Senų "kibirų" Klaipėdos gatvėse mažai, bet eismas blogėja

Senų "kibirų" Klaipėdos gatvėse mažai, bet eismas blogėja

"Tik dabar oficialiai sakoma, kad Klaipėdoje gyventojų skaičiaus mažėjimas sustojo. Atlikti tyrimai, kurie buvo reikalingi miesto bendrojo plano sprendiniams, rodė neišvengiamą 5-6 proc. kasmetinį automobilių skaičiaus didėjimą. Paradoksas. Jeigu gyventojų skaičius visą laiką mažėjo, tai iš kur mieste atsirado tiek automobilių?" - stebisi Andrius Samuilovas, l. e. VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) direktoriaus pareigas.

Apie tai, kokia situacija Klaipėdos gatvėse, ar tikrai didžiausia bėda ta, kad jomis rieda seni ir taršūs automobiliai, vadinami "kibirais", kalbėjomės ir su techninės apžiūros centro UAB "Transkona" gamybos direktoriumi Algimantu Idzeliu, ir su Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro viršininku Mindaugu Džermeika.

Transporto gatvėse per daug

A. Samuilovas juokauja, kad pastaruoju metu galima susidaryti nuomonę, jog trys didžiausi Lietuvos miestai yra pavojingiausi pasaulyje žmonių gyvybei. "Sutinku, kad transporto miesto gatvėse yra gerokai per daug ir visas jis yra tikrai ne pirmos jaunystės. Džiugu, kad bent autobusų amžiaus vidurkis per pastaruosius 5 metus yra pasikeitęs į geresnę pusę, dabar jis jau yra 10 metų. Mažiau taršių transporto priemonių, dujinių arba turinčių "Euro 6" dyzelinius variklius, skaičius didėja. Taigi situacija jau geresnė", - sakė jis.

Tačiau, anot jo, gatvių Klaipėdoje nepaplatinsi. Piko metu automobilių srautas jau daugiau stovi nei važiuoja. Tai tikrai jau yra bėda. Stovėdami automobiliai irgi teršia aplinką. Tarp jų tikrai nėra daug turinčių "Start-Stop" sistemą, kai sustojus užgęsta variklis.

"Gatvių nepaplatinsime, tad reikia imtis kokių nors kitokių taršos mažinimo priemonių. Apie tai, kad greitai visi autobusai bus elektriniai, dar niekas nekliedi. Asmeninių elektromobilių skaičius vis auga, tai, žinoma, gerai. Taip, elektriniai hibridiniai automobiliai mažiau teršia, bet net jeigu jų bus daug, eismas dėl to miesto gatvėmis nepagerės", - sako A. Samuilovas.

Jo manymu, taršą galėtų mažinti žmonių keliavimo būdo pakeitimas. Daug kur, kur važiuojama su automobiliu, galima nueiti tiesiog pėsčiomis, nuvažiuoti su paspirtuku, maršrutiniu taksi arba autobusu.

Skrajutės nepadės

KKT vadovo manymu, taršą mažinti galima tik vos ne radikaliomis priemonėmis. Efektyvios priemonės gali būti vietų automobiliams statyti mažinimas, eismo ribojimas. Pasak jo, skrajutės ar plakatai apie klimato kaitą tikrai nėra veiksmingos. Vairuotojas pradeda mąstyti tik tada, kai susiduria su užkardu ir įsitikina, kad ten tikrai nenuvažiuos. O kol nuvažiuoja, kad ir pastovi 10 minučių, savo įpročių nekeičia. Kuro akcizas jo nemotyvuoja. "Kaip rodo apklausos, kad ir kas brangtų, žmogus geriau nenusipirks batų, striukės, bet vis tiek pirks kurą, nes automobilis jam vos ne pagrindinė kūno dalis", - juokavo A. Samuilovas.

Žinoma, bandoma spręsti problemą ir nacionaliniu lygmeniu, įvedami įvairūs apmokestinimai, tačiau, KKT vadovo manymu, vis dėlto kiekvienas miestas turi pats spręsti jam iškylančias problemas. Atskiri miestai Europoje rodo kur kas didesnę iniciatyvą, nes jiems reikia keisti situaciją čia ir dabar, o ne laukti, kol kas nors ką nors inicijuos.

"Pastaruoju metu vis daugiau pradedama naudoti galimų priemonių, o ne vien tik užsiimama švietimu. Jau dažniau taikomas ir gatvių ribojimas, ir siaurinimas, ir parkavimo vietų naikinimas, vietoje jų įrengiant žaliąsias zonas ar vaikų žaidimo aikšteles. Kuo didesnis priemonių rinkinys, tuo veiksmingesnis poveikis. Žinoma, mokymas mokyklose, darželiuose irgi yra svarbus, nes ilgalaikėje perspektyvoje duos kokios nors naudos", - mano A. Samuilovas.

Butelio kakliukas - senamiesčio centras

"Nuo pernai metų rudens mes stebime ryškų situacijos pablogėjimą. Atsirado daugiau vietų, kur autobusai ilgiau stovi, vadinasi, ir visas eismas. Ir tas transporto stovėjimas gatvėse vis ilgėja tiek metrais, tiek laiko atžvilgiu. Vienintelės šviesios dienos gatvėse, t. y. kai autotransporto priemonės važiuoja, o ne stovi, būna tik per mokinių atostogas", - sako A. Samuilovas.

Jo teigimu, rinkliava, taikoma centrinėje miesto dalyje už automobilių stovėjimą, jau nebeveikia taip, kaip turėtų veikti. Tikimasi, kad Klaipėdoje rinkliavos bus peržiūrėtos. Kolegos Vilniuje ir Kaune pastaraisiais metais net po kelis kartus ką nors, kas yra susiję su parkavimu, keitė: ar plėtė zonas, ar kėlė kainas, ar diferencijavo.

"Klaipėdoje yra gatvių, kurios būna užpildytos daugiau kaip 100 proc. Paliktas automobilis stovi visą dieną. Ir tokių ne vienas. Užtat kiti automobiliai varinėja aplinkui ieškodami laisvos vietos, degina kurą ir teršią miesto centrą. Mes niekaip nesuprantame, ko tos mašinos važiuoja į centrą. Žinia, dalis žmonių veža vaikus į mokyklas. Jeigu veža ne tik savo, bet ir dar trijų kaimynų vaikus, - sveikintinas dalykas. Liūdna, kad vežami ir tokie vaikai, kurie galėtų atvažiuoti autobusu. Gal manoma, kad saugiau vaiką nuvežti nuo durų iki durų. Ir tie važiuojantieji į mūsų neguminę centrinę miesto dalį rytais stabdo viską. Tada ir visi autobusai stovi tarp tų automobilių. Akivaizdus butelio kakliukas yra Herkaus Manto gatvė nuo Atgimimo aikštės iki universiteto. Viešojo transporto prioritetas yra tik Tiltų g., kuriuo mes labai džiaugiamės, todėl autobusu galima atvažiuoti greičiau nei aplinkui važiuojančiu automobiliu. Tas pat yra Taikos pr., kur yra A juosta, leidžianti "kvėpuoti" viešajam transportui, ir dėl to jis populiaresnis", - kalbėjo laikinasis KKT vadovas.

Šviesos spindulėlis - jaunoji karta

Paklaustas, kokią išeitį iš susidariusios padėties jis įsivaizduotų, A. Samuilovas atsakė: "Būtų idealu, kad apie tai būtų ne tik kalbama, bet ir daroma. Matyt, daug daugiau valios reikia ryžtis priimti nepopuliarų sprendimą, kuris yra neišvengiamas.

Kalbant apie automobilių apmokestinimą ištraukiama jautriausia korta, kad tai pakenks socialiai jautrioms žmonių grupėms, kuriems automobilis yra visas gyvenimas, jie liks nejudrūs. Atrodo, kad jie vieni važinėtų po miestą. Ar ne paradoksas, kai sakoma, kad negalima apmokestinti automobilių vakarais, nes tada niekas nevažiuose į senamiesčio barus.

Šviesos spindulėlis yra jaunesnė karta. Džiugina tai, kad didesnė jos dalis yra mažiau priklausoma nuo automobilių. Jiems tinka ir autobusai, ir paspirtukai, ir automobilių dalijimosi sistemos. Jie jau supranta, kad nebūtina turėti automobilį."

"Kibirai" baigia išnykti

"Transkonos" gamybos direktoriaus A. Idzelio teigimu, senų automobilių Klaipėdoje mažėja, daug žmonių pastaruoju metu keičia automobilius pirkdami naujesnius. Vadinamųjų "kibirų" jau yra labai mažai: Klaipėdos mieste, ko gero, jų beveik nėra, gal kiek daugiau 15-20 metų senumo automobilių pasitaiko rajonuose, kaimo vietovėse. "Pas mus dėl techninės apžiūros atvažiuoja vis geresni ir naujesni automobiliai. Negalima taip sakyti, kad uostamiestyje yra labai daug senų automobilių. Be to, automobilis gali būti ir 15 metų, bet tvarkingas", - kalbėjo jis.

Žinia, yra nustatyta galimų išmesti teršalų riba. "Transkona" turi ir dūmingumo aparatus, ir kitus prietaisus ir visa tai patikrina. "Automobiliai, kurių išmetamųjų dujų kiekis yra labai didelis, nepereina techninės apžiūros. Visa mūsų patikros sistema yra kompiuterizuota. Ką nors prirašyti ranka negalima. Už patikrą atsako kiekvienas kontrolierius. Kiekvienos transporto priemonės išmetimo duomenys yra fiksuojami. Išduotame techninės apžiūros talone procentais nurodomas išmetamųjų teršalų kiekis. Be abejo, jeigu viršijama leistina norma, neišduodami tokio automobilio dokumentai, t. y. techninės apžiūros talonas. Jeigu talonas išduotas, vadinasi, techniškai automobilis yra tvarkingas. Negana to, mus pačius kontroliuoja Lietuvos transporto saugos tarnyba", - aiškino A. Idzelis.

Automobilių būklė nėra bloga

A. Idzelio teigimu, techninę apžiūrą "Transkonoje" iš pirmo karto Klaipėdoje pereina apie 50-60 proc. automobilių. Anot jo, tai rodo, kad automobiliai nėra labai nauji. Rajonuose: Šilutėje, Šilalėje, Kretingoje pralaidumas - tik 40-50 proc., nes ten trūkumų yra daugiau.

"Tikrai negaliu pasakyti, kad pas mus techninės apžiūros nepereina kas antras automobilis dėl taršos. Žinoma, Vilniuje gal ir daugiau naujų automobilių, bet nepasakyčiau, kad Klaipėdoje automobilių techninė būklė būtų labai bloga. Manau, pas mus lygis yra vidutinis. Jeigu iš 100 000 automobilių techninę apžiūrą iš karto pereina 50-60 tūkst. automobilių, tai rezultatas, patikėkite, yra puikus", - sakė "Transkonos" gamybos direktorius.

Paklaustas, ar uostamiestyje apskritai daugėja automobilių, ar ne, jis atsakė: "Palyginti automobilių, atvykusių pas mus į techninę apžiūrą, skaičių 2017 ir 2018 metais visoje zonoje: Šilutėje, Šilalėje, Klaipėdoje, Gargžduose, Kretingoje - didėjimas buvo tik 2 proc., t. y. tik apie 1 400 automobilių daugiau. Kol kas dar tikslių 2019 metų duomenų neturiu, bet nemanau, kad tas procentas bus didesnis. Pirma, pastebėta, kad nemažai žmonių keičia senus automobilius į naujus, o senieji yra nurašomi. Antra, juntamas ir žmonių skaičiaus sumažėjimas. Klaipėdoje buvo 250 tūkst., o dabar tik 160 tūkst. gyventojų, tai galima manyti, kad automobilių turi mažėti. Galiu pasakyti, kad ryškaus automobilių skaičiaus didėjimo Klaipėdoje tikrai nėra."

Daug tranzitinio transporto

"Be abejo, Klaipėdoje yra uostas, kuriame vyksta krova, tad nuolatos važiuoja tranzitinis transportas, t. y. sunkiasvoris transportas atvažiuoja į miestą ir išvažiuoja. Klaipėda nėra Šiauliai, kuriame daugiausia pačių miestiečių transporto. Žinoma, Vilnius turi dar daugiau transporto savo gatvėse nei Klaipėda.

Mes, policininkai, negalėtume pasakyti, kad uostamiestyje transporto priemonės senėja. Atvykę į Vilnių, matome daug daugiau senesnio transporto nei Klaipėdoje. Galbūt todėl, kad uostamiestyje daug verslininkų, mūsų autoparkas šiek tiek jaunesnis nei sostinės. Nepasakyčiau, kad ir Klaipėdos gyventojai važinėtų labai senu transportu", - sakė Kelių policijos biuro viršininkas M. Džermeika ir pridūrė nemanąs, kad didžiąją taršą uostamiestyje kelia senos transporto priemonės.

CENTRAS. "Klaipėdos keleivinio transporto" atstovai nesupranta, kodėl visi žmonės su automobiliais važiuoja į miesto centrą, užuot perėję jį pėsčiomis.

Redakcijos archyvo nuotr.

Juridinių įrankių policija neturi

Policininkai gatvėse tikrina, ar automobiliams yra atlikta techninė apžiūra. "Mes tikriname automobilio triukšmingumą. Jeigu spėjame, kad jis viršija leistinas normas, matuojame specialiais prietaisais, rodančiais decibelus. Įsitikinę, kad jis viršytas, anuliuojame valstybinę techninę apžiūrą. Tokių atvejų pasitaiko.

Jeigu policininkas, sustabdęs transporto priemonę, pamato, kad iš jos eina ypač juodi dūmai, gali palydėti tokį vairuotoją iki techninės apžiūros centro arba rekomenduoti jam pasitikrinti automobilį. Bet mes neturime tokios juridinės teisės surašyti protokolą vien tik akimis pamatę didesnį kokio nors automobilio dūmingumą. Turi įvertinti specialistai, kad tas juodas dūmas labai teršia gamtą, tik tada mes, policija, įgauname visus juridinius įrankius.

Nepasakyčiau, kad Klaipėdos mieste mes sutiktumėme labai daug tokio dūmijančio transporto. Manyčiau, problema yra kita - pačių gatvių tarša dėl pramonės. Tikrai nesakyčiau, kad tarša Klaipėdoje didelė tik dėl transporto priemonių, manau, susideda daug veiksnių į vieną visumą", - sakė M. Džermeika.

 

Sutinku, kad transporto miesto gatvėse yra gerokai per daug ir visas jis yra tikrai ne pirmos jaunystės.

Andrius SAMUILOVAS, l. e. VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius pareigas

Tikrai negaliu pasakyti, kad pas mus techninės apžiūros nepereina kas antras automobilis dėl taršos.

Algimantas IDZELIS, techninės apžiūros centro UAB "Transkona" gamybos direktorius

Mes neturime tokios juridinės teisės surašyti protokolą vien tik akimis pamatę didesnį kokio nors automobilio dūmingumą.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder