Turtuolio R. Karpavičiaus laidotuvių spektaklis: kodėl našlė skubėjo?

Skandalingoje istorijoje įtarimų kelia ne tik testamento atsiradimo, bet ir skubotų laidotuvių aplinkybės.

Nereagavo į krikšto dukterį

Sudarius naują R.Karpavičiaus testamentą dar tą patį mėnesį buvo įregistruota ir jo antroji santuoka. Pirmąją dalį skaitykite čia. Vestuvių nuotraukoje, kurią pernai rudenį paviešino našle tapusi A.Karpavičienė, jaunavedžiai įamžinti tiktai dviese.

Sutuoktinio artimieji ir giminaičiai, kuriems nebuvo pranešta apie ceremoniją, iš tos nuotraukos milijonierių sunkiai atpažino.

Ar R.Karpavičius tada suprato, kokioje ceremonijoje dalyvauja? „Nuo mūsų, giminaičių, vestuvės buvo slepiamos. Jau 2019-ųjų vasario mėnesį Raimondas buvo labai pasikeitęs, neįgalus, neįstengė kalbėti su manimi ir mano dukterimi, kuri buvo jo krikšto dukra, ir kurią jis labai mylėjo.

Raimondas sėdėjo liūdnas, mergaitė išsigandusi priklaupė šalia jo. Bet jis į ją visai nereagavo, neištarė nė pusės žodžio.

Ar našlė A.Karpavičienė iš anksto žinojo, kas parašyta testamente? Buvęs energingas, draugiško būdo, iškalbingas vyras atrodė visiškai palaužtas“, – kalbėjo V.Mykolaitienė.

Vis norėjo pasikalbėti

R.Karpavičius pusseserei buvo kaip brolis, jie kartu užaugo, o ir sukūrę savarankiškus gyvenimus dažnai bendraudavo, susiskambindavo. 2018-ųjų pabaigoje V.Mykolaitienė sulaukė R.Karpavičiaus skambučio.

Pusbrolis kvietė ateiti į jo įmonės biurą Klaipėdoje, norėjo pasikalbėti. Tačiau pedagogė tą dieną negalėjo palikti darbo vietos. Vėliau klaipėdietė irgi sulaukdavo pusbrolio skambučių – jis vis sakydavo, kad jiems reikia pasikalbėti. Bet kartais verslininkas staiga nutraukdavo pokalbį ištardamas, kad nebegali kalbėti.

„Jaučiau jo begalinį norą bendrauti, keletą kartų tarytum bandė man guostis. Bet jis buvo kontroliuojamas. O vėliau ryšys su juo išvis nutrūko. Rašiau jam žinutes, klausiau, kaip laikosi. Raimondas niekada nerašydavo žinučių, o sulaukęs jų iš karto paskambindavo. Bet man jis nebepaskambino. Kartą gavau atgrasią žinutę, kad palikčiau jį ramybėje, pamirščiau. Esu įsitikinusi, kad jis negalėjo to rašyti“, – kalbėjo V.Mykolaitienė.

Antrąją pusbrolio žmoną Aistę moteris matė porą sykių – 2019-ųjų vasarį Nidoje ir per R.Karpavičiaus laidotuves. Abu kartus išliko kartūs prisiminimai.

„Per laidotuves jos veide aš nepamačiau liūdesio. Ji tvarkė reikalus ir davė nurodymus apsaugininkams. Jie man prieš nosį užtrenkė duris ir neleido į laidojimo salę, kai atvyko kunigas ir laimino urną.

Per laidotuves buvo rodomi kadrai iš verslininko gyvenimo, bet pirmoji šeima buvo iškirpta. O kai Raimondas dar buvo gyvas ir mes su dukra jį aplankėme Nidoje, ta moteris perdėtai siekė mums parodyti, kaip juo rūpinosi – atnešė jam kažkokio gėrimo, nuavė batus, apavė šlepetėmis.

Tačiau kai aš ten pasirodžiau, ji su manimi nė nepasisveikino, nepadavė rankos. Aš prisistačiau, o ji tik ištarė „žinau“ ir nuėjo sau“, – pasakojo verslininko pusseserė.

Į sūnaus žinutes neatsiliepė

Su sunkiai sirgusiu R.Karpavičiumi negalėjo susisiekti ne tik jo pusseserė, bet ir kiti artimieji, taip pat sūnus R.Karpis.

„Labas, tėvai, norėjau paklausti, kaip tavo sveikata. Buvau užėjęs, bet tavo dama apgailestavo ir pasakė, kad tu manęs nenori matyti! Tavo valia! Linkiu tau pasveikti nežiūrint į nieką“, – sergančiam tėvui rašė R.Karpis, tačiau atsakymų nesulaukdavo.

Kai 2018-ųjų pabaigoje sūnus ir jo motina Audronė nuvyko į Kauno klinikas, prie R.Karpavičiaus palatos durų stovėjo apsauginis.

Pusseserė siųsdavo R.Karpavičiui žinutes, bet jis liovėsi reaguoti. Tada pasirodė moteris. Ji įėjo į palatą ir išnešė notaro patvirtintą lapą su jų pavardėmis. Ir Audronei, ir sūnui Rokui buvo uždrausta įeiti į ligoninės palatą, sužinoti apie paciento sveikatą.

„Moteris grįžo atgal į palatą, o apsauginis mums užvėrė duris. Dar stovėjome, skambinome. Tyla“, – prisiminė A.Karpavičienė.

Po pirmosios operacijos išleisdami pacientą iš ligoninės medikai norėjo parašyti siuntimą į vieną geriausių specializuotų klinikų Amsterdame. Tačiau į Nyderlandus jo niekas nevežė.

Labai skubėta kremuoti

Praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją, penktadienį, ligoninėje mirusio R.Karpavičiaus kūnas buvo skubiai kremuotas. „Versija, kad mirtis galėjo būti smurtinė, vis dar neatmesta.

Prieš mirtį Raimondas stipriai vėmė“, – sakė šaltinis. „Lietuvos ryto“ žiniomis, verslininką mirtis ištiko 18 val. 24 min.

Jau kitą dieną pelenai buvo urnoje. Našlė A.Karpavičienė apie 11 val. ryto socialiniame tinkle draugams paskelbė šarvojimo ir atsisveikinimo vietą Kauno pakraštyje.

Iš kitų miestų suvažiavę velionio giminaičiai stebėjosi, kad atsisveikinimas surengtas labai kukliuose ir nuošaliuose laidojimo namuose, tarp miškų. Kai kuriems artimųjų sunkiai sekėsi tą vietą rasti ir su navigacija.

Atvykusiuosius pasitikdavo apsaugininkai, viskas buvo filmuojama, o salėje rodomas filmas iš milijonieriaus gyvenimo. Tik pirmoji šeima iš to filmo buvo iškirpta.

Giminės stebėjosi pamatę urną – jų teigimu, verslininkas praeityje buvo užsiminęs, kad nenorėtų būti kremuotas. R.Karpavičius savo valią buvo išreiškęs testamente: „Įpareigoju Aistę Grybauskienę ir Henriką Karpavičių mano urną palaidoti Nidoje“. Testamentas buvo paskelbtas tik rugpjūčio 12-ąją, pirmadienį.

Tuomet kaip našlė iš anksto sužinojo apie vyro valią?

Šiame name Nidoje mėgo poilsiauti ir verslininkas, ir jo pirmoji šeima.

 „Nesant paskelbtam testamentui ir kitam Raimondo valios išreiškimo dokumentui jį kremuoti, neabejotinai Aistei iš anksto buvo žinomas testamento turinys. Jo konfidencialumas buvo pažeistas“, – teigė šaltinis.

Kalbėjo ir apie palikimą

Kokia buvo R.Karpavičiaus paskutinė valia, kurią jis norėjo išreikšti ir testamente, žino ir vienas jo pusbrolių. Jie bendravo per giminės susitikimą, kuris vyko 2019-ųjų pradžioje Šeduvoje. R.Karpavičius atvyko ne vienas.

„Nežinau, ar jie atvyko kaip pora. Jis pristatė ją trumpai, tik vardu – Aistė. Ji jam kažko vis paduodavo – gal vaistų, gal papildų“, – prisiminė velionio pusbrolis. Apie būsimas vestuves R.Karpavičius nekalbėjo.

„Kelias valandas šnekučiavomės, bet tokios temos nebuvo“, – tvirtino vyriškis. Sunkios ligos užkluptas verslininkas giminės susitikime buvo geros nuotaikos, pajuokavo, prisiminė jaunystės nuotykius.

Tačiau kartu jis užsiminė, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai jie visi susitinka. R.Karpavičius papasakojo apie jam atliktą galvos operaciją.

„Daug jo neklausinėjau – nenorėjau lįsti į dūšią. Mes tada visi tikėjome, kad jis pasveiks“, – sakė pašnekovas.

Turtingas pusbrolis jam užsiminė ir apie palikimą. „Aš nežinau, kuri pusė teisi. Bet jei teismas manęs paklaus, aš pakartosiu Raimondo žodžius – kokia buvo jo valia ir kam žadėjo palikti turtą“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistę patikino vyras.