Galimybę pasidalyti patirtimi su italais klaipėdiečiui atvėrė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos projektas, laimėjęs finansavimą pagal Leonardo da Vinci mobilumo programą. Iš viso į Italiją, Norvegiją, Daniją trumpalaikėms bei ilgalaikėms stažuotėms turėtų išvažiuoti 16 architektų, kurių dauguma - klaipėdiečiai.
V. Dapkevičius - vienas iš pirmųjų. Jam nusišypsojo laimė išvykti ilgalaikėn stažuotėn į Veneciją. Šį miestą jis aplankė jau ketvirtą kartą, bet pirmąsyk apsistojo ilgesniam laikui - anksčiau yra tekę važiuoti į bienales.
Dar praėjusią vasarą architektas, dalyvaudamas Vilniuje vykusiame seminare, susipažino su Venecijos universiteto architektūros profesoriumi. Užsimezgęs bendravimas labai padėjo ieškant kontaktų stažuotei - profesorius supažindino su savo kolega, vadovaujančiu vienai architektūros įmonei Venecijoje. Per vasarą buvo sudėliota vizito programa, ir rugsėjį V. Dapkevičius išvyko į Italiją.
Vietoj amerikietiškos - europietiška
Įmonė, kurioje klaipėdietis sėmėsi patirties, yra nedidelė, tačiau aktyviai dalyvauja įvairiausiuose architektūriniuose konkursuose ne tik pačioje Italijoje, bet ir užsienyje. Pasak V. Dapkevičiaus, jos vadovas - universiteto profesorius, kurį ypač domina eksperimentų bei tyrimų sritis. Praktinė architektūra sudaro tik dalį įmonės veiklos.
Tris mėnesius, kuriuos V. Dapkevičius praleido Venecijoje, italai dirbo su trimis architektūriniais darbais. Du iš jų - konkursai Etiopijoje (Afrika) ir Serbijos sostinėje Belgrade. Trečiasis, prie kurio plušo ir pats V. Dapkevičius - Abu Dabio miesto (Jungtiniai Arabų Emyratai) bendrojo plano ateities vizija.
Oficialiai patvirtinta urbanistinės plėtros vizija, kuria šiuo metu naudojasi Abu Dabis, buvo parengta amerikiečių ir, anot V. Dapkevičiaus, yra gana amerikietiška.
"Tačiau ten miesto vadovai į šiuos dalykus žiūri gana lanksčiai ir priima įvairius pasiūlymus. Mūsų įmonės vadovas sugalvojo padaryti tokią viziją ir pateikti Abu Dabiui - ne konkursui, ir apskritai ne dėl pinigų. Tiesiog pasiūlyti variantą, kuris akcentuotų darnaus, kompaktiško miesto prie vandens pranašumus", - sakė jis.
Dirbdami architektai išanalizavo ne tik paties Abu Dabio, bet ir kai kurių kitų pasaulio miestų, turinčių apie 3 mln. gyventojų, urbanistinę struktūrą (planuojama, jog tiek žmonių gyvens Abu Dabyje 2030 metais), kuriems ir ruošiamos plėtros vizijos. Ant architektų stalo pateko Romos, Kuritibos (Brazilija), Džaipuro (Indija), Adis Abebos (Etiopija) bei kitų miestų planai.
"Amerikos miestai - labai nekompaktiški. Pavyzdžiui, Sietlas - labai ištęstas, ta pati žmonių masė užima kur kas didesnę teritoriją nei senuosiuose Europos miestuose, kurie formavosi iš nemotorizuoto žmogaus požiūrio taško. Abu Dabis su savo amerikiečių paruošta vizija pretenduotų būtent į amerikietiško miesto modelį", - sakė V. Dapkevičius.
Buvo išanalizuoti ir skirtingų miestų centrai - Niujorko Manhetenas, San Francisko centrinė dalis ir kt. Prieita prie išvados, kad miestų centrai tankūs net Amerikoje, taigi ir Abu Dabį siūloma tankinti - tam, kad žmonės, gyvenantys šiame mieste jaustųsi bendruomeniškesni. Be to, anot V. Dapkevičiaus, tankesnis miestas, ypač atšiauriomis dykumų sąlygomis, yra efektyvesnis ir energetiniu požiūriu.
Klaipėdietis ir kolegos italai savo darbe akcentavo sąsają tarp miesto, dykumos ir vandens, gyvenimą viešosiose erdvėse, judėjimą daugiau naudojantis visuomeniniu transportu. Abu Dabiui ir bus teikiama tokia Europos miestų dvasia alsuojanti vizija, prieš tai dar įvertinta ir vokiečių energetikų.
Pasak V. Dapkevičiaus, manoma, jog šie metai teikti pasiūlymams yra ypač palankūs todėl, kad Abu Dabis laukia daugybės investicijų. Be to, per pasaulį persiritęs nekilnojamojo turto bumas šiuo metu verčia peržiūrėti ateities planus ir atsargiai vertinti pernelyg intensyvią plėtrą.
Klaipėdai trūksta tankumo
Tris mėnesius Venecijoje praleidęs V. Dapkevičius prisipažįsta, jog pavyko sau paneigti mitus, kad esame atsilikę.
"Kai kurių dalykų teko ir man juos pamokyti", - šypsosi jis.
Ypač klaipėdietį žavėjo tai, kad teko daug dirbti su idėjomis bei koncepcijomis, diskutuoti bei analizuoti šiuolaikinius pastatus, urbanistines vizijas. Kai kuriuos dalykus būtų galima pritaikyti ir Klaipėdai.
"Pavyzdžiui, Venecija dėl savo kultūrinės reikšmės yra gana konservatyvus miestas. Kartais iš pačių italų išgirsdavau, kad jie norėtų, jog kai kuriose miesto vietose būtų galimybė atsirasti naujai architektūrai. O dabar elgiamasi konservatyviai - tik restauruojama ir rekonstruojama, o naujų formų nėra", - pasakojo V. Dapkevičius.
Tačiau įdomu tai, kad visiškai šalia, Venecijos įlankoje, gausu salų, kurios atrodo visiškai kitaip. Lido saloje - kur kas naujesni viešbučiai, apstu pramogų, joje vyksta Venecijos kino festivaliai.
"Ten - visiškai kitoks gyvenimas, kitokia atmosfera. Čia - istorija, o šalia - šiuolaikiniai, modernūs dalykai. Klaipėdoje galėtų būti taip pat - nereikia visko vienodinti", - svarsto V. Dapkevičius.
Anot architekto, Klaipėdai trūksta kokybiškesnės, tankesnės urbanizacijos, yra dar daug neišplėtotų, nepanaudotų erdvių, bet plėtra jau keliasi į pakraščius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą