Anastazija Kanoverskytė gimė 1925- aisiais metais sausio 5dieną Pasvalio rajone, Žvirgždūnuose.
1944 metais, baigusi Linkuvos gimnaziją, A. Kanoverskytė studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Kartą vienam pažįstamam kunigui laiške išpasakojo savo susižavėjimą Vilniumi, užsimindama, kad gaila tik vieno, kad ant Gedimino kalno neplevėsuoja trispalvė. Dėl šios trumpos pastabėlės 1946-aisiais buvo suimta ir rugsėjo tryliktą dieną karo tribunolo nuteista sušaudyti.
Tris su puse mėnesio vienutėje laukė mirties, bet TSRS karo tribunolas nuosprendį pakeitė į 20 metų katorgos.
Anastazija Kanoverskytė buvo ištremta į Sibirą, Norilską. 1956-aisiais sugrįžusi į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje, kur dirbo „Ekrano“ gamykloje, kultūros namuose. Nastutė, kaip ją vadino bendradarbiai, pasirūpino, kad laikraštyje „Ekranietis“ atsirastų literatūrinis puslapis, kuriame spausdino savo eiles.
Tai buvo pradžia, vėliau gimė ne vienas eilėraščių rinkinys: „Tarp nakties ir dienos“. „Tekėdama sustingo saulė“, „Ta giesmė neišgiedota“, „Atminties ravėjimas“, poema vaikams „Išpuikėliai vaikai“.
Anastazijos draugė poetė Elena Mezginaitė ne sykį yra sakiusi, kad tai ji turėjusi eiti savo draugei Anastazijai iš paskos, tik Sibiro tremtis sujaukusi poetės gyvenimą, neleidusi išskleisti žodžio sparnų.
Poetės, atsisakiusios bendradarbiauti su skriaudėjais, gyvenimas žavėjo, įkvėpė, ji apdovanota Didžiojo kunigaikščio Gediminu ordinu, o Juozas Matonis ir Vytautas Domaševičius, sukūrę ciklą „:Lagerių moterys“, vieną filmą skyrė Anastazijai Kanoverskytei, Ona Voverienė knygoje „Įžymios XX amžiaus moterys“ vieną apybraižą paskiria būtent jai.
Anastazijos Kanoverskytės gyvenimas tragiškas, bet jaudinantis.
Palydėdami šią plunksnos draugę, kuo nuoširdžiausiai užjaučiame Jūratę Sučylaitę, žinomą Klaipėdos poetę, eseistę ir poezijos terapeutę, visada ir visur lydėjusią savo motiną ir skaidrinusią jos dienas.
Su nuoširdžiausia užuojauta
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai.

Linkuvos gimnazijos XX-osios laidos gimnazistė Anastazija Kanoverskytė Sučylienė kartusu direktoriumi Vaclovu Stapušaičiu ir mokiniais.

Rašyti komentarą