Ne taip supratote. Klausimas buvo, kas serialuose yra blogo, tai atsakiau su humoru: blogai yra tai, kad jie anksčiau ar vėliau baigsis.
Ar jūsų vaidmuo limpa jums prie kūno ir sielos?
Kiek jo kol kas yra parašyta, tai jis labai man tinka. Tai yra vaikų teatriuko režisierė, mylinti vaikus, idealistė. Iš tikrųjų šiame vaidmenyje matau save.
Aktoriai kaip mantrą kartoja, kad sunkiau yra suvaidinti teigiamą personažą nei "blogietį".
Svarbu neperspausti, o rizika "pervaidinti" visada yra didelė. Televizijos serialų specifika tokia, kad vaidmuo turi būti kuriamas labai subtiliai - reikia stengtis nevaidinti, būti savimi. Aišku, jeigu yra charakteringi personažo bruožai, tai "prilipdyti" juos reikia, bet vis tiek visa tai darai per savo prizmę.
Ar filmuodamasi jaučiatės kaip gyvendama du gyvenimus? Kuris labiau patinka?
Iš tikrųjų nusifilmavau vos keliose šio serialo scenose, tad konkrečiai apie jį sudėtinga būtų pasakyti. Bet kai dirbau televizijos pramogų laidose, ten buvo dvilypis gyvenimas. Laidų vedimas buvo man kaip vaidmuo, ir ten manęs būdavo nedaug. Seriale - daugiau.
Šį serialą vadino "kietu". Ar nemanote, kad jo stuburo tvirtumas priklauso nuo stipraus scenarijaus?
Sudėtinga būtų pasakyti. Nuo scenarijaus priklauso labai daug. Bet prastai dirbanti kūrybinė grupė ir geriausią scenarijų turėdama gali nieko gero nesukurti. Labai svarbu tandemas. Šiuo metu geru serialu vadinamas tas, kurio reitingai aukšti, o koks yra iš tikrųjų geras - tai kiekvieno asmeninė nuomonė. Aš nesu tas žmogus, kuris žiūrėtų serialus, jais domėtųsi; apskritai minimaliai žiūriu televizorių. Geriau renkuosi knygą.
Ar todėl nežiūrite, kad serialai lėkšti, ar esate linkusi mėgautis gyvenimu pati, o ne žiūrėti, kaip kiti tai daro?
Jeigu visiškai nenori apie nieką galvoti ir skaitydamas knygą negali susikaupti, įsijungi televizorių ir "pravarai" per kanalus, bet žiūrėjimu to nepavadinsi. Nesu nusistačiusi prieš serialus - galbūt skirtingi gyvenimo periodai diktuoja skirtingus poreikius.
Ar turite filmavimosi patirties?
Kine - ne, bet esu filmavusis keliuose Mario Martinsono serialuose. Dar studentė būdama, kadaise filmavausi "Kriminalinėse istorijose". Vėliau šiek tiek - Rusijoje. Man patinka, kad kas kartą kiekviena komanda dirba skirtingai, bet visi serialai kuriami smarkiu ritmu, net nėra kada pernelyg ilgai repetuoti - leki į priekį, ir kuo greičiau.
Mano praktikoje yra buvę, kai vieną spektaklį statėme devynis mėnesius. Tada kai kuriems aktoriams, kaip ir man, buvo tragiškai sunku - gal ir dėl to, kad procesas užtruko taip ilgai. O serialai yra greitai kepamas produktas, ir tame jų žavesys. Jeigu susibūrė gera komanda, dirbti labai smagu.
Aktorinio meistriškumo mokėtės pas režisierių Gytį Padegimą, ar išėjo į gera?
Ir pas Viktorą Šinkariuką mokiausi, ir pas G. Padegimą, ir daugybės labai talentingų aktorių ir režisierių iš Lietuvos, Norvegijos, Rusijos ir netgi Japonijos seminaruose. Klausimas tik, kiek mes pasiimame iš mokytojų.
Televizijos plagijuoja viena kitą, į madą atėjo pokalbių ir humoro laidų hibridai, nors nepatenkina nei tas, nei anas. Kas erzina jus?
Televizija yra tokia, kokia yra. Jeigu nerandi savo - nežiūrėk. Tiesiog pabosta tie patys veidai, tas pats per tą patį. Norėtųsi kažko kitokio ir naujo. Nelabai yra laidų, kurias norisi žiūrėt, yra vos keletas, kurios įdomios.
O kokios laidos - išimtys?
Algimanto Čekuolio sekmadieninė laida. Su džiaugsmu žiūrėjau "Triumfo arką", dabar džiaugiuosi, kad grįžta Liudvikos Pociūnienės laida "Laiko ženklai".
Be filmavimosi, užsiimate dar kokia įdomia veikla?
Nelabai yra ką pasakot. Dirbu su projektais. Jie ne televiziniai - socialiniai, bet visa yra vyksmo ir kitimo stadijos. Nežinia, kiek pavyks išvystyti. Dabar man - labai įdomus kūrybiškas metas.
Ar lieka laiko sau?
Renku medžiagą savo darbams, skaitau, šviečiuosi, kartais nueinu į klasikinės muzikos koncertą. Mėgstu pasivaikščioti gamtoje. Džiaugiuosi šia žiema, tik gaila, kad pamėgusi bėgiojimą gryname ore, dabar, kai šitiek sniego, jo turiu atsisakyti. Tai laukiu, kol šiek tiek atšils. Pasiilgau jodinėjimo žirgais - dabar manieže labai šalta.
O per tuos kelis filmavimosi epizodus įvyko kas netikėta?
Kad kol kas nieko. Viskas taip sklandžiai ėjosi, kad net per gerai...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą