- Sauliau, kaip prasidėjo jūsų sportinė karjera?
- Mano sportinė karjera prasidėjo nuo ieškojimo patinkančios sporto šakos - tol, kol atėjau į pirmąją irklavimo treniruotę. Prieš tai buvo išbandyta nemažai kitų sporto šakų, bet į irklavimą pavyko pažvelgti rimčiau ir taip atrasti save.
- Kas buvo sunkiausia pradžioje?
- Sunkiausia buvo įsėsti į valtį, trenerei tekdavo ilgokai mane palaikyti prie lieptelio (juokiasi). Bijojau išsimaudyti sraunioje Neryje, ypač ankstyvą pavasarį, kai vanduo dar ledinis.
- Kas suteikė motyvacijos nepasiduoti?
- Be abejonės, labiausiai motyvavo noras laimėti, troškimas pasiekti vis geresnį rezultatą - tiek asmeninį treniruotėse, tiek varžybose lenktyniaujant su varžovais.
- Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas sportinėje karjeroje?
- Esu du kartus Europos čempionas, du kartus pasaulio vicečempionas, tačiau kol kas man didžiausias pasiekimas yra antroji vieta 2016-ųjų Rio De Žaneiro Olimpinėse žaidynėse. Dabar pagrindinis tikslas būtų laimėti olimpinį auksą.
- Apibūdinkite savo įprastą dienotvarkę. Kaip ji pasikeičia prieš varžybas ir po jų?
- Kai varžomės varžybose, distancija trunka 6 minutes, bet tai tik maža dalelytė viso darbo, kurio niekas nemato. Įprastai, kai vyksta pasirengimas varžyboms, treniruojamės po du, kartais po tris kartus per dieną. Keliuosi 7 val. ryto, po pusryčių laukia pirmoji treniruotė, dažniausiai tai būna irklavimas. Vėliau grįžę turime galimybę užkąsti, trumpai atsipūsti ir einame į treniruoklių salę kilnoti svarmenų. Baigę galime eiti pietauti ir ilsėtis.
Jei neturiu jokių susitikimų ir pavyksta pasnausti iki vakarinės treniruotės, būnu labai laimingas. Grįžęs po paskutinės treniruotės skiriu laiką maisto gaminimui ir poilsiui. Kartais reabilituojame skaudančius ir pavargusius raumenis masažais ar procedūromis.
Treniruočių turime 16 per savaitę, treniruojamės nuo 6 iki 8 valandų per dieną. Per dieną tenka nuirkluoti ir po 50 kilometrų. Prieš varžybas treniruotės gerokai suintensyvėja, bet ir jų apimtys trumpėja. Tuo pačiu negaliu sau leisti vėlesnių vakarų ir didelės įtampos asmeniniame gyvenime, kuri trukdytų susitelkti į sportinius rezultatus.
- Kiek svarbus ne tik fizinis, bet ir emocinis pasiruošimas varžyboms? Kokius būdus naudojate pasiruošti varžyboms - ne tik fiziškai, bet ir morališkai?
- Man asmeniškai geriausias mano psichologinis pasirengimas būna treniruočių metu, kai ugdomas pasitikėjimas savimi, savo jėgomis, kai matome rezultatus, kuriuos galime palyginti su ankstesnių metų rezultatais. Taip pat padeda varžybų ir tikslo vizualizacija.
Visada sakau, kad reikia tikėti savo jėgomis ir daryti, ką galiu geriausiai, tiek, kiek įmanoma atiduoti savo jėgas varžyboms. Tačiau turbūt daugeliui yra tekę suabejoti, ar pavyks laimėti, ar pavyks įveikti vieną ar kitą varžovą. Reikia vyti tas mintis kuo tuoliau. Juk ar gali eiti į kovą nusiteikęs pralošti?
Žinoma, žmonių, artimųjų palaikymas taip pat labai svarbu, jis dar labiau įkvepia.
- Kaip jaučiatės po svarbių varžybų, didelių laimėjimų? Kaip atgaunate jėgas?
- Pagrindinių sezono varžybų pabaiga atneša vidinę ramybę ir leidžia atsipalaiduoti morališkai, nes nuo fizinių krūvių ir nuolatinio streso pervargsta tiek kūnas, tiek centrinė nervų sistema. Man asmeniškai geriausiai pavyksta atsigauti keičiant savo kasdienę rutiną, bet nepamirštant fizinio aktyvumo. Renkuosi plaukimą baseine, gamtoje važinėju dviračiu.
- Kokį poilsį dažniausiai renkatės atostogų metu?
- Labai mėgstu keliauti po kitas šalis, pamatyti naujas vietas ir plėsti akiratį.
- Ar palepinate save įvairiomis procedūromis, masažais?
- Su olimpine irklavimo rinktine darbuojasi puikūs profesionalai, kurie rūpinasi mūsų fizine būkle. Labai dažnai kreipiuosi į juos procedūrų ir masažų, nes manau, kad tai viena geriausių priemonių atpalaiduoti sukaustytus ir skausmingus raumenis, išvengti traumų ar pagerinti sausgyslių bei sąnarių mobilumą. Tai yra neatsiejama dalis sportininkų pasirengimo procese.
- Kaip manote, kokią naudą sportininkams suteikia masažai? Ar svarbu juos įtraukti į sportininko dienotvarkę?
- Vienas profesorius dažnai sakydavo: „Stiprėjame ne tada, kai ruošiamės varžyboms ar aktyviai treniruojamės, stiprėjame tada, kai ilsimės“. Masažai - labai svarbi poilsio dalis, jie labai reikalingi. Nežinau nė vieno sportininko, kuris nesidarytų masažų. Jie padeda atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai. Jei esi fiziškai pervargęs, jei kūnas yra pervargęs, tai ir dvasia, galima sakyti, yra šiek tiek nuslopinta.
- Kokius masažus labiausiai mėgstate?
- Labiausiai mėgstu aktyvesnius, sportinius masažus pečių juostai ir nugarai. Taip pat taškinius, kartais labiau skausmingus, bet suprantu, jog jei noriu, kad būtų pageidaujamas poveikis, kartais tenka pakentėti - jie geriau padeda atpalaiduoti skausmingus trigerinius taškus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą