Keistai. Anksčiau su didžiausiu malonumu laukdavau gimimo dienos. Patikdavo susikviesti draugų, pašėlti. O šį kartą jaučiu lyg ir nerimą, savotišką kankinantį neaiškumą...
Ar mažas būdamas ko nors bijojote? Pavyzdžiui, policininkų?
Žinokite, bijojau. Nors niekada nebuvau didelis "razbaininkas", bet pamatęs dėdes policininkus net pasitempdavau. Jaučiau ir baimę, ir pagarbą.
Gal buvote įkliuvęs dėdei policininkui?
Vieną kartą įkliuvau. Prisimenu, dar visai pipiras važiavau su motoriniu dviračiu. Sustabdė, tėvus informavo... O ką padariau, net neatsimenu, gal dar neturėjau teisės sėsti ant tokios transporto priemonės... Buvo tokia istorija.
Pats policininku tapote iš pagarbos šios profesijos atstovams?
Be abejo, iš pagarbos. Mano didžiausia vaikystės svajonė - seklio darbas. Tačiau policininku tapau visiškai atitiktinai. Baigęs mokyklą įstojau į tuometinį Kauno politechnikumą, ten mokiausi ekonomikos specialybės. Baigiant studijas, skirstant po darbo vietas, pas mus apsilankė viena Vidaus reikalų ministerijos darbuotoja ir prikalbino mane ateiti pas juos dirbti.
Dvidešimt septynerius metus vilkite policininko uniformą. Tikriausia jums teko patirti ne tik žmonių pagarbą?
Ne kartą esu svarstęs, ypač savo darbo pradžioje, iš kur žmonėse tiek neapykantos, tiek pagiežos policijos pareigūnams. Vėliau supratau, kad visame pasaulyje policininkams tenka su tuo susidurti.
Ar dažnai draugai kreipiasi į jus pagalbos kaip į policijos viršininką? Pavyzdžiui, pažeidę kelių eismo taisykles...
Tikri draugai - labai retai, o šiaip - pasitaiko.
Ar pats komisariato viršininkas niekada neviršija leistino greičio?
Prisipažinsiu, esu ir aš pažeidęs eismo taisykles. Bet dar neteko būti sustabdytam Kelių policijos patrulių.
Ar jaučiatės saugus, ramus dėl savo šeimos?
Tiesioginių grasinimų iki šiol nesu sulaukęs. Informacijos esu gavęs įvairiausios, tačiau ji nepasitvirtindavo.
Ar galėtumėte savo gyvenimą apibūdinti keturiais žodžiais?
Nesu savo gyvenimo šeimininkas.
O kas šeimininkauja Jūsų gyvenime?
Jūs prašėte apibūdinti - aš tai padariau. Į detales nesileiskime.
Ar mokate valdyti emocijas?
95 procentus savo emocijų tikrai puikiai valdau. Gyvendamas išmokau neeikvoti energijos smulkmenoms ir nepasiduoti emocijoms užgriuvus sunkumams. Man labai svarbus žmoguje emocinis santūrumas, todėl ir pats stengiuosi išsiugdyti šį gražų bruožą.
Papasakokite apie savo šeimą.
Žmona Danutė šiuo metu dirba Muitinėje, anksčiau buvo prekybininkė. Užauginome du vaikus. Sūnus Deivydas - teisės valdymo magistras. Dukra Dovilė - Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė, jai dabar septyniolika. Turiu pripažinti, kad vaikus auklėjau gana griežtai.
Dažnai naktimis tenka palikti namiškius ir vykti į nelaimės vietą?
Dabar ne taip dažnai. Anksčiau, kai dirbau pavaduotoju, inspektoriumi, tai tekdavo dažnai.
Laisvo laiko užtenka?
Viską darau, kad užtektų. Iki šiol sportuoju, žaidžiu krepšinį, kartą per savaitę plaukioju baseine. Rytais darau mankštą. Mėgstu pažiūrėti gerą filmą, paskaityti knygą.
Kaip tikras komisaras, turbūt skaitote detektyvus, žiūrite trilerius?..
Pataikėte. Jaunystėje tai perskaičiau visas knygas iš serijos "Drąsiųjų keliais". Ir dabar dažniausiai pasirenku tą patį žanrą. Dirbdamas retai kada pasiimu knygą į rankas, bet per atostogas tai atsigriebiu. Tik turiu pripažinti, kad muzikai esu labai negabus ir turiu apie ją tik menką supratimą. Bet klausytis mėgstu, ir pačią įvairiausią.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą