Sunkiai įsivaizduojama Erico Claptono kančia: biografas atskleidė tiesą apie legendinio dainininko ketverių sūnaus žūtį

Kai 1986-aisiais į rankas paėmė savo mažutį naujagimį, Ericas Claptonas pajuto, kad tai pirmasis jam nutikęs tikras dalykas – kaip jis pats sakė, „vienintelis dalykas mano gyvenime, iš kurio galėjo išeiti kažkas gero“. Tačiau dainininkas dar nežinojo, kad jis atneš ir neapsakomą skausmą.

Jo sūnus Conoras buvo ypač gražus vaikas tokiais pat auksiniais plaukais, kokiais vaikystėje puikavosi ir pats E. Claptonas. Jis buvo kupinas džiaugsmo ir meilės.

Visi, kurie pažinojo berniuką, vadino jį stebuklingu. Jo tėtis, nemažą gyvenimo dalį praleidęs apsvaigintas narkotikų ir alkoholio pasaulio, smarkiai pasikeitė.

Tačiau džiaugsmingas Conoro atsiradimas jo gyvenime atnešė ir siaubingą atpildą.

Berniukui buvo ketveri, kai 1991-ųjų kovą Ericas atvyko į 53 aukšte esantį butą pasiimti Conoro iš jo motinos, italų aktorės Lory del Santo, kuriai priklausė berniuko globa.

Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasiėmė savo sūnų ir ketino jį kažkur nusivesti. E. Claptonas nupirko bilietus į cirką Nasau koliziejuje Ilgojoje saloje.

Toji popietė leido dainininkui suprasti, kaip jis pasiilgo savo sūnaus. Kai jiedu sugrįžo į butą, Conorui džiaugsmingai čiauškant apie klounus ir dramblius, Erikas pasakė Lory, kad nuo šiol jis ketina būti puikus tėtis.

Kitą dieną E. Claptonas ir berniukas planavo aplankyti Bronkso zoologijos sodą, o vėliau papietauti italų restorane.

Rytą, kai motina su sūnumi laukė, kol E. Claptonas atkeliaus pasiimti Conoro, atvyko darbuotojas, kuris turėjo išvalyti buto langus.

Lory buvo vonioje, o berniuką prižiūrėjo auklė. Tai buvo nelengva, mat vaikas lakstė po butą – jis buvo nepaprastai susijaudinęs ir nekantravo vėl išvysti savo tėtį.

Darbuotojas valė svetainės langus, vienas jų tebebuvo paliktas atidarytas.

Langų valytojas pašaukė auklę, kad prižiūrėtų vaiką, tačiau šiai nespėjus sureaguoti Conoras prasiveržė pro ją, užšoko ant lango atbrailos – paprastai jis čia prispausdavo nosį prie stiklo ir dairydavosi – ir pradingo.

Ericas sutiko Lory 1985-ųjų spalį Milane, kur grojo dviejuose koncertuose. Tais metais dainininkas pažymėjo savo 40-ąjį gimtadienį. Kaip pats sakė, jį iš karto pakirto meilė.

Neatrodė, kad E. Claptonui būtų kėlę rūpestį tai, jog jis vis dar buvo vedęs Pattie – buvusią „The Beatles“ gitaristo George‘o Harrisono žmoną, kurios E. Claptonas užsispyrusiai siekė metų metus, nei tai, kad jis ir Pattie tuo metu išgyveno dar vieną nesėkmingą nevaisingumo gydymo etapą.

Pattie jų namuose Saryje iš gėlių dėliojo puokštę, kai įėjo Ericas ir pranešė, kad Lory laukiasi.

Kaip Pattie prisimena, ji pasijuto taip, tarsi „širdis tuoj pat suskiltų į gabalus“.

O Lory didžiąją dalį nėštumo praleido galvodama, jog E. Claptonas kūdikio nenori. Ji suprato, kad kaip ir kitų dainininko pergalių atvejų, jis, regis, prarado susidomėjimą moterimi, kai tik pavyko ją užkariauti.

Kaip pasakojo, trečiąjį nėštumo mėnesį ji sulaukė telefono skambučio – skambino kažkas iš dainininko darbuotojų ir ėmė ją spausti dėl aborto. Lory tiesiog negalėjo to suvokti.

E. Claptono siunčiami ženklai buvo neapsakomai prieštaringi. Jo nuotaika staiga apniukdavo, ilgas dienas jis skendėdavo tyloje.

Roko legendos gyvenime dabar buvo Lory, meilužė, kurios jam nebereikėjo, ir Pattie, žmona, kuriai nebereikėjo jo. E. Claptonas jautė, kad jo pasaulis „pavirto į visiškus skutus“, ir mėgino nusižudyti.

Artėjant numatytai gimdymo datai 1986-ųjų rugpjūtį, E. Claptono nuotaika ėmė keistis.

Kadangi kūdikio tėvas buvo anglas, Lory norėjo gimdyti Londone, tad E. Claptonas užregistravo ją Švč. Marijos ligoninės privačiame „Lindo Wing“ padalinyje ir išnuomojo jai senovinį namą Čelsyje.

Rugpjūčio 21-ąją po Cezario pjūvio operacijos gimė berniukas. E. Claptonas, nustūmęs į šalį laikotarpio sunkumus, tuo metu buvo šalia.

Vėliau Lory sugrįžo namo į Milaną, o berniuko tėtis lankė jį kas mėnesį. Tačiau negalima sakyti, kad jis leido tėvystei visiškai pakeisti jo gyvenimo būdą.

Būdamas su Conoru, E. Claptonas niekuomet negirtaudavo, tačiau jis visą laiką būdavo tokios būsenos, kai vos galėdavo ištverti būdamas blaivus. Jis laukdavo, kol Lory pasiims kūdikį ir jis pagaliau galės įsipilti sau stiklą degtinės. O tuomet dar vieną ir dar vieną.

Ankstesnis jo gyvenimas nepaliaujamai iro.

Ankstyvą 1987-ųjų kovo 17-osios rytą, per 43-ąjį Pattie gimtadienį, sugrįžęs į namus Saryje, jis girtas įsiveržė į jų šeimyninį miegamąjį, iš kurio buvo išvarytas.

Apkaltinęs Pattie nebuvus „tinkama žmona“, E. Claptonas liepė jai nešdintis iš namų ir ėmė pro langą mėtyti jos daiktus.

Tai buvo „žiaurus ir baisus poelgis“, kaip jis pats vėliau prisipažino. Pattie nebuvo kitos išeities – ji turėjo išeiti, šįkart – jau visiems laikams.

Tų pačių metų vasarą, išvykęs į koncertinį turą Australijoje, E. Claptonas patyrė nekontroliuojamus drebulio priepuolius, paskatinusius siaubingą mintį, kad jis gali kažkokiu būdu perduoti alkoholizmą Conorui – kad tas tobulas lovelėje gulintis vaikutis vieną dieną gali išgyventi tokius pat nusivylimo ir pažeminimo etapus.

„Suvokiau, kad privalau sutraukyti tą grandinę ir suteikti jam tai, ko jis iš tiesų niekuomet neturėjo – tėvą“, – sakė E. Claptonas.

Lapkritį E. Claptonas užsiregistravo „Hazelden“ reabilitacijos klinikoje Mineapolyje. Išėjęs iš jos, jis daugiau niekuomet nepažvelgė į alkoholį.

E. Claptonas ir Lory buvo trumpai susižadėję, tačiau iki 1991-ųjų jam pavyko išsiskirti nesukeliant pavojaus galimybei matytis su Conoru, o Lory užmezgė santykius su italu kino prodiuseriu Silvio Sardi, „Galeria“ pastato Niujorke savininku.

Būtent iš šios vietos tą siaubingą 1991-ųjų kovo dieną Lory paskambino E. Claptonui į „Park Avenue“ viešbutį ir ėmė klykti, kad Conoras žuvo.

Jai pavyko pranešti, jog vaikas iškrito per atvirą langą, tačiau ši mintis Ericui buvo tokia neįsivaizduojama, kad viskas, ką jis galėjo pasakyti, buvo : „Ar tu tuo tikra?“.

Priblokštas jis nuėjo septynis kvartalus iki „Galeria“, vis dar galvodamas, jog įvyko kažkokia klaida.

Priartėjęs prie savo tikslo, jis pamatė greitąją medicinos pagalbą, policiją ir prie įėjimo susispietusią minią. Iš pradžių jis tiesiog toliau ėjo gatve taip, tarsi visa tai būtų ne jo reikalas.

Išgirdęs naujienas, dainininko vadybininkas Rogeris Forresteris nuvažiavo į Hitrou oro uostą ir išskrido į Niujorką – vietos laiku jis buvo ten tik po keturių valandų. Jis drauge su Ericu nuvyko į morgą.

„Kad ir kaip bekrisdamas Conoras susižalojo, tuo metu, kai jį išvydau, lavoninės darbuotojai sutvarkė jo kūną taip, kad jis atrodė ganėtinai normaliai. Pamenu, žiūrėjau į jo dailų veidelį ir galvojau: „Tai ne mano sūnus. Atrodo panašus į jį, bet jo nebėra“, – vėliau prisiminė E. Claptonas.

Jo manymu, Conoro amžinojo poilsio vieta negalėjo būti jokia kita, tik Švč. Marijos Magdalietės bažnyčios šventorius Riplyje, Saryje, vos už kelių šimtų metrų nuo savo gimtosios vietos, visai šalia jo pradinės mokyklos.

Laidotuvės vyko kovo 28-ąją, likus dviem dienoms iki 46-ojo Erico gimtadienio. Tarp gedinčiųjų buvo G. Harrisonas, Philas Collinsas ir daugybė kitų muzikos pasaulio garsenybių. Laidotuvėse dalyvavo ir Patie.

Prie kapo teko stabdyti Conoro močiutę iš Italijos Clorindą – ji mėgino mestis ant puošnaus didžiulio karsto. Ericas per visą laidotuvių ceremoniją laikėsi suėmęs save į rankas.

Jį užplūdo šimtai užuojautos laiškų ir žinučių iš viso pasaulio. Užuojautą pareiškė ir princas Charlesas. Po laidotuvių, grįžęs į tuščius namus, Ericas ėmė šiuos laiškus peržiūrinėti.

Pačią skaudžiausią akimirką E. Claptonas išgyveno radęs žalios spalvos popieriaus lapą, dar anksčiau išsiųstą iš Niujorko, kai jis pats buvo ten.

Jame didžiosiomis raidėmis buvo užrašyta: AŠ TAVE MYLIU NORIU IR VĖL SU TAVIMI SUSITIKTI BUČIUOJU. MYLIU CONORAS CLAPTONAS.

Per keletą artimiausių mėnesių besitęsusį „atmerktomis akimis susapnuotą košmarą“ muzikantas beveik nemiegojo. Atrodė, kad netgi muzika nebeteko galios jį paguosti.

Tačiau po kurio laiko jis pagavo save vis begrojantis savo žymiąją baladę „Wonderful Tonight“, kurią įkvėpė Pattie.

Tas laikas, kai didžiausias jo rūpestis buvo tai, kad Pattie pernelyg ilgai kuičiasi besirengdama vakarėliui, dabar atrodė toks idiliškas.

Tuomet Ericas suprato, kad jo netektis gali būti paversta kažkuo pozityviu. Tą vasarą jis Niujorko valstijos sveikatos departamento vardu nufilmavo žinutę, kuri taikėsi tiesiai tėvams į širdį: „Įtaisykite apsaugas ar grotas ant langų ir vartelius ant laiptų. Tai nesudėtinga ir gali padėti išvengti baisios tragedijos. Patikėkite, aš tikrai žinau“.

Kai dainininkas susiėmė ir pradėjo groti, jis į rankas paėmė mažą ispaniško modelio gitarą. Dar prieš jam susivokiant akordai ėmė dėliotis apie jo mintyse besisukantį auksaplaukį vaizdinį. Tai buvo „Tears In Heaven“, jo gedulu persmelktos Conorui skirtos dainos, pradžia. „Tears In Heaven“ tapo vienu didžiausių dešimtojo dešimtmečio hitų.

Tai, kad dainininkas galėjo nuvykti į įrašų studiją, buvo tikras stebuklas. Beribis, žodžiais neapsakomas gedulas jo balsui suteikė naujo skambesio. Įprastą bliuzo šiurkštumą pakeitė falcetui artimas balsas.

Prabėgus dešimčiai mėnesių po Conoro mirties, Ericas ramiai išgyveno siaubingojo kovo 20-osios ryto įvykių tyrimą. Jis atsisakė pateikti kaltinimus Jose Pastranai, atvirą langą palikusiam valytojui.

E. Claptonas ir toliau lankėsi anoniminių alkoholikų susitikimuose – tai rodė jo motyvaciją nepasiduoti.

„Pasirodė, kad Erikas turi milžiniškos būdo stiprybės. Tragedija, kurią jis išgyveno, kitus greičiausiai būtų pastūmėjusi atgal prie stikliuko. Jis visuomet kartojo, kad jį palaikė mintis, jog toks ilgesys būtų buvęs Conoro išdavystė“, – pasakoja dainininko sekretorė Vivien Griffin.

Be to, buvo dar vienas dalykas, kuris padėjo nepalūžti nevilties akivaizdoje. Tai įvyko studijos vadovės Yvonne Kelly dėka. Ją E. Claptonas suviliojo prieš kelerius metus Montserato saloje, dirbdamas George‘o Martino AIR studijoje, ir moteris pastojo.

Šešerius metus Yvonne tyliai augino vaiką su savo vyru ir nesiekė jokio pripažinimo iš E. Claptono.

Ericas visuomet žinojo apie savo dukters Ruth egzistavimą ir niekada nesikratė finansinės atsakomybės, tačiau jie niekuomet nebendravo.

Tačiau grįžusi į savo gimtąjį Donkasterio miestą ir išgirdusi apie Erico netektį, Ivonne parašė jam ir pasiūlė bendrauti su dukterimi tiek, kiek jis nori, mat tai galėtų suteikti jam paguodą.

Sujaudintas Ivonne kilniaširdiškumo, jis 1991-ųjų vasarą pasiūlė pasiimti Ruth į kruizą Antigvoje.

Daili ir linksma šešiametė suteikė viską, ką jis vadino „išsigelbėjimu maišaties ir sąmyšio jūroje“. Sugrįžęs į Didžiąją Britaniją dainininkas ėmė reguliariai matytis su dukterimi ir dar sykį bandė būti „tikru tėčiu“.

Taip vienas nuodėmingiausių rokerių pasikeitė iš esmės.

E. Claptonas dabar dalyvauja prieš narkotikų vartojimą nukreiptoje kampanijoje ir padėjo įkurti reabilitacijos centrą Antigvoje.

Jo norui suvilioti bet kurią moterį būnant 54-erių atėjo galas – tuomet jis sutiko 23-ęrių amerikietę studentę Melią McEnery. 2001-aisiais ji tapo jo antrąja žmona. Panašu, kad Melia yra vienintelė moteris, kuriai E. Claptonas buvo visiškai ištikimas.