Kai Eglė Dučinskienė po studijų važiavo dirbti į Klaipėdos dailės kombinatą, jai uostamiestis atrodė toli tarsi Tokijas. Tačiau šiandien ponia Eglė pripažįsta, jog kaip interjero dizainerė gimė būtent Klaipėdoje.
"Pati pradžia buvo 1992-aisiais, kai šaunusis mano brolių penketukas sumanė įkurti dizaino centrą ir pakvietė dirbti kartu. Vėliau nutariau plaukti pati, ir dabar kartu su drauge Dainora kuriame savo biurą."
Ponia Eglė šešerius metus buvo atsidavusi tik vaikams. Šiandien sūnui Algirdui jau dešimt metų, Kasparui - septyneri. Dizainerės vyras Kęstutis - Klaipėdos universiteto profesorius, Sistemotyros katedros vedėjas. "Jis džiaugsmą mato formulėse, o aš - projektuose", - šypsosi moteris. Tiesa, p. Eglė taip pat ketina dėstytojauti - Klaipėdos universiteto Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedroje. "Norėčiau, kad pavyktų suderinti abu darbus, ir projektuotojos, ir dėstytojos..."
Prieplauka
"Į namus grįžtu kaip į prieplauką. Darbą palieku anapus durų. Visuomet laukiu penktadienio, kad galėčiau pabūti su vaikais ir vyru. Šeštadieniais vaikams leidžiu nesitvarkyti kambario, važiuojam prie jūros, nusivežu šeimą pietauti, sekmadieniais mėgstam pasikaitinti pirtelėje. Anksčiau dažniau sukiodavausi virtuvėje, dabar - rečiau", - apie savo laisvalaikį pasakoja dizainerė.
Namuose jos laukia ir "pensinio amžiaus" kokerspanielis. Jis p. Eglei padėjo auginti vaikus, todėl šiandien užsitarnavo poilsį ir pagarbą.
"Mes retai būname vieni namuose. Pas mus nuolat pilna visokių "naminukų", svečių svetelių, bičiulių...", - sako p. Eglė.
Patinka... remontas
Retas kuris žmogus pasakytų, kad jam malonu, kai namuose vyksta remontas, o štai poniai Eglei išgriautos sienos - pats tas...
"Man labai patinka remontai. Va, ir dabar bute - išgriauta siena. Šiandien važiavau pirkti vonios...", - apie savo malonumus pasakoja moteris. Sako neatsispyrusi ir žemės šauksmui - turi prosenelės sodybą Telšiuose, ant ežero kranto. Ten leidžia šiltas dienas, nuvažiuoja ir žiemą.
"Sodyboje likę tie patys rykai, kuriuos mačiau vaikystėje, ir šventųjų paveikslai kabo tose pačiose vietose, net kvapas likęs. Gera matyti obelų žydėjimą, bundančius paukščius... Daržų neturime, bet auginu gėles, pjauname žolę. Tas jausmas yra nenusakomas, kai džiaugiesi gamtos grožybėmis."
Permainos neleidžia sustingti
"Ateina laikas, kai norisi ką nors keisti: jei ne darbo vietą, tai bent baldus. Žmogui reikia naujų įspūdžių, kad neapkerpėtų. Nėra lengva įgyvendinti naują sumanymą, bet vis tiek smagu...
Kai baigsime įsikurti naujajame biure, pasinersiu į interjero kūrimą. Šiandien taip greitai viskas kinta - technologijos, medžiagos. Interjeras - tarsi gyvas daiktas, tik spėk viskuo pasinaudoti..." - teigia optimizmą spinduliuojanti moteris.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą