Pirmadienį vykusiame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete ilgiausiai buvo diskutuojama dėl Girulių miško ir teritorijos pietinėje dalyje, netoli 3-iosios vandenvietės.
Dalis politikų neabejoja, kad uosto plėtra pietinėje miesto dalyje leistų išvengti išorinio uosto statybos šiaurinėje dalyje ir galimo miško kirtimo siekiant pastatyti naują geležinkelio stotį.
Laukiama išvadų
Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete situaciją pristačiusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė teigė, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano derinimas Teritorijų planavimo komisijai teikiamas trečią kartą. Išvadų laukiama jau birželio 23 d.
"Po pritarimo bendrojo plano koncepcijai esame atlikę sprendinius, įvairius apsvarstymus. Vyko viešas svarstymas, perėjome į derinimo procedūras. Turėjome įvairių pastabų. Esame trečiojoje derinimo stadijoje. Sulaukus visų institucijų teigiamų vertinimų, lauks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) patikrinimas. Tai trunka apie mėnesį. Rugsėjo mėnesį Tarybai galėtume pateikti planą, jeigu gautume teigiamą išvadą", - teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Ji priminė, kad buvo gauti 297 visuomenės raštai su pasiūlymais. Į 39 proc. buvo atsižvelgta, į 34 proc. atsižvelgta iš dalies, į 23 proc. - neatsižvelgta. Asmenys turėjo teisę sprendimą apskųsti. Iš viso sulaukta 8 apskundimų, kuriuos išnagrinėjo VTPSI. Duoti 3 nurodymai pateikti papildomą medžiagą. Iš viso - 11 nurodymų. Pasak M. Černiūtės-Amšiejienės, visi nurodymai įvykdyti. Laukiama įvertinimo dėl dviejų nurodymų.
VIETA. Mantės Černiūtės-Amšiejienės teigimu, kol kas Girulių miško teritorijoje apie paslaugų teikimą būtų galima galvoti tik Neįgaliųjų paplūdimio aikštelėje.
"Dėl uosto infrastruktūros koridoriaus Susisiekimo ministerija jau pradėjo rengti specialiuosius planus. Tarp jų - geležinkeliams reikalingos plėtros teritorijos. Visgi nors Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijai pritarė Seimas, bet to galutinio apsisprendimo dėl išorinio uosto nėra", - teigė Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja.
Pasak jos, "Lietuvos geležinkeliai" stipriai nepritarė kurortinės teritorijos steigimui Giruliuose. Tačiau, M. Černiūtės-Amšiejienės teigimu, yra tam tikrų saugiklių, kad ateityje teritorija galėtų būti planuojama etapais, tikslinamos ribos.
Kalbėdama apie Girulių miško teritoriją Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja teigė, kad kurortinę teritoriją norima vystyti ne tik kaip ramaus poilsio prie jūros, neva miestas turi tikslą numatyti ir tam tikrų paslaugų - SPA, sveikatinimą. Dėl Smiltynės, kaip kurortinės teritorijos, niekas neprieštaravo. Tačiau sulaukta Kuršių nerijos nacionalinio parko priekaištų dėl plėtros - nepritariama dėl detaliai suplanuotos buvusios gelbėjimo stoties atstatymo.
Nori plėtros pietinėje dalyje
Informaciją išklausę Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai išreiškė ne vieną pastebėjimą. Kone daugiausia diskusijų kilo dėl Girulių miško ateities ir teritorijos prie 3-iosios vandenvietės.
Tarybos nario Viktoro Senčilos manymu, yra dvi galimybės - miestui augti į šiaurę su neišvengiamu Girulių miško kirtimu arba vystyti uostą pietinėje dalyje, skiriant tam teritorijų. Jis pridėjo, kad norint plėsti teritoriją pietinėje dalyje reikėtų atmesti galimybę joje kurti gyvenamųjų namų kvartalus, siekiant iš anksto išvengti gyventojų ir uostininkų konflikto.
"Susisiekimo ministerija sako, kad reikia išorinio uosto. "Lietuvos geležinkeliai" sako, kad jeigu bus išorinis uostas, jiems reikės iškirsti Girulių mišką, įrengti stotį ir aptarnauti šią teritoriją.
Privatus verslas sako, kad dabartinis uostas gali drąsiai perkrauti 70 milijonų tonų įvairių krovinių. Ir jeigu reikėtų plėsti uostą, tai reikėtų pradėti nuo alternatyvos pietinėje dalyje.
Jeigu mes tą teritoriją išvystysime, galbūt Susisiekimo ministerijai "atšoks" fantazija statyti išorinį uostą", - rėžė kitas Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.
Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė apskritai baiminasi, kad dėl įvairių pareiškimų ir galimų teisminių ginčų Klaipėdos savivaldybės taryba bendrojo plano keitimo rugsėjį gali nesulaukti.
"Keistokas planavimo rengimo procesas. Mes vienus sprendinius numatome trumpam periodui, o kitus - 50 metų. Bendrųjų planų rengimas Lietuvoje yra keistokas. Rengiame po 5 metus, visus interesus norime suderinti, bet atsiranda tiek problemų, kad negalime judėti į priekį. Ar nebus taip, kad dėl kai kurių sprendinių mes neturėsime bendrojo plano?" - klausė J. Simonavičiūtė.
Kitą savaitę "Vakarų ekspresas" spausdins žinomų Klaipėdos architektų, verslininkų, politikų, visuomenininkų nuomones apie rengiamą miesto bendrąjį planą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą