Mane domina dvasiniai dalykai, meditacija, psichologija, tai sustipriną pasiryžimą, padeda susikaupti, išlaikyti susikaupusią galią. Likus penkiolikai minučių iki starto, baigiau skaityti "Vienuolį, kuris pardavė "Ferarį", - juokiasi. Prisipažįsta, kad tris valandas kasdien trukusios treniruotės neįgaliam žmogui nemažai kainavo: "Likimas nieko už dyka neduoda. Tai buvo įtemptas, juodžiausias darbas. Įsitrini, būdavo, tepalais nuo skausmo, juosiesi diržą, ir tarsi lynu pereini savo pačios galimybių ribą. Ir šitaip išsilaikiau penkiolika metų", - sakė čempionė, kurią medikai ne kartą gąsdino jos laukiančiais neįgaliųjų ratukais.
Juk ne taip dažnai treneris būna antroji pusė?
Svetimas žmogus manęs taip gerai nepažintų, būčiau jam tik sportininkė, o Gedvydas žino, kada paspausti, o kada atleisti vadeles. Susidūrus kardinaliai priešingoms nuomonėms, net žiežirbos skyla, bet ginčuose gimsta tiesa, - sakė Aldona.
Gedvydas: Nesu turėjęs gabesnės mokinės. Mano gražuolė žmona tokia jau yra, kad jei ką užsibrėžia, turi pasiekti - kad ir kaip skaudėtų nugara, kad ir kas nutiktų...
Kas visgi stūmė į didįjį sportą?
Kas rytą darau jogos pratimus. Jeigu atvirai, galvoju, kad tik judėjimas ir palaiko sveikatą. Visur kūne ataugos, susikaupusios druskos, stuburo išvaržos, ir jei nejudėčiau, būčiau negalės surakinta. Sportuodama tarsi surenku save iš šukių, suaktyvėja kraujotaka. O pergalę prižadėjau Lietuvai... Visa šalis jos tikėjosi. Vyro tikėjimas atstojo talismaną, buvo geriausias meilės įrodymas. Kita vertus, neįgaliųjų sportas Lietuvai dar nereikalingas, galvojama, kad jiems pakanka susitikti savame rate, - atviravo Aldona.
Gedvydas: Aldona įrodė, kad žmogaus galimybės iš tikrųjų beribės. Labiausiai mane stulbino jos nusiteikimas - parodysiu, ką galiu,- sakė Gedgaudas.
Lapkričio mėnesį sukaks 30 metų, kai esat drauge. Kuris pirmas pradėjo meilės ataką?
Abu mokėmės dabartinėje Kūno kultūros akademijoje. Tais laikais merginos nebuvo aktyvios, ir aš nenutuokiau, kas yra flirtas. Gyvenome tame pačiame bendrabutyje, susitikome šokiuose, jis mane palydėjo, ir paaiškėjo, kad jis jau ilgą laiką mane stebi. Buvo gražus, linksmų plaučių, šaunių kompanijų siela, ir po pirmo vakarėlio iš juoko man net skaudėjo pilvo presą.
Man jos viskas patiko: veidas, charakteris, liaunumas ir mintys. Ir šiandien ji nepasikeitusi - tokia, kokią pamačiau tą pirmąjį kartą. Tai nuostabi moteris, mylinti ir mylima, geriausia, ką aš turiu. Moteris vyrui gali būti prieglobstis, kaip vienas rašytojas sakė, - jauki kaip tėviškė.
Kai jus užklupo sunki liga, turėjo būti šiurpus jausmas, kad nežmonišką skausmą kentėsite visą gyvenimą?
Kai pusiau suparalyžiavo, gydytojai ramino, kad tai tik trišakio nervo uždegimas. Praeis po poros savaičių. Paskui ištiko koma - pusę metų išgulėjau ligoninėje. Mačiau, kad niekas nesikeičia, nepadeda hormonų kursas, bet negalėjau su tuo susitaikyti. Pasiėmusi veidrodį, mokiausi tarti "au", "uo"... Ne vieną veidrodį sudaužiau... Tuo metu vyras buvo šalia, man nė mintis nekilo, kad galėtų apleisti, išduoti. Tik vėliau pagalvojau, kaip sunku vyrui pusę metų išbūti vienam namuose su dviem mažom mergaitėm. Gerbiu jį už tai. Kitas kuris gal būtų pasukęs į kairę...
Aš pagalvodavau, kad jeigu mane ištiktų tokia liga, pats nepakilčiau. O ji pakilo. Tiesą sakant, žmonos kantrybė ir tikėjimas, valia tuo metu ir man suteikė moralinių jėgų.
Ponia Aldona, treniruojate tinklininkes ir dirbate mokykloje kūno kultūros mokytoja. Ką darote, kad svetimi vaikai jus taip myli?
Kai jie nori to, kas negalima, nesakau "ne", o argumentuoju. Visada pasitelkiu humorą. Neverčiu jų tapti atletais, tik raginu judėti, būti gyvius. Mokiniai tarsi atspindi mano nuotaikas. Niekada neparodysiu, kad skauda galvą ar zvimbia ausyse, nes vaikams svarbu, ar mokytojas džiaugiasi gyvenimu, savo darbu.
Dukros pasakojo, kad mažas veždavotės į lengvosios atletikos maniežą, mokėte žaisti tinklinį, plaukti. Bet atkalbėjote nuo profesionalaus sporto, nes patyrėte daugybę traumų ir nenorėjote, kad jas ištiktų tokia lemtis. Indrė dirbo modeliu, nugalėjo viename grožio konkursų, o šiuo metu Vilniuje studijuoja tarptautinių ryšių vadybą. Vilma tapo policininkė, jau ir laipsnį turi. Tėtis nesipriešino dukterų pasirinkimui?
Vyresnioji, Vilma, lankė dailės mokyklą, abi su Indre grojo akordeonu. Ji tarsi įkūnijo mano svajonę muzikuoti; beje, mano mamos pusbrolis - Jurgis Gaižauskas... Tėtis turi kulinaro gyslelę, tad visada palepindavo mergaites dičkukuliais, vėdarais, savo kimštomis dešromis, padėdavo joms paruošti pamokas. Ir dar jis mokė dukras gražių manierų, elegancijos. O grožio konkursai, manau, padėjo įveikti mergiškus kompleksus: atsimenu, ir aš paauglystėje laikiau save negražia, netobula. Visos trys supratome, kad nereikia varyti Dievo į medį", - juokėsi mama.
Gedvydas: Dukromis pasitikėjau, ir nekontroliavau, mačiau jose besiskleidžiančius gabumus ir troškimus. Jos visada buvo sąžiningos ir darbščios. Sakiau: gerai, pabandykit pasiekti savo. Ir aš buvau jaunas maksimalistas, atsimenu, kai tėvai draudė daryti tą ar aną, - tai skaudino, kirsdavo pasitikėjimui, tikėjimui svajone.
Kai Vilmos paklausiau, ar ne sunku bus susirasti savo žmogų, turinčiai tokį gerą tėtį, ar ne per aukštą kartelę užkels vaikinui, ji atsakė, kad susirado tokį pat spartietišką draugą kaip tėtis...
Aldona: Su išrinktuoju susipažino vienoje mobilioje policijos kuopoje, jis buvęs lengvaatletis. Nebūna idealių porų, vienas turi vienokių pomėgių ir savybių, kitas - kitokių. Vyro žodis būna svarus, prieš jį nepašokinėsi... Griežtas, kai reikia, turintis savo nuomonę. Bet sutampi su žmogumi - ir išmoksti nusileisti, prisitaikai. Kartais žiūriu į Gedvydą ir galvoju: "Kaip gera, kad tave turiu, kad tu mano vaikų tėvas". Tas žmogus manęs laukia, jam svarbūs mano išgyvenimai. Svarbu, ar skani jo pagaminta vakarienė. Juk kartais būnu kaip širšė... Ir būtent dabar, kai jis sako, kad myli, jaučiu, kad tai ne tik žodžiai.
Gedvydas: Manau, kad vienas vyriškumo požymių yra meilė savo vaikams. O dabar, kai mums su žmona per penkiasdešimt, nesvarbu, ką veikti - šokti, plaukioti ar imtis namų ruošos - kad tik drauge... Dviese smagu juoktis vienam iš kito silpnybių, iš kiekvieno mažmožio...
Daugelio vyrų ambicijas užgauna, jeigu žmona pasiekia daugiau už juos.
Gedvydas: Manųjų neužgavo. Aš labiau galvoju apie tai, kad reikėtų žmoną kur nors išvežti atgauti jėgų, pasigrožėti kitoniška gamta, pasižmonėti. Pasižadėjau sau, kad taip ir padarysiu.
Aldona: Man labai patiko Kinija ir jos kraštovaizdis, kartu su vyru džiaugėmės klimatu ir nesiskundėm, kad per karšta. Ta kelionė sugriovė daug stereotipų ir mitų. Sutikome ten daug laimingai gyvenančių lietuvių. Mane apskritai traukia šiltieji kraštai. Laiką, iki šiol skirtą treniruotėms, nuo šiol skirsime vienas kitam...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą