Justinas Svitojus: permainų statybose pradininkas

Nedažnas gali pasigirti, jog trisdešimt trejus metus dirbo vadovaujamą darbą vienoje įstaigoje. O J. Svitojus gali.
J. Svitojus į Klaipėdą atvyko 1963 metais, įsigijęs pramoninės civilinės statybos specialybę. Iš pradžių pradėjo dirbti vyriausiuoju inžinierium, vėliau direktorium Klaipėdos buitinių paslaugų kombinate. Penkerius metus jam ne tik teko dirbti administracinį darbą, bet ir rūpintis kombinato, kuris tuo metu plėtėsi, statybomis.
Prieš trisdešimt trejus metus jaunas ir veiklus vadovas buvo pastebėtas Klaipėdos statybos tresto valdininkų. Juolab kad 1969 metų sausio pradžioje didžiausia Vakarų Lietuvoje specializuota apdailos darbų valdyba (SADV-6) neteko vadovo. Tuometinis statybos tresto valdytojas Anicetas Misevičius pasikvietė J. Svitojų pokalbio. Jis buvo trumpas, nes ir miesto valdžia šio žmogaus kandidatūrai pritarė. Tuo metu toks pritarimas buvo būtinas.
-Truputį baiminausi, nes ėmiau vadovauti 600 žmonių turinčiai organizacijai, - dabar prisimindamas tuos laikus sako J. Svitojus.
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, buvo baimintasi be reikalo - naujasis valdybos viršininkas greitai tapo savas.
J. Svitojui vadovaujant apdailininkų kolektyvui Klaipėda "nužingsniavo" nuo buvusios Komjaunimo gatvės (dabar Sausio 15-osios) iki Rimkų. Mažai mūsų mieste yra namų, kuriuose apdailos darbų nebūtų atlikę J. Svitojaus vyrai. SADV-6 žmonės neapsiribojo vien tik miesto statybomis - jie dirbo Šilutėje, Plungėje, Telšiuose, Juknaičiuose, Mažeikiuose ir net Vilniuje bei Kaune. Vilniaus sporto rūmų ir operos ir baleto teatro apdaila - tai taip pat SADV-6 žmonių rankų darbas.
-Būdavo dienų, kai net keturiolika autobusų su žmonėmis išvykdavo dirbti į įvairius statybos objektus užmiestyje, - pasakoja J. Svitojus.
J. Svitojus nesureikšmina savo ilgo darbo vienoje darbovietėje fakto. Jis, tarsi pajaunindamas save, sako: "Yra senesnių už mane. Malonu buvo dirbti su tokiais veteranais kaip Alfonsas Kašauskas, Pranas Želvys, Alfonsas Jucys, broliai Račkai ir daugelis kitų".

Ordinų ir medalių neturėjo

SADV-6 dirbo gerai. Tai rodo ir šios statybinės organizacijos veiklos rezultatai, ir darbuotojų apdovanojimai. Tarybiniais metais daug apdailininkų buvo apdovanoti ordinais ir medaliais, jų nuotraukos kabojo miesto garbės lentoje. Tačiau jų viršininko tarp apdovanotųjų nė karto nebuvo. Kodėl?
-Buvau partinis. Tai buvo privalomas ano meto vadovo "atributas". Tačiau "metalinių" daikčiukų turėti man neleido vyresniojo brolio Juozo praeitis. Jam už savo įsitikinimus teko pabuvoti net Vorkutoj. Tačiau dėl to per daug nesisieloju. Man buvo svarbiau paskatinti savo darbuotojus, kuriems tais laikais medaliai buvo didelė moralinė paskata, - kalba J. Svitojus.
Brolio įsitikinimai neleido J. Svitojui tapti ir miesto deputatu. Partijos komitete jam ne kartą buvo pasakyta: "Tu geras vyras, gerai dirbi, bet pats žinai..."
Tačiau garbės raštų J. Svitojus turi visą šūsnį. Tų "popieriukų" jam negailėjo nei statybos trestas, nei statybos ministerija, nei miesto valdžia. Tai buvo viršūnė, kaip galėjo būti įvertintas SADV-6 vadovo darbas.
Tiesa, J. Svitojus turi ir "tauresnių popieriukų". Jis 1982 metais buvo apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo garbės raštu, 1988 metais jam buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos statybininko vardas. Už šiuos apdovanojimus J. Svitojus dabar gali gauti net valstybinę pensiją.
Daug metų J. Svitojus valdyboje dirbo su vyriausiuoju inžinierium Ivanu Nepomniaščium. Pastarasis, nors ir buvo sąžiningas žmogus, bet kieto būdo. Todėl tais laikais po statybas apie šią porą sklandė toks rusiškas posakis: "Odin svetoj, drugoj nepomniaščij". Kitaip tariant, vienas buvo šventasis, o kitas neatsimenantis. Tai parodo, kad J. Svitojus (nors ir nebuvo šventasis), mokėjo savo darbuotojams būti geras.

Permainų statybose pradininkas

Lietuvoje didžiosios permainos įvairiose srityse prasidėjo tik atkūrus nepriklausomybę. Tačiau statybose imta naujoviškai mąstyti dar devintojo dešimtmečio viduryje. Vienas iš naujovių pradininkų buvo J. Svitojus. Jau seniai jis buvo už statybos tresto, kaip nereikalingos institucijos, panaikinimą. Todėl nepriklausomoje Lietuvoje ėmė braškėti tresto valdininkų kėdės. Dabar žinome, kad tokios įstaigos seniai nebėra. Vadinasi, teisus buvo J. Svitojus, kuris su kitais savo draugais kovojo prieš valdininkų savivalę. Jie iš viršaus "nuleisdavo" planus, reguliuodavo, ką ir kaip statyti...
Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo įkurta bendrovė "Klaipėdos apdaila", pakeitusi SADV-6. Pasikeitė ir jos statusas. Buvę apdailininkai ne tik dirbo apdailos darbus, bet ir ėmė statyti namus nuo pamatų iki raktų. J. Svitojaus vadovaujama bendrovė dirbo pelningai, o akcininkai kasmet gaudavo nemažus dividendus.
Šių metų vasario mėnesio pradžioje J. Svitojus išėjo į užtarnautą poilsį. Tačiau, sprendžiant iš visko, jis nežada būti tikru pensininku. J. Svitojus dar tikisi savo žinias panaudoti statybų priežiūros srityje.

Pomėgiai

Turbūt ne viską būtumėm pasakę, jei nepaminėtume J. Svitojaus pomėgių. Gražią metų sukaktį švenčiantis statybų veteranas neįsivaizduoja savo gyvenimo be medžioklės ir žvejybos. Ne vienas šernas yra kritęs nuo jo kulkos, ne viena lydeka yra užkibusi ant jo kabliuko. Žvejoja jis daugiausia Minijoje, kuri teka pro J. Svitojaus "fazendą" - taip jis vadina savo namelį ant Minijos kranto.
Tikrasis J. Svitojaus gimtadienis yra balandžio 29 d. Tarybiniais laikais jis gimimo dieną švęsdavo gegužės pirmąją, su draugais - po demonstracijos. Šiemet vėl buvo atgaivinta Tarptautinė darbo diena, tačiau 65-metį švenčiantį J. Svitojų artimieji ir draugai sveikino kitoje aplinkoje. Prie šių sveikinimų prisideda ir gausus statybininkų būrys.