Susikompromitavusių prokurorų ir Ūkio banko istorijos siūlo galas – Palangos viešbutyje?

Susikompromitavusių prokurorų ir Ūkio banko istorijos siūlo galas – Palangos viešbutyje?

Palangos centre esantis viešbutis „Pajūris“ iš pradžių tapo Ūkio banko aferų įkaitu, tačiau teisėjams ir prokurorams pavyko užkirsti kelią šioms aferoms. Deja, kur pešėsi aukštos su Ūkio banku susijusių bendrovių darbuotojos ir Temidės tarnai, greičiausiai laimėjo trečias, kiek netikėtas šio „žaidimo“ dalyvis.

Nors V. Romanovo aplinkos žmonėms nepavyko fiktyvios paskolos paversti iš pradžių J. Basanavičiaus gatvėje stovinčiu viešbučiu, o vėliau, galbūt, ir pinigais, Alfa.lt surinkti duomenys rodo, kad šį viešbutį galiausiai vis tiek galėjo pusvelčiui perimti į šią istoriją įsipainiojęs bankroto administratorius ir keli verslininkai.

Dar daugiau – kaip aiškėja, minėtam viešbučiui taikytą siekiant užtikrinti Ūkio banko baudžiamojoje byloje nukentėjusių asmenų ieškinius turto areštą netikėtai panaikino gegužės viduryje STT pareigūnų sulaikytas prokuroras Ugnius Vyčinas, įkliuvęs, kaip įtariama, dėl reikiamiems asmenims galimai priimtų palankių procesinių sprendimų.

STT sulaikyti garsūs prokurorai – užgaidų vykdytojai?

Gegužės 13 d. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė apie rezonansinį įvykį – 11 asmenų, susijusių su įvairiais ikiteisminiais tyrimais, sulaikymą. Paaiškėjo, kad sulaikytieji greičiausiai susiję ir su garsiąja Ūkio banko byla bei V. Romanovo galimai padarytais nusikaltimais.

Į teisėsaugos rankas įkliuvo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir U. Vyčinas, dalyvavęs ne vienoje garsioje byloje, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Puzinas, o kartu su jais – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas Nerijus Valatka, ir ryšiais pagarsėjęs kaunietis advokatas Šarūnas Marcinkevičius, anksčiau užėmęs aukštas pareigas FNTT.

Kaip paaiškėjo, aukštas pareigas užėmę prokurorai ir FNTT pareigūnas susitikinėjo su Š. Mickevičiumi ir aptarinėjo kuruojamus ikiteisminius tyrimus, slaptus duomenis, o svarbiausia – galimybes priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, kuriais buvo suinteresuoti neoficialūs Š. Mickevičiaus klientai.

Manoma, kad pažintimis garsėjantis Kauno advokatas galėjo prieiti prie į kolegų rankas pakliuvusių prokurorų ir, kaip tarpininkas, pasirūpinti, kad įvairiuose ikiteisminiuose tyrimuose būtų priimami reikiami sprendimai, pavyzdžiui, panaikintas turto areštas.

Įtariama, kad per tarpininkus reikiami sprendimai galėjo būti priimti ir rezonansinėje, ypač didelės apimties Ūkio banko byloje. Paradoksalu – nors teismui jau perduotoje bylos dalyje bus aiškinamasi, kaip į Rusiją pabėgęs bankininkas V. Romanovas ir dar 12 asmenų piktnaudžiavo savo pareigomis, iššvaistė svetimą turtą, o dėl gerokai didesnės iššvaistytų ir pasisavintų turtų dalies tyrimas iki šiol tebevyksta, prokurorai, benarplioję korupcinius nusikaltimus, patys galėjo prisidėti prie nusikaltėlių ir daryti panašius nusikaltimus.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis viešai skelbė, kad trijų suimtų prokurorų kontroliuoti ikiteisminiai tyrimai bus išsamiai patikrinti, o prokurorų priimti sprendimai įvertinti, siekiant nustatyti, kiek jie buvo pagrįsti ir teisingi.

Vienas iš tokių sprendimų, kuriuos gali tekti patikrinti, susijęs su Ūkio banko byloje figūravusiu viešbučiu „Pajūris“, stovinčiu Palangoje.

Mįslinga viešbučio istorija

Pagrindinėje Palangos gatvėje, komerciškai itin perspektyvioje vietoje esantis pastatas ir žemė, ant kurios jis stovi, tapo žlugusio Ūkio banko machinacijų objektu. Ne taip seniai šio viešbučio savininkė buvo bankrutavusi bendrovė „Bofora“, priklausiusi buvusiai Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) direktorei Ritai Matūzienei, kuri buvo viena iš įtariamųjų, kuriai įtarimai buvo pareikšti Ūkio banko veiklos ikiteisminiame tyrime.

„Bofora“ dar prieš kelerius metus buvo pakliuvusi į Alfa.lt akiratį, kai bendrovės vardas imtas linksniuoti teismuose.

Kelios buvusios ŪBIG akcininkės, pasitelkusios į pagalbą skolų išieškotojus, pabandė iš bankrotą paskelbusios „Boforos“ prisiteisti daugiau nei milijoną eurų skolų, tačiau atvertus bankroto bylą paaiškėjo, jog vargu ar šios skolos apskritai nėra išgalvotos.

V. ROMANOVO PALIKIMAS: GALIMAI FIKTYVIĄ PASKOLĄ ŪBIG AKCININKĖS BANDO PAVERSTI REALIU MILIJONU

Įtarimų kilo paaiškėjus, kad skolos, dėl kurių pareikštos pretenzijos, atsirado po daugybės sandorių, atliktų tarp V. Romanovo verslo darbuotojų, statytinių ir kontroliuotų bendrovių, o pačioje grandinės pradžioje aptinkama itin įtartina paskola, kurią V. Romanovo aplinkos bendrovė suteikė ofšorinei, Karibų jūros salose registruotai bendrovei, kuri vėliau nutraukė savo veiklą.

2012 m. birželį Lietuvoje veikianti bendrovė „Sinvita“ pasirašė sutartį su Karibų jūros saloje įkurta bendrove „Hillberg Associates Ltd.“ dėl 2,391 mln. eurų (tuo metu – 8,256 mln. litų) paskolos. Tačiau atvertus bylą paaiškėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog šie pinigai apskritai buvo išmokėti minėtai bendrovei.

Pati „Sinvita“ dar 2013 m. žiniasklaidoje pagarsėjo kaip su V. Romanovu glaudžiai susijusi bendrovė, pinigus iš sunkiai atsekamų šaltinių nukreipdavusi į ofšorines bendroves, už kurių stovėdavo bankininko žmonės.

2013 m. vasarį „Sinvita“ ŪBIG teisininkei ir akcininkei Astai Martinaitytei perleido teises reikalauti dalies ofšorinei bendrovei suteiktos paskolos – A. Martinaitytė įgijo teisę į 1,15 mln. neva paskolintų eurų, už pirkinį atsiskaitė turėtomis akcijomis.

Tačiau po kelių mėnesių ŪBIG teisininkė šią teisę pardavė R. Matūzienės „Boforai“, o R. Matūzienė tą pačią dieną, kai nusipirko dalį paskolos reikalavimo, pardavė ją dar vienai su V. Romanovu siejamai bendrovei „Optimalus turto valdymas“.

Pastaroji bendrovė už teisę į paskolą, sumokėtą neaiškiai ofšorinei bendrovei, atsiskaitė ne pinigais, o jau minėtu viešbučiu, stovinčiu J. Basanavičiaus gatvėje, Palangoje. Taip net nežinia ar sumokėta milijoninė paskola po virtinės sandorių pavirto teise į realų, ne popieriuose stovintį pastatą ir žemės sklypą.

Svajonės apie pinigus sudužo teismuose

Išaiškėjus V. Romanovo ir jo aplinkos machinacijoms, į tragišką situaciją papuolė ne tik Ūkio bankas. Bankroto bylos buvo iškeltos ir R. Matūzienės vadovautai „Boforai“, ir „Optimalus turto valdymas“.

V. Romanovo aplinkos moterys tuomet pamėgino turimas teises į neva ofšorinei bendrovei sumokėtą mistinę paskolą paversti realiais pinigais. A. Martinaitytė dalį turėtų teisių į paskolą perleido kitai ŪBIG darbuotojai Sigitai Paulauskaitei, kurį laiką buvusiai laikina ŪBIG direktore.

 

 

Palangos centre esantis viešbutis „Pajūris“ (evarzytines.lt nuotr.)© Alfa.lt

Abi aukštos ŪBIG darbuotojos kreipėsi į skolų išieškotojus, bendrovę „Sėkmės industrija“, kad ši padėtų atgauti bent 70 procentų iš 1,15 mln. eurų, į kuriuos teisę turėjo nusipirkusios. R. Matūzienė, Alfa.lt žiniomis, patvirtino, kad „Bofora“ yra skolinga tiek A. Martinaitytei, tiek S. Paulauskaitei.

Tačiau planai teisę į paskolintus pinigus paversti realiais pinigais ŪBIG darbuotojoms sudužo teisme.

Teisėjams visa ši istorija, kai Karibų salose esančiai bendrovei nežinia ar buvo išduota milijoninė paskola, šią paskolą neva išdavusi „Sinvita“ teisę reikalauti dalies paskolos pardavė ŪBIG darbuotojai, o pastaroji – su ŪBIG ir V. Romanovu susijusioms bendrovėms, kurios už teisę į dalį paskolos galiausiai viena kitai atsiskaitė viešbučiu, pasirodė labai įtartina.

Galiausiai nutarta, kad, nesant jokių patikimų įrodymų, jog „Sinvita“ išties sumokėjo keletą milijonų už jūrų marių esančiai ofšorinei bendrovei, pirminis paskolos sandoris laikytinas neteisėtu, todėl visi su juo susiję ir vėliau sudaryti sandoriai taip pat negali būti laikomi teisėtais.

2015 m. kovą Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kad įskaitymo sutartis tarp „Boforos“ ir „Optimalaus turto valdymo“ yra negaliojanti. Anot teisėjų, „Bofora“ gavo nekilnojamąjį turtą, o „Optimalus turto valdymas“, vaizdžiai tariant, gavo riestainio skylę.

Teismo sprendimu „Boforai“ buvo paliktas viešbutis, kurį ši įsigijo iš „Optimalaus turto valdymo“ Palangoje, tačiau bankrutuojančiam „Optimalaus turto valdymui“ teisėjai nurodė atsiskaityti ne įtartina teise į nežinia kam išduotą paskolą, bet realiais pinigais.

Dar labiau S. Paulauskaitės ir A. Martinaitytės padėtį komplikavo tai, kad „Optimalaus turto valdymo“ ir „Boforos“ bankrotą prižiūrėti ėmė bankrotų administravimu užsiimanti bendrovė „Valeksa“ bei jai vadovaujantis bankroto administratorius Stasys Poškus.

Pats S. Poškus prieš kelerius metus Alfa.lt teigė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos išmokėjimą Karibų jūros saloje esančiai bendrovei, todėl visi vėliau dėl pastarosios paskolos sudaryti sandoriai neturi pagrindo.

Galutinai aukštų ŪBIG darbuotojų viltis gauti šimtatūkstantines sumas turėjo sugriauti prokurorai – ikiteisminiame tyrime dėl Ūkio banke V. Romanovo ir bendrų padarytų nusikaltimų tarp „Boforos“ ir „Optimalaus turto valdymo“ keliavęs Palangos viešbutis buvo areštuotas.

Pinigus už tariamą skolą S. Paulauskaitė ir A. Martinaitytė būtų galėjusios gauti tik tuomet, jei bankrutuojančių bendrovių turtas būtų parduotas, tačiau areštuoto viešbučio nebūtų galima parduoti net tuomet, jei teismas būtų konstatavęs, kad ŪBIG darbuotojų teisė į dalį paskolos išties egzistuoja – jis buvo areštuotas Ūkio banko baudžiamojoje byloje, kad užtikrinti nukentėjusių asmenų ieškinius arba išplėstinį turto konfiskavimą.

Po milijoninės aferos – dar viena, gudresnė bei įžūlesnė afera?

V. Romanovo aplinkos planai tariamą paskolą paversti realiais pinigais arba viešbučiu Palangos centre žlugo, susidūrę su teisėjais, prokurorais ir bankroto administratoriais.

Tačiau šio pajūryje stovinčio viešbučio istorija nesibaigė – Alfa.lt surinkti duomenys rodo, kad Ūkio banko aferoje figūravęs pastatas su žeme vėliau greičiausiai tapo kitos, labiau pasisekusios galimos aferos taikiniu.

Po visos virtinės keistų ir įtarimą keliančių aplinkybių S. Poškaus vadovaujamos „Valeksos“ administruojamos bankrutuojančios įmonės „Optimalaus turto valdymo“ teisė reikalauti iš „Boforos“ 1,15 mln. eurų buvo parduota vos už 10 tūkst. eurų, o pats viešbutis galiausiai atsidūrė verslininkų, greičiausiai susijusių su abiejų bendrovių bankrotą administravusiais „Valeksa“ bei jos vadovu S. Poškumi, rankose.

Dar 2011 m. gegužę pagal kreditavimo sutartį „Pajūris“ buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris turėjo pirmumo teisę į bankrutuojančių bendrovių besidalintą viešbutį. „Optimalaus turto valdymo“ valdytą „Pajūrį“ įkeitė bendrų akcininkų siejama bendrovė „Kauno arena“, ėmusi iš Šiaulių banko milijoninę paskolą stadiono Kaune statybai.

Tačiau 2016 metais Šiaulių bankas tiesiog atsisakė šio įkeitimo ir prentenzijų į viešbutį, motyvuojant tuo, kad „Kauno arena“ sumažino turimus įsipareigojimus, o pats turtas nelikvidus ir nešantis nuostolius.

Turimi dokumentai rodo, jog į FNTT besikreipusi „Sėkmės industrija“ buvo įsitikinusi, kad S. Poškus susitarė su Šiaulių banko atstovais, kad bankas neprieštarautų teisės į 1,15 mln. eurų skolą pardavimui vos už 10 tūkst. eurų.

Pagal turimus dokumentus 2016 m. pradžioje S. Poškus išties kreipėsi į Šiaulių banką, teigdamas, kad pinigų iš „Boforos“ atgauti greitu metu nepavyks, kadangi visas jos turtas yra areštuotas, todėl būtų protingiausia įsiskolinimus parduoti.

Su Šiaulių banko palaiminimu „Valeksa“ ėmė rengti varžytines, kurių metu bandyta parduoti reikalavimo teisę į 1,15 mln. „Boforos“, kurios valdomas nekilnojamas turtas buvo areštuotas Generalinės prokuratūros, skolą.

Tačiau niekas nenorėjo pirkti reikalavimo į prokurorų areštuotą turtą, kurį vargiai beatgausi, nes jis bus konfiskuotas nuo Ūkio banko bankroto nukentėjusios valstybės naudai arba į jį bus nukreipti baudžiamojoje byloje nukentėjusių ar civilinių ieškovų išieškojimai.

Tuomet nutiko antroji keistenybė – 2017 m. vasarį iki tol niekam nežinomas Kazimieras Triškus, kurį „Sėkmės industrija“ pareiškime FNTT įvardijo kaip S. Poškaus statytinį, vos už 10 tūkst. eurų iš „Optimalaus turto valdymo“ (šie pinigai vėliau teko Šiaulių bankui) nusipirko teisę į milijoninę skolą.

Vėliau, jau apklausiamas FNTT, K. Triškus pripažino, kad tokį specifinį pirkinį pirko pirmą kartą gyvenime, apie jį sužinojo neva pamatęs skelbimą, o kokį turtą valdo būsimasis jo skolininkas – nesidomėjo ir nežinojo.

Rodos, kad pirkėjas 10 tūkst. eurų išmetė tiesiog į balą, tačiau vėliau prasidėjo kitos keistenybės.

Ne be K. Triškaus dalyvavimo „Boforai“ inicijuota bankroto byla, o „Optimalaus turto valdymo“ bankrotą valdžiusios ir reikalavimą į „Boforos“ skolą K. Triškui už 10 tūkst. eurų pardavusios „Valeksa“ vadovas S. Poškus ėmė aktyviai stengtis, kad būtų paskirtas ir K. Triškaus skolininkės „Boforos“ bankroto administratoriumi.

FNTT surinktais duomenimis, iki tol vadovavęs „Valeksai“, 2017 m. vasarą S. Poškus ėmėsi bankroto administravimo ir kaip fizinis asmuo.

Pirmiausia S. Poškus pateikė sutikimą dalyvauti atrankoje į „Boforos“ bankroto administratorius procese, o vėliau atsisakė „Valeksoje“ turėtų net 16 bankroto procedūrų, kurias perleido kolegai bei tokiu būdu atlaisvino savo užimtumą.

Dėl šios priežasties atrankos metu S. Poškus jau nevykdė nė vienos bankroto procedūros, dėl mažo užimtumo ir turimos patirties tapo tinkamiausiu kandidatu ir galiausiai 2017 m. rugpjūčio pabaigoje buvo paskirtas „Boforos“ bankroto administratoriumi.

FNTT surinkti duomenys parodė, kad vykdytų bankroto procedūrų S. Poškus atsisakė greičiausiai vien tam, kad turėtų geresnes galimybes gauti „Pajūrį“ valdžiusios „Boforos“ bankroto procedūrą; kai tik buvo paskirtas „Boforos“ bankroto administratoriumi, S. Poškus daugelį kolegoms perleistų bankroto procedūrų vėl susigrąžino į savo rankas.

Pasiteiravus paties S. Poškaus, bankroto administratorius Alfa.lt teigė, kad nieko keisto ar neteisėto savo veiksmuose nemato.

„Bankrotų administravimas yra mano profesinė veikla, todėl ją vykdydamas dažnai dalyvauju skelbiamose administratorių atrankose atskiruose bankroto procesuose.

Dėl to, kad UAB „Valeksa“ administravo BUAB „Optimalus turto valdymas“ bankroto procesą, o aš vėliau administravau BUAB „Bofora“ bankroto procesą (beje, BUAB „Optimalus turto valdymas“ jau esant išregistruotai iš JAR) nėra jokio interesų konflikto, įstatymai nenumato jokių apribojimų“, – teigė S. Poškus.

Areštą netikėtai nuėmė skandalingai pagarsėjęs prokuroras

Tuo metu, kai „Valeksa“ buvo „Optimalaus turto valdymo“ bankroto administratore, panaikinti „Pajūriui“ paskirtą turto areštą net nebandyta.

Jei areštas būtų panaikintas tuomet, įvertinus Šiaulių banko įvykusį atsisakymą nuo hipotekos, lėšos iš „Optimalaus turto valdymo“ naudai išieškovo „Boforos“ turto – milijoninės vertės viešbučio, ženklia dalimi atitektų vienam didžiausių „Optimalaus turto valdymo“ kreditorių – bankrutuojančiam Ūkio bankui.

Tačiau „Optimalaus turto valdymui“ 1,15 mln. eurų skolą pardavus vos už 10 tūkst. eurų K.Triškui, tapęs „Boforos“ bankroto administratoriumi S. Poškus jau aktyviai ėmėsi viešbučio turto arešto panaikinimo.

FNTT surinktais duomenimis, 2018 m. pradžioje S. Poškus du kartus kreipėsi dėl „Pajūriui“ skirto arešto panaikinimo, tačiau prokurorai atsisakė panaikinti turto areštą viešbučiui.

Vėliau sekė visa eilė prašymų teismams ir prokurorams, tačiau šie prašymai atsimušdavo kaip žirniai į sieną – ne tik prokurorai, bet ir teismai konstatuodavo, kad viešbučio turto areštas pagrįstas ir būtinas.

Tuomet šioje istorijoje nutiko dar vienas keistas ir netikėtas siužeto vingis – nors prokurorai eilę kartų atmetė prašymą panaikinti areštą, o teismai palaikė tokią prokurorų poziciją, 2019 m. balandžio 17 d. Generalinėje prokuratūroje buvo priimtas nutarimas, prieštaraujantis visiems ankstesniems šios institucijos nutarimams – panaikinti viešbučiui paskirtas laikinąsias apsaugos priemones.

Šis nutarimas buvo priimtas netrūkus po to, kai ankstesnis Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimas nenaikinti arešto kaip teisėtas buvo pripažintas jo teisėtumą tikrinusio teismo nutartimi.

Sutapimas ar ne, tačiau po kelių savaičių FNTT nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, kuriame S. Poškus ir viena Šiaulių banko darbuotoja buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Tyrimas nutrauktas, taip ir nenustačius jokių ryšių tarp S. Poškaus ir K. Triškaus, nors ikiteisminio tyrimo metu neva buvo imtasi visų įmanomų priemonių tam, kad nustatyti buvusius ryšius tarp abiejų asmenų.

Generalinės prokuratūros prokurorų nutarimas dėl arešto viešbučiui panaikinimo reikalavimą į iš pažiūros beviltišką skolą nusipirkusiam K. Triškui buvo kaip laimingas loterijos bilietas – prokuratūra atrišo rankas nekilnojamąjį turtą parduoti varžytinėse, kas iš pradžių atrodė neįmanoma ir beviltiška.

Alfa.lt pasiteiravo Generalinės prokuratūros, kas gi buvo prokuroras, priėmęs tokį netikėtą ir kardinaliai priešingą ankstesniems tiek prokuroro nutarimams, tiek teismo nutartims nutarimą galiausiai panaikinti „Pajūriui“ šešerius metus taikytą turto areštą. Paaiškėjo, kad tokio nutarimo autorius – būtent neseniai į teisėsaugos akiratį patekęs ir STT sulaikytas U. Vyčinas.

 

 

Prokuroras Ugnius Vyčinas© Dmitrijus Radlinskas

Generalinė prokuratūra pateikė ir U. Vyčino priimto nutarimo motyvus.

Nors Šiaulių bankas dar 2016 metais atsisakė pretenzijų į įkeistą viešbutį, o prašymus panaikinti areštą prokurorai atmetinėjo visus 2018-uosius ir ilgiau, galiausiai U. Vyčinas konstatavo, kad Šiaulių bankui „Pajūris“ buvo įkeistas dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą, todėl panaikintas turto areštas pirmiausia neva naudingas būtų Šiaulių bankui.

Neužkliuvo U. Vyčinui ir tarp „Boforos“ bei „Optimalaus turto valdymo“ vykę mainai. Prokuroras konstatavo, kad nėra duomenų, jog tarp dviejų su V. Romanovo aplinka susijusių bendrovių sudarytas sandėris būtų apsimestinis, nors dar 2015 metais Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad viešbutį pardavęs „Optimalus turto valdymas“ faktiškai nieko negavo.

Viešbutis – reikiamose rankose?

Praeitų metų balandį prokurorui U. Vyčinui panaikinus Palangoje stovinčiam viešbučiui taikytas apsaugos priemones, S.Poškus operatyviai surengė varžytines ir jau 2019 m. rugsėjį, nesant ilgai iki tol galiojusio Generalinės prokuratūros arešto bei esant nutrauktam FNTT ikiteisminiam tyrimui dėl galimo S.Poškaus piktnaudžiavimo, „Pajūris“ buvo parduotas.

Žiniasklaidoje skelbta, kad už viešbutį gauta 1,71 mln. eurų suma, tačiau S. Poškus tuomet žurnalistams nesutiko atskleisti, kas nusipirko viešbutį.

Alfa.lt turimais duomenimis, paslaptingasis pirkėjas paaiškina S. Poškaus pastangas tapti „Boforos“ administratoriumi, o vėliau – siekti, kad areštas „Boforos“ turimam viešbučiui būtų panaikintas.

Atlikus žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad už realiai vos už 10 tūkst. eurų K.Triškaus nupirktas 1,15 mln. eurų vertės, absoliučią daugumą sudarantis kreditorinis reikalavimas būsimame „Bofora“ bankroto procese galėjo sąlygoti, kad įsigytas viešbutis galėjo patekti į su S. Poškumi susijusių verslininkų rankas.

Palangos centre esantį viešbutį įsigijo Vilniuje registruota mažoji bendrija „Antus“, kurios vadovas ir vienas iš akcininkų yra Darius Česnavičius.

 Alfa.lt duomenimis, prie šio viešbučio prisidėti galėjo ir su NT verslu susijęs verslininkas Ernestas Ugnius Urba. Pastarasis jau anksčiau buvo patekęs į žiniasklaidos akiratį, kai jo vadovaujama įmonė Turniškėse ėmė statyti svečių namus, o vėliau juose pardavinėti butus.

Anot Alfa.lt šaltinių, tarp S. Poškaus ir minimų verslininkų galėjo būti susitarimas – bankroto administratorius sudarys galimybę pusvelčiui perimti viešbutį, pastarieji vėliau atsimokės ar pasidalins pelnu.

Nors S. Poškus noriai komentavo su šia istorija susijusius klausimus, tiesaus atsakymo, ar pažįsta E. U. Urbą ir D. Česnavičių, bankroto administratorius nepateikė.

„Jūsų klausimai su tyrimu apie Ūkio banką nesusiję, be to, liečia fizinius asmenis ir konfidencialią informaciją apie sutartis, todėl negaliu komentuoti tiek dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, tiek dėl konfidencialumo įsipareigojimų.

Bendrai galiu pažymėti, kad savo kaip nemokumo administratoriaus ir kelių įmonių vadovo veikloje tenka susidurti su daug fizinių ir juridinių asmenų, advokatų kontorų ir advokatų“, – rašė S. Poškus.

Alfa.lt pabandė susisiekti ir su D. Česnavičiumi bei E. U. Urba. Tačiau D. Česnavičius į laišką ir jam pateiktus raštu klausimus taip ir neatsakė, o E. U. Urba tiesaus atsakymo, ar jam pažįstami S. Poškus, K. Triškus ir D. Česnavičius, taip pat išvengė.

„Daug ką Lietuvoje pažįstu, draugauju ar turiu verslo reikalų, tačiau nesu viešas asmuo, todėl nesuprantu kodėl kažkam kažką turėčiau aiškinti, atsakinėti į klausimus susijusius su mano asmeniniais ar verslo reikalais“, – rašė verslininkas.

Visgi Alfa.lt turimi duomenis rodo, kad visi minėti asmenys - S. Poškus, D. Česnavičius bei E. U. Urba tikrai yra ne tik pažįstami, bet juos sieja ir labai kvestionuotino skaidrumo veikla kituose bendruose verslo sandėriuose, dėl kurių jau ne viena įmonė yra pasikreipusi į prokuratūrą prašant iškelti ikiteisminius tyrimus.

Apie šias istorijas bei apie tai, ar Generalinė prokuratūra grąžins abejotinais motyvais skandalingai pagarsėjusio prokuroro U.Vyčino panaikintą „Pajūris“ viešbučio areštą – kituose Alfa.lt tęsiamo žurnalistinio tyrimo publikacijose. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder