Na tai kas? Viduj - popierius.
Ne, oda.
Šiais laikais nesu matęs tikros odos batų. Na, nebent kas parsiveža iš užsienio.
Norite pasakyti, kad mūsų parduotuvėse nėra odinių batų?
Nėra geros kokybės. Aš pats labai brangioje parduotuvėje odinius žieminius batus nusipirkau, o po dviejų savaičių padai atšoko...
O kokie batai, jūsų požiūriu, yra geros kokybės?
Dabar jokie. Dabar nėra gerų batų. Kai buvo už talonus, tada visi buvo geri, nes iš odos siuvo, o dabar - popieriniai.
Tai anksčiau lietuviškas "Raudonasis spalis" ar kaip jis ten... buvo geresnė firma?
Ir dabar lietuviška avalynė yra gera. Aš pats štai nešioju lietuviškus. Ir normaliai.
Nuo ko priklauso avalynės kokybė? Kodėl, pavyzdžiui, kiniški batai blogi?
Darbo neatlieka gerai, ir tiek. Dar kai "Briedyje" siuvome - viskas iš odos buvo: vidpadžiai odiniai, viskas... Buvo kokybė. Dabar kaip kas nori, taip ir lepezioja. Ateina moterys savaitę panešiojusios batus - reikia lopo. Sakau: eikit į parduotuvę, tegu pakeičia. O jos: ką ten gausi, vieni nervai...
Tai gal netinkamai avi, greit nudrengia? Kaip reikia batus prižiūrėti?
Na, reikia valyti, džiovinti, ir ne ant radiatoriaus, žinoma. Dabar atneša panelės - pirštų galai nuvaryti. Anksčiau visi žinojome, kad nuzulintą vietą reikia tepalu patepti, o dabar - ech... Nesupranta jaunimas. O be to - dermantinas...
Pats nuo klientų pylos gaunate?
Visiems neįtiksi. Jei blogos nuotaikos atėjo... Arba kartais nežino, ko nori. Būna, kad dar pamokins, kaip reikia dirbti. Padarai kaip turi būti, o ne taip, kaip jis reikalauja, tai nepatinka...
Neprarandate kantrybės?
Pasitaiko. Tada pasiūlau nueiti pas kitą meistrą. Juk ne aš vienas esu, gal kitas įtiks. Anksčiau susisielodavau, o dabar į širdį neimu.
Kas svarbiausia jūsų darbe?
Svarbiausia - atlikti užsakymą laiku. Jei žmogui pasakiau, kad bus tada ir tada, tai negaliu vėluoti. Jau geriau dieną uždedu, bet, kad žmogus ateitų ir batų negautų, tai jau negerai. Nors, žinoma, pasitaiko, kad nespėji...
Nepabosta toks darbas?
Pabosta.
Nesinori mesti?
Tai kad nebe tas amžius. Jei jaunesnis būčiau, važiuočiau į užsienį padirbėti. O ką čia gauni - viršininkų viršininkai ant galvos. Minimumą duoda ir dar velnių išrašo...
Kokių batų nemėgstat taisyti? Turbūt aukštakulnių?..
Hemorojų... - juokiasi.
Kokių kokių?..
Tokių, kurie ištežę, viskas išlakstę, kai viską reikia surinkti. O ar vyriški, ar moteriški, man nėra skirtumo.
Turbūt moterys dažnesnės klientės nei vyrai?
Žinoma, kad moterys.
Daugiau vaikščioja, matyt...
Na, ką tokie gali laikyti? - kilsteli batą aukštu kulnu. - Ant tokių "špilkų"! Reikia kalti ne gumytes, o metaliukus, o jos nenori. Na, ir neša apsisukdamos.
Kodėl nenori tų geležiukų?
Nes kaukši kaip arkliai.
"Pataisyti sunkiau, nei pasiūti naujus"
Liubovė Malukienė vos prieš kelis mėnesius pradėjo mokytis naujo amato - batsiuvystės. Iki tol siuvo apmušalus baldams. "Kai netekau darbo, Darbo birža atsiuntė čia. Taigi esu dar tik mokinė. Tačiau jau supratau, kad šiam darbui reikia labai daug kantrybės, kruopštumo, žinių - ir apie odą, ir apie siuvimo mašiną..."
Jūs niekada nesimokėte batsiuvystės, tačiau siuvate žmonėms batus pagal užsakymus?
Taigi ne aš viena su tais batais dirbu. Yra sukirpėjas - modeliuotojas, antras po jo žmogus - paruošėja, kuri viską žino, kas po ko turi būti atlikta... Ji man ir padeda. Paruošėja derina medžiagas, pamušalus, o aš tik siuvu. Arba taisau batus, užtrauktukus pakeičiu...
O kas lengviau - pataisyti ar pasiūti naujus batus?
Aišku, pasiūti naujus! Taisant senus tenka išardyti, galai nesutampa ir t.t., o naujus visos operacijos eina paeiliui. Naujus siūti yra sudėtingiau, bet smagiau. Ypač kai tie batai klientui tinka ir patinka. Neseniai siuvome teatrui. Kai pamačiau klientus apsiavusius, netikėjau pati, kad tai mano darbas!
O pretenzijų pasitaiko?
Jei kliento pareikštos pretenzijos yra teisingos, tai aš jas priimu. Bet yra tokių, kurie, pavyzdžiui, atneša dirbtinės odos batus ir reikalauja juos ištempti. Na, kaip tu ištempsi nenatūralų pluoštą? Būna, žmogus pasako, jog čia kažkas ne taip, tačiau supranta, kad gali ir nepavykti taip, kaip jis nori. Tiek siuvant drabužį, tiek batą - ne visuomet gi pavyksta įtikti klientui. Kiti pageidauja labai sudėtingų dalykų, reikalaujančių didelio kūrybiškumo, fantazijos... O aš visiškai nekūrybiškas žmogus.
Kodėl taip save nuvertinate?
Nenuvertinu, o teisybę sakau. Mano dukra tai turi kūrybiškumo, štai jos darbelis, - rodo siuvinėtą odinį laikrodžio dirželį. - Ji tai kūrybiška. O aš tik moku atlikti man pavestą darbą. Kurti - ne man. (Čia į pokalbį neiškentusi įsiterpia Liubovės viršininkė, sakydama, jog kūrybiškumo jai tikrai pakanka. - Aut. past.) Bet man dar reikia labai daug mokytis...
Tas kūrybiškumas, matyt, atsiranda kartu su įgūdžiais?
Dirbant atsiranda meistriškumas. O visa kita... kas jau duota, tas jau duota.
Ko dažniausiai klientai prašo batsiuvių?
Dažniausiai atneša pataisyti ką tik nusipirktus naujus batus. Prašo susiaurinti arba per mažus - padidinti. Matyt, parduotuvėje žmogų įtikina, kad batsiuvys padarys bet ką. Susiaurinti, aišku, galima, bet padidinti... Atėjo mergina, nešina ilgaauliais batais, sako - per siauri, paplatinkite. Na, didelį galima sumažinti, bet iš mažo padaryti didesnį - neįmanoma.
O siuvant naujus batus keistų pageidavimų būna?
Na, jaunimas visada nori tokių batų, kokių niekas neturi, o pagyvenę žmonės nori tokių, kad galėtų vaikščioti kaip su naminėmis šlepetėmis...
Ar batų kaina visada yra kokybės rodiklis?
Ne visada. Batų kokybė priklauso nuo medžiagos, nuo gamintojų. Natūrali gera oda, gavusi drėgmės ir vėl išdžiūvusi, neturi skilinėti, praleisti vandenį. Tačiau kad ir kokie geri būtų batai, juos reikia saugoti. Ypač žiemą. Grįžtate namo - batus nuplaukite su muilu, kad neliktų purvo, o kai išdžius - tepkite tepalu, purkškite reikiamomis priemonėmis. Džiovinti nepatartina prie radiatorių. Tegu džiūva natūraliai. Tepalas geriausias toks, kuriame yra lanolino. Jis minština odą, apsaugo nuo drėgmės.
Ką mėgstate veikti laisvu laiku?
Mėgstu siuvinėti kryželiu, megzti. Turiu sodą - jis mano didžiausias pomėgis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą