukiami. Pasak J. Nazarovo, pernai audros neviršijo metinio vidurkio.
Aprūpinti laivus visomis apsauginėmis priemonėmis, įsigyti veido kaukių pernai per pirmą karantiną, kai pandemija užklupo visus netikėtai, pasak vykdomojo direktoriaus, nebuvo paprasta. "Tai buvo būtinieji verslo kaštai tam, kad galėtume tęsti darbą. Reikėjo ne tik apsaugos priemonių. Vienu metu teko užsakinėti lėktuvų skrydžius Palanga-Roterdamas, Palanga-Marselis įguloms keisti. Lietuvos oro erdvė reguliariems skrydžiams tuo metu buvo uždaryta, kitos kelionės alternatyvos buvo pernelyg rizikingos dėl COVID", - sakė bendrovės vykdomasis direktorius ir pridūrė, kad periodiškai visos apsauginės priemonės vis dar perkamos iki šiol.
Nepaisant visų apsaugos priemonių, iš maždaug 720 darbuotojų COVID-19 "DFDS Seaways" kompanijoje susirgo daugiau kaip dvidešimt žmonių.
Paklaustas, kas jam, kaip vadovui, prasidedant pandemijai kėlė didžiausią nerimą, J. Nazarovas atsakė: "Dar vasarį, kai daugeliui atrodė, kad pandemija yra ten kažkur Kinijoje ir mums ji nieko nereiškia, mes privalėjome rengti veiklos tęstinumo planus tam atvejui, jeigu koronavirusas išplistų. Tada kolegoms rašiau, kad į COVID-19 galime žiūrėti arba kaip į gripo versiją, arba kaip į naująjį marą, tačiau pagrindinis dalykas, ko reikia bijoti, - visuomenės arba mūsų pačių reakcijos pandemijai įsibėgėjus. Šiuo metu mes tai ir turime: visa informacinė erdvė užpildyta pandemijos, visi esame emociškai vienaip ar kitaip paveikti, o daryti įtaką situacijai galime tik labai ribotai. Manau, reikia nustoti nerimauti dėl to, ko negalime pakeisti, o sutelkti pastangas į situacijas, kurios priklauso nuo mūsų.
Laikai nebe tie
Vienu metu keltuose restoranai ir barai buvo visiškai uždaryti, bet keleiviai buvo maitinami. Maisto paketai jiems buvo atnešami į kajutes. Paklaustas, ar nepatyrė nuostolių bendrovė dėl barų ir restoranų uždarymo, kompanijos vadovas atsakė: "Panašu į klausimą, ar labai svarbi šukuosena, kai galvą kerta. Dalies pajamų netekome, bet tai ne drama.
LAIVAS. Šiemet keltas "Athena Seaways" buvo remontuojamas Vakarų laivų gamykloje.
Šiuo metu taikomas ne pats griežčiausias ribojimų režimas, bet vis dėlto nebėra tų fantastiškų kelionių keltais jaučiant visą jūrinę romantiką.
Viešojoje erdvėje reikia dėvėti kaukes, į laivo parduotuvę įleidžiami tik keli žmonės ir t. t. Nebe tie seni gražūs laikai. Keleivių skaičių keltuose mes ribojame patys norėdami valdyti riziką. Jau per pirmą karantiną autotreilerių vairuotojus apgyvendinome ne po keturis kajutėje, o po du. Daugiau laivo kajučių yra skirta vairuotojams."
J. Nazarovo teigimu, Europoje, pagerėjus pandeminei situacijai bendrąja prasme, šalys grįžo prie griežtesnių kelionių suvaržymų. Šiuo metu kad ir kur plauktum iš Lietuvos: ar į Vokietiją, ar į Švediją, būtina turėti neigiamą COVID-19 testo atsakymą. DFDS keltų keleiviai perspėjami, kad jo neturintys gali būti sugrąžinti atgal į Lietuvą. Pasak J. Nazarovo, Lietuva šiuo atveju elgiasi net liberaliau: reikalaujama turėti neigiamą testą, bet jo neturintiems leidžiama per 24 valandas jį pasidaryti.
Naujas keltas - antrą pusmetį
Nepaisydama susidariusios situacijos bendrovė tęsia savo veiklą ir įgyvendina numatytus planus.
Laikomasi laivų remonto grafikų. Kadangi kompanijos keltai plukdo žmones, kas dvejus su puse metų jiems atliekama patikra sausame doke, kaip sako J. Nazarovas, laivas turi išlipti iš vandens.
Žinoma, pandemija turėjo įtakos naujų DFDS keltų atvykimui į Klaipėdą. J. Nazarovo teigimu, abu naujai pastatyti laivai jau yra ant vandens, vienas labiau paruoštas, kitas mažiau.
Jeigu nieko blogo neįvyks, pirmasis keltas turėtų Lietuvą pasiekti šių metų antrą, o kitas - 2022 metų pirmą pusmetį.
"DFDS Seaways" vykdomojo direktoriaus teigimu, manoma, kad jie plaukios su Lietuvos vėliava, tačiau tai dar nėra garantuota 100 proc. Kontraktą su laivų statykla pasirašė pagrindinė DFDS kompanija. Tad bent jau kurį laiką tuose laivuose bus Danijos vėliava. Tačiau jis garantavo, kad naujieji laivai tikrai plaukios iš Klaipėdos. Suprantama, kad dėl jų atėjimo tam tikrų pokyčių linijose bus.
Kaukių galima nusipirkti laive
"DFDS Seaways" kelto "Athena Seaways", kursuojančio linija Klaipėda-Karlshamnas, kapitonas Adris Bevziukas sako, kad gyvenimas keltuose tik iš kranto atrodo įdomus ir paslaptingas, o juose dirbantiesiems tai kasdienybė. Jis šioje kompanijoje su dviem nedidelėmis pertraukomis dirba nuo 1994 metų iki dabar. Kapitono pareigas eina jau 13 metų. Tiesa, kapitonu tapo užsienio laive, nes šioje kompanijoje einant kapitono vyr. padėjėjo pareigas tapti kapitonu nebuvo galimybės - visos vietos buvo užimtos. O kai tik atsirado laisva kapitono vieta, grįžo atgal. "Athena Seaways" - jo pagrindinis laivas, kuriame dirba jau šešerius metus.
KAPITONAS. Didžiausias "DFDS Seaways" kelto "Athena Seaways" kapitono Adrio Bevziuko noras buvo maksimaliai apsaugoti įgulą, kad neužsikrėstų virusu. Tai pavyko, kelte neužsikrėtė nė vienas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
"Išskirtinė buvo pirmoji karantino banga, nes mes, kaip ir visi, nelabai žinojome, kaip elgtis, kad galėtume saugiai dirbti, kaip apsaugoti įgulą ir keleivius nuo užkrato. Bijojome visi. Gal mums buvo kiek lengviau, nes kompanija nuo pat pirmų dienų visus laivus aprūpino apsaugos ir dezinfekcinėmis priemonėmis", - sakė kapitonas.
Laivo įgulą sudaro, galima sakyti, trys komandos - denio, mašinos ir keleivius aptarnaujanti. Pirmas dvi komandas nauja situacija mažai tepalietė, nes jų nariai nedaug teturi kontaktų. Sunkiausia buvo trečiajai, nes prisidėjo daug papildomų darbų, pavyzdžiui, nuolatos dezinfekuoti paviršius, visai kitaip organizuoti maitinimą, kiekvieną keleivį aptarnauti atskirai ir t. t. Didžiausias krūvis teko tai įgulos daliai. Laive buvo vadovaujamasi tais pačiais principais, kaip ir krante, vykdomi tie patys nurodymai. Anksčiau, kai laivuose būdavo pildomos deklaracijos, įgulos nariai padėdavo jas pildyti, kad keleiviai greičiau paliktų laivą.
Per pirmą karantiną keleivių skaičius laive buvo sumažintas perpus. "Athena Seaways" gali plukdyti iki 500 keleivių, dažniausiai įvairiomis dienomis jų būna nuo 100 iki 400, o per karantiną daugiau kaip 200 keleivių nebuvo plukdoma. Kajutėse galėjo gyventi arba po vieną, o daugiausia po du žmones. "Su keleiviais, kurie vyko iš Lietuvos, buvo lengviau, nes mūsų šalyje tuo metu buvo daug griežtesni reikalavimai nei Švedijoje. Ten nereikėjo nei kaukių dėvėti, nei atstumų laikytis, nors ir buvo didelis sergamumas. Iš šios šalies keleiviams, vykstantiems į Lietuvą, reikėjo aiškinti, kaip elgtis laive. Su jais kontaktuoti buvo kur kas sunkiau. Kaukes jie turėjo, nes buvo iš anksto informuoti. O kas neturėjo, galėjo jų įsigyti laivo parduotuvėje. Žinoma, jiems tekdavo priminti, kad reikia jas užsidėti, tačiau daug piktybinių keleivių nebuvo, didelių konfliktinių situacijų nepasitaikė", - pasakojo kapitonas.
Žmonės buvo informuoti, kad barai laivuose neveikia, per pirmą karantiną salone keleiviai galėjo paimti maisto dėžutes ir valgyti tik savo kajutėse. Tuo momentu ir Lietuvoje neveikė nei kavinės, nei restoranai, tad didelių nesusipratimų šiuo klausimu nebuvo.
Susitvarkydavo vienas apsaugininkas
"99 proc. keleivių suprato situacijos rimtumą, laikėsi reikalavimų.
Daugiau apsaugininkų kelte nereikėjo, vienas visiškai susitvarkydavo.
Jis padėdavo keleivius aptarnaujantiems įgulos nariams valdyti jų srautus, stebėdavo keleivių įsodinimą, išsodinimą. Apsaugininkas prižiūri bendrą tvarką laive, pavyzdžiui, kad naktį keleiviai nevaikščiotų ten, kur jiems negalima, ir t. t. Klaidingai įsivaizduojama, kad apsaugininkas laive yra reikalingas tik bare per daug alkoholio pavartojusiems keleiviams tramdyti. Pasitaiko ir tokių atvejų, bet jie vienetiniai", - sakė kapitonas.
Kelte "Athena Seaways", kai dirbo kapitonas A. Bevziukas, nepasitaikė atvejo, kad būtų sukarščiavę keleiviai, kad juos būtų reikėję izoliuoti. "Tik vienas vairuotojas, įsėdęs Švedijoje, iš karto pasakė, kad turi temperatūros. Mes jį apgyvendinome atskiroje kajutėje, pristatėme maitinimą, kad niekur nevaikščiotų. Pernai man pasitaikė vienintelis toks atvejis. O laive temperatūros matuoti mes neprivalome", - sakė jis.
Nė vienas neužsikrėtė laive
Laivas "Athena Seaways" šiemet dirbo gal tik savaitę, o paskui buvo remontuojamas Vakarų laivų gamykloje, vėl plaukti turėjo pradėti vasario 15 d. "Pernai metai, neskaitant COVID-19 sukeltų rūpesčių, man nebuvo išskirtiniai. Didžiausias mano noras buvo maksimaliai apsaugoti įgulą, kad neužsikrėstų virusu. Teko sukti galvą, kaip organizuoti įgulos narių maitinimą ir darbą, kad būtų išvengiama kontaktų. Ir pavyko. Tai ne vien mano, bet visos įgulos, kompanijos nuopelnas. Nė vienas įgulos narys neužsikrėtė dirbdamas laive. Vienas būdamas krante persirgo ta liga, bet užsikrėtė ne kelte.
Laive nenutiko nei nelaimingų nutikimų, nei laimingų - negimė kūdikis. Pasisekė dirbti geru oru, pernai išskirtinių audrų nebuvo. Kitam kapitonui, kuris mane keičia, jų pasitaikė. Bet, jeigu neklystu, nebuvo nė vieno atidėto reiso", - sakė A. Bevziukas.
Paklaustas, ar kapitonas gali padėti keleiviui, jeigu jam labai reikia, o bilietų į keltą nebėra, jis atsakė: "Ne, šiuo klausimu tikrai negaliu padėti, kapitonas atliekamo bilieto kišenėje tikrai neturi. Bilietų prekyba kitaip organizuojama. Nepasiekia manęs tiesiogiai ir keleivių skundai, jeigu tokių būna. Visi jie teikiami keleivių aptarnavimo vadovui. Kartais kompanija atsiunčia kokio nors keleivio pretenziją, mes tada analizuojame, ar jis yra teisus. Vienintelis dalykas, kuo galiu padėti, priimti sprendimą palaukti, jeigu keleivis kažkiek vėluoja, pasirūpinti, kad jo automobilis būtų pastatytas tokioje vietoje, kad galėtų greičiau išvažiuoti iš kelto, jeigu turi svarbių priežasčių."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą