Skvernelio komandoje dirbęs epidemiologas – apie penkias didžiausias problemas ir naujus testus, kurių Lietuva dar negavo

Daugėja gydymo įstaigų, kurios susiduria su problemomis dėl koronaviruso protrūkių. Viena paskutinių tokių žinių gauta iš Marijampolės. Šiame mieste Pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoju dirbąs buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos politikos klausimais, epidemiologas Paulius Gradeckas teigia, kad bendrai Lietuvoje gydymo įstaigos yra neblogai pasirengusios dorotis su iššūkiais, kylančiais dėl bakterinių infekcijų, o užkardyti virusų patekimą kyla problemų ir dėl sisteminių priežasčių.

„Esu ne tik epidemiologas. Keletą metų mano pagrindinė veiklos sritis buvo hospitalinės infekcijos ir infekcijų priežiūra ligoninėse. Esu dirbęs vienoje didesnių Europos infekcinių ligoninių“, – pokalbio pradžioje patikslino P. Gradeckas, pabrėždamas, kad tas fenomenas, kad koronavirusu suserga nemažai medikų, yra būdingas ne tik Lietuvai.

Jis atkreipė dėmesį, kad protrūkis Italijoje, panašu, prasidėjo Kodonjo miesto ligoninėje. Priežastis, kodėl kenčia Lietuvos medicinos sistema, epidemiologas skirstė į sistemines ir nesistemines.

Sisteminė priežastis nr. 1: medikų aprūpinimas 

Viena iš sisteminių priežasčių, kodėl virusas pradėjo plisti gydymo įstaigose, pasak P. Gradecko, yra susijusi su tuo, kad medikai ilgą laiko tarpą nebuvo apsaugoti. „Dabar dirbu vidutinio dydžio pirminiame sveikatos priežiūros centre.

Mes jau turime pakankamai apsaugos priemonių – tiek toms veikloms, kurias mes organizuojame nepriklausomai nuo medicinos centro darbo, tai yra mobiliajam punktui ir karščiavimo klinikai, tiek savo medikus esame apsaugoję, ypač tuos, kurie dirba slaugos stacionariniame skyriuje, kur guli patys silpniausi ir didžiausios rizikos pacientai.

Bet ilgą laiką ir pas mus taip buvo, kad septyniasdešimties žmonių kolektyvas turėjo dvidešimt respiratorių“, – sakė P. Gradeckas. 

Atsirado testai, leidžiantys nustatyti virusą per 45 minutes

Antroji didelė priežasčių grupė, apie kurią kalbėjo specialistas, yra susijusi su pacientų paskirstymu ir darbo organizavimu gydymo įstaigose. „Iki šiol infekcijų kontrolė buvo pratusi dorotis su (antibiotikams atspariomis) bakterijomis, kurios plinta ne taip greitai. Yra problemų jas išnaikinti, nes daugelis antibiotikų neveikia.

Bet gali rūšiuoti pacientus, ir spręsti, kur juos guldyti“, – kalbėjo P. Gradeckas. Su virusinėmis infekcijomis, kokia yra ir COVID-19, pasak specialisto, yra daug sunkiau, nes nėra gero metodo, kaip atskirti pacientus.

Jis paminėjo, kad jau yra išrasti greitieji testai (turimi mintyje ne plačiai žinomi Ekspress testai – „Delfi“), kurie leidžia per 45 minutes nustatyti, ar žmogus turi koronavirusą.

Epidemiologo nuomone, tokius testus būtų prasminga naudoti pacientams, prieš juos guldant į ligoninę. Lietuva kol kas tokių testų nėra įsigijusi. 

Sisteminė problema nr. 2: testavimo strategija

Kartu epidemiologas atkreipė dėmesį į koronaviruso specifiką – kad dalis turinčiųjų šį virusą neturi visai simptomų, arba jie pasireiškia labai silpnai. „Kalbant apie Marijampolę, asmuo, kuris galimai išplatino šitą sukėlėją, jis buvo iš esmės nesimptomatinis, arba tai buvo galima sumaišyti su bet kuo“, – sakė P. Gradeckas.

Pasak jo, šioje vietoje atsiskleidžia dar viena sisteminė problema – kad rizikos grupės buvo testuojamos labiau reaktyviai, o ne proaktyviai. „Reiškia, kad – kada jau reikėdavo, kada buvo aišku, kad yra vienas klinikinis atvejis, tada testuodavo.

Bet nebuvo įprastos praktikos (rutiniškai) testuoti atskiras komandas. (…) Aš suprantu ministrą – kai neturi testų, tai negali rekomenduoti to daryti. Bet tas jau turėjo būti daroma dabar“, – sakė P. Gradeckas.

Sisteminė problema nr. 3: pacientų rūšiavimas

Dar viena problema, apie kurią kalbėjo specialistas, yra susijusi su pacientų srautų skirstymu. „Srautai, kurie patenka į ligonines, buvo atskiriami per priėmimo skyrius.

Turime pakankamai platų ligoninių tinklą, bet problema, kad pas mus profiliuotos yra tik didžiosios įstaigos. Visos kitos įstaigos nėra profiliuotos.

Manęs nestebina, kad didžiausios problemos buvo poliklinikoje – ten yra istorija su gydytoja, grįžusia iš užsienio, bet nenustebčiau, jei būtų ir vietinio plitimo atvejis. Nes tai yra multiprofilinė įstaiga, kurioje atliekamos ir bazinės procedūros, ir priimami konsultacijoms ligoniai“, – kalbėjo P. Gradeckas.

Specialisto nenustebino ir Ukmergės atvejis. „Ten vienoje ligoninėje, korpusuose, kurie net nėra atskirti fiziškai, buvo gydomi ir itin sunkūs slaugomi ligoniai, ir lengvi, pooperaciniai ligoniai po planinių operacijų, ir vadinamieji neplaniniai ligoniai.

Kai visas šitas mišinys susimaišo, labai sunku paskui atskirti, kas nuo ko ir kaip užsikrėtė“, – sakė P. Gradeckas. 

Sisteminė problema nr. 4: slaugytojų trūkumas

Jis minėjo, kad tarptautinėse rekomendacijose buvo pabrėžiama, kad yra svarbu atskirti srautus. „Atskiriant srautus, atskirais srautais turi dirbti ir atskiros gydytojų komandos.

Čia mes turime sisteminę problemą, kad pas mus viduriniojo personalo (tai yra slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų) procentiškai yra daugiau nei gydytojų, bet mes neišlaikome vidurkio.

Normalus europietiškas vidurkis – kai vienam gydytojui tenka dvi ir daugiau slaugytojų. Pas mus skaičius yra mažesnis. Man atrodo – kai pradėjau dirbti Vyriausybėje, tas skaičius buvo 1 su 1,9 , o kai kuriose įstaigose, tas santykis yra ypač mažas – 1 su 1,5. Yra skyrių, kur vienam gydytojui tekdavo viena slaugytoja“, – pasakojo P. Gradeckas.

Pasak jo, tai reiškia, kad net nėra iš ko suformuoti atskiros komandos, kuri dirbtų tik su izoliuotais pacientais. „Dar ta pati slaugytoja (-as), kuri dėl ekonominių problemų dirba ne vienu etatu, dirba per kelis skyrius.

Pavyzdžiui, prieš pietus ji dirba operaciniame skyriuje, po pietų eina į intensyvios terapijos skyrių. Kartu, jeigu tai yra asimptominis atvejis, arba klinika yra labai lengva, tokia sveikatos darbuotoja perneša tą infekciją“, – teigė P. Gradeckas. 

Sistema nr. 5: antiseptinių priemonių (ne)naudojimas

Kartu specialistas pažymėjo, kad Lietuva nepasižymėjo labai geru antiseptinių priemonių naudojimu. Europos Sąjungos statistikoje būdavome viduryje ir žemiau vidurio.

„Manau, kad ir čia yra sisteminė priežastis – jos kainuoja, ligoninėse, kuriose srautai nėra dideli, ir kurios stengiasi išgyventi iš esančių srautų, kur su finansais visada yra problema, būdavo taupoma higienos sąskaita.

Pradedant labai elementaria higiena – jeigu pavogė tualetinio popieriaus ritinėlį, tai nepadedamas naujas, „nes vis tiek pavogs“, taip pat ir su specifine higiena – antiseptinio skysčio naudojimu.

Gali būti, kad specialistai, matydami tokią situaciją, nepriversdavo imtis visų priemonių, vien dėl priemonių trūkumo. Kitaip paaiškinti, kodėl pas mus yra mažesnis negu ES vidurkis priemonių naudojimas, aš nelabai galiu“, – sakė P. Gradeckas. Specialistas konstatavo, kad Lietuvos infekcijų kontrolė buvo pasiruošusi neblogai dorotis su bakterinėmis infekcijomis, bet virusinės kilmės patogenas ligoninėse yra dar naujiena.

„Buvo planai gripui, bet jie nebuvo laiku adaptuoti. Ir – blogos įsigyvenusios praktikos, tai yra pagrindinės priežastys. Tokios priežastys būdingos ne tik Lietuvai“, – sakė P. Gradeckas. 

Minėjo gerąją Vokietijos praktiką

Kalbėdamas apie tai, kaip galima gerinti situaciją, specialistas minėjo gerąją Vokietijos praktiką. Pasak jo, Bavarijoje, kai kuriose kitose Vokietijos federalinėse žemėse, šiuo metu kontrolė yra ypač sugriežtinta. Ten komandų padaugėjo 50 proc., lyginant su tuo, kaip buvo dirbama normaliomis sąlygomis.

„Jeigu skyriuje dirbo 50 slaugytojų, tai šiuo metu ruošiamasi turėti 70-80 slaugytojų. Vidurinis personalas turi didžiausią riziką pernešti patogenus ir susirgti“, – sakė P. Gradeckas.

Kartu specialistas atkreipė dėmesį į slaugytojų atlyginimus Lietuvoje. „Pas mus gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio „žirklės“ yra per didelės. Vidutiniškai slaugytojas uždirba apie 48- 52 proc. vidutinio gydytojo atlyginimo. Tačiau vidurkis yra toks skaičius, kuris ne visada parodo tikrąją padėtį.

Reikia žiūrėti į atskirus skyrius. Jeigu intensyvios terapijos slaugytojų atlyginimai dar yra pakankamai dideli, bet jų yra nedaug, tai rajono ligoninėse gali pasitaikyti situacijų, kad slaugytoja uždirba tik 30-40 proc. gydytojo atlyginimo“, – sakė P. Gradecko. Jis pabrėžė, kad šių specialistų gerovė yra svarbu.

„Savo darbu slaugytojos yra sveikatos sistemos stuburas. Kad ir kaip gerbiu gydytojus, tai jos yra stuburas.

Patys gydytojai iš rajoninių ligoninių dažnai skųsdavosi, kad ta situacija, kad vienam gydytojui tenka viena slaugytoja, kelia problemų. Jie sako, kad „esame priversti daryti slaugytojo darbą“.

Siūlytų įsigyti naujoviškų testų ir kompensuoti testus nuo gripo Kalbant apie pacientų paskirstymo srautus, pasak specialisto, situaciją palengvintų naujieji testai, kurie leidžia nustatyti virusą per trumpą laiką. Tokius testus būtų galima naudoti ligoninėse prieš guldant pacientus.

„Šalia COVID-19 egzistuoja dar bent dešimt sukėlėjų, kurie turi labai panašią kliniką. Mes turime testuoti ir dėl tų infekcijų“, – sakė P. Gradeckas. Jis siūlytų pasvarstyti galimybę kompensuoti testus gripui nustatyti, kurie jau ir dabar naudojami praktikoje, bet šiuo metu yra mokami.

„Gerai, jei žmogus turi pinigų, ir gali sau leisti išleisti 12 eurų, o jeigu pavyzdžiui, tai yra šeima su trimis vaikais , C reaktyvinis baltymas yra ribinis. Tikrai nepasakysi, kad tai yra bakterinės kilmės infekcija, ir mamai išsitraukti tuos eurus...

Ji galbūt geriau už tuos pinigus vaikams geresnio maisto nupirktų, o tu turi pasakyti, kad „atleiskite, mes negalime jums kompensuoti“. Tai galėtų tapti rutininis testas, ypač gripo epidemijos metu“, – sakė P. Gradeckas.

Kartu jis pabrėžė, kad infekcijų kontrolės specialistai turi įgauti kitą statusą. „Žinau, kad ypač chirurgai nemėgsta infekcijų kontrolės specialistų, nes jie eina ir zyzia, kad „jūs čia plaukite rankas“.

Yra anekdotų apie infekcijų kontrolės specialistus – kokie jie yra užknisantys, bet bent jau šituo atveju jie turi klausytis, nes nuo to priklauso tiek pačių medikų, tiek pacientų gyvybės“, – sakė P. Gradeckas.