Be akademinio darbo, A. Jurgutis dirba ir šeimos gydytoju Paupių pirminės sveikatos priežiūros (PSP) centre, kurio įkūrimo iniciatorius buvo 1997 metais.
"Man labai svarbi praktika, kurią gaunu dirbdamas šeimos daktaru. Sąlytis su žmonėmis neleidžia tapti nuobodžiu teoretiku savo studentams", - įsitikinęs docentas.
Tiesa, laiko ir finansiniu atžvilgiu pastarasis darbas, pasak jo, nenaudingas, bet širdžiai ir dvasinei pusiausvyrai labai reikalingas.
 |
| A. Jurgutis Prancūzijoje per kalnų slidinėjimo varžybas |
"Turiu 400 prisirašiusiųjų gyventojų. Daug laiko iš manęs jie neatima, bet šiam darbui kasdien reikia skirti kelias valandas".
Įsteigtam centrui nebuvo lengva išgyventi iš skiriamų lėšų. "Vykdant sveikatos reformą, daugiau dėmesio gerinant pirminę sveikatos priežiūrą, kaip ir minėjau, reikia skirti profilaktikai, darbui bendruomenėje. Deja, įgyvendinti sumanymus ne visada pavyksta taip, kaip jie surašyti dokumentuose. Tiesa, vykdyta reforma turi daug stiprių pusių, tačiau silpnoji grandis, pristabdžiusi reformos efektyvumą, - pasirinktas mokėjimas tik nuo prirašytų gyventojų skaičiaus, nepriklausomai nuo darbo apimties. Centrą pasirinko labiau sergantys žmonės, todėl ir išlaidos jų sveikatos gerinimui buvo didesnės."
Organizacinio darbo įgūdžių, kuriuos vėliau sėkmingai panaudojo dalyvaudamas įvairiuose tarptautiniuose projektuose, A. Jurgutis įgijo dar 1987 metais, pradėjęs dirbti Plikių ambulatorijoje.
"Naujoje kaimo ambulatorijoje reikėjo organizuoti darbą. Tai mane priartino prie bendruomenės. Turėjau galimybę dirbti su stipria medikų komanda, su kuria nuveikėme išties nemažai - prie ambulatorijos 1991-1992 metais įkūrėme Slaugos skyrių, kuris veikia ir šiandien. Vietos žmonėms buvo suteikta galimybė gauti slaugą stacionare."
Be aktyvios veiklos negalintis gyventi vyriškis buvo ne tik iniciatorius kuriant vieną pirmųjų Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros centrų, kurio steigėjas - Klaipėdos rajono savivaldybė, bet ir parašė disertaciją "Pirminės sveikatos priežiūros centro modelio efektyvumo įvertinimas".
Subūrė darnią komandą
Ambicingumas ir noras savo jėgas išbandyti įvairiose srityse ir lėmė tai, jog ilgai nedvejojęs vyriškis priėmė besikuriančio Sveikatos mokslų fakulteto dekano profesoriaus Algimanto Kirkučio siūlymą vadovauti Visuomenės sveikatos katedrai.
"Tuo metu dirbau Paupių pirminės sveikatos priežiūros centre, kuris jau 3 metus buvo Kauno medicinos universiteto ruošiamų šeimos gydytojų mokymo bazė. Kartu su kolega Artūru Rimkumi buvome atsakingi šio regiono dėstytojai. Nemažai važinėjome po Europos universitetus - Anglija, Olandija, Ispanija, Lenkija, - kur mokėmės įvairių mokymo metodų, sampratos, kas yra pirminė sveikatos priežiūra, kas yra šiuolaikinė visuomenės sveikata, kas yra šeimos medicina."
Šiandien A. Jurgutis džiaugiasi, kad per tuos metus, kai vadovauja katedrai (nuo susikūrimo vadovavo iki 2001 m. Baigęs rašyti disertaciją į šias pareigas vėl grįžo 2003 m. - Aut. past.), pavyko suburti darnią bendraminčių komandą.
"Smagu, kad visas kolektyvas siekia bendro tikslo - stiprina katedrą. Todėl dažnai darbo reikalais išvažiuodamas į kitas šalis, jaučiuosi ramus."
Visuomenės sveikatos katedros darbuotojai yra parengę ir šių studijų magistrantūros programą, kurią jau kelerius metus, anot pašnekovo, nesiseka patvirtinti. "Kauno ir Vilniaus kolegos mus vis ekspertuoja ir randa smulkių klaidelių."
Reikia specialistų, mokančių įtikinti visuomenę
Vienas iš dažniausiai A. Jurgučio vadovaujamos katedros dėstytojams pateikiamų klausimų - kokį darbą gali dirbti jaunuolis, baigęs Klaipėdos universitete visuomenės sveikatos studijas?
"Paskutiniųjų metų praktika rodo, jog darbo vietų daugėja. Iš specialybės pavadinimo aišku, kad šias studijas baigusių specialistų tikslas - rūpintis visuomenės sveikata. Tai Europos Sąjungos deklaruojamas sveikatos priežiūros prioritetas. Tačiau šiandien sveikatos priežiūra kol kas asocijuojasi su ligoninėmis, geresnės aparatūros įsigijimu bei ligų diagnozavimu ir gydymu."
Rūpinimasis sveikata - tai atsisakymas cigaretės, stiprių alkoholinių gėrimų, narkotikų ir kitų žalingų įpročių. "Mes žinome, kad išvardyti faktoriai daro žalą sveikatai, tačiau kovoti su jais nelengva. Reikia žinių ir įgūdžių turinčių specialistų, kurie mokėtų įtikinti visuomenę, kad ji dėl savo sveikatos keistų elgseną - žmonės daugiau dėmesio skirtų profilaktikai, o ne lauktų, kol juos užklups ligos.
Kur konkrečiai studentai gali įsidarbinti? Dabar prie savivaldybių kuriasi visuomenės sveikatos biurai, visuomenės sveikatos specialistai iki 2009 m. turi pakeisti slaugytojas mokyklose. Atliekant mūsų programos analizę, pavyko išsiaiškinti, kad studentai įsidarbina įvairiose įstaigose: mokyklose, ligonių kasose, ligoninėse, visuomenės sveikatos centruose. Keli buvę studentai dirba Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių Sveikatos skyriuose. Nemaža dalis absolventų tęsia studijas Lietuvoje ar užsienyje įvairiose magistrantūros programose - visuomenės sveikatos, sveikatos vadybos, sveikatos teisės, socialinio darbo".
Dirba ekspertu Moldovoje
Įsisukęs į nesibaigiančių darbų verpetą, kas du tris mėnesius katedros vedėjas kelioms savaitėms patraukia į Moldovą.
"Dalyvauju Europos Sąjungos finansuojamame sveikatos priežiūros reformos projekte, kuris tęsiasi 3,5 metų ir yra vykdomas Moldovoje. Šio projekto tikslas - sustiprinti visuomenės sveikatos vadybą šioje šalyje, taip pat tobulinti visuomenės sveikatos vadybos mokymo institucijas bei pačius vadybininkus, dirbančius sveikatos priežiūros sistemoje.
Tai įdomus darbas. Be to, man Europos Sąjungos projektuose dalyvauti jau teko, kai mūsų šalis dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą, o mane jau kvietė į Kaliningradą, Ukrainą, Gruziją, nes Lietuvoje sveikatos reformos kelią jau buvome praėję, todėl man daug kas buvo žinoma, pažįstama.
Mes, keturi nuolatiniai ekspertai, atvykstantys į Moldovą, kaskart susitinkame su vietiniais šio projekto ekspertais, kurie ir atlieka pagrindinį darbą. Kiekvienas tarptautinis ekspertas turi orientuotis į jam paskirtus projekto rezultatus. Mano užduotis - išsiaiškinti, kokių žinių ir įgūdžių stokoja sveikatos vadybininkai, organizuoti mokymo seminarus, įvertinti rezultatus, ar diegiami įgyti įgūdžiai praktikoje. Kita veikla - kartu su Kišiniovo medicinos akademijos kolegomis tobulinti visuomenės sveikatos mokymo programas, kad jos atitiktų esamus poreikius. Tai kas šiuo metu vyksta Moldovoje, prilygsta laikotarpiui, kuris pas mus buvo 1996-1997 metais - pirminės sveikatos priežiūros atskyrimas nuo antrinės. Esu dirbęs ir Klaipėdos rajono savivaldybės gydytoju, todėl žinau, kokios gali iškilti problemos, klaidos."
Kas saikinga - tas sveika
Nors mūsų visuomenė rūpinimąsi sveikata dar nelaiko savo gyvenimo prioritetu, tačiau A. Jurgutis viliasi, kad su laiku požiūris keisis. Tačiau pats pašnekovas negali pasigirti, jog yra ypač sveiko gyvenimo būdo šalininkas.
"Mėgstu pavalgyti. Va, ir mane po švenčių kankina skrandžio skausmai, - šypsosi vyriškis. - Alkoholį vartoju saikingai. Laikausi principo: kas saikinga, tas sveika. Ypač mėgstu sausą raudonąjį vyną."
Plikiuose gyvenantis šeimos gydytojas tarp begalės darbų randa laiko ir sportui. "Žaidžiu krepšinį, futbolą. Nuo 12 metų, kai tėvas pirmą kartą išsivežė į Karpatų kalnus, - slidinėju. Dalyvauju Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo sporto varžybose. Prieš šešerius metus savo amžiaus grupėje buvau užėmęs prizinę vietą."
A. Jurgutis kol kas dvejoja, ar pavyks jam ir šiemet išlėkt į kalnus slidinėti. "Manau, kad tai padaryti reikėtų vien dėl sūnaus Pauliaus, kuris pernai savo amžiaus grupėje iki 16 m. užėmė trečiąją vietą..."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą