"Mokytojai labiausiai jaučia metų lėkimą"

Nuotaikos dviprasmiškos. Viena vertus, džiaugiamės, kad vaikai sėkmingai baigė mokyklą, gavo išsilavinimą, kad gerai išlaikys egzaminus ir toliau keliaus savo gyvenimo keliu.

Kita vertus, mokytojas, kaip nė vienos kitos profesijos žmogus, jaučia metų lėkimą. Jau dabar, švęsdami paskutinį skambutį, galvojame apie rugsėjo 1-ąją. Laukiame kitų vaikų.

Ar drauge su abiturientais išgyvenate egzaminų baimę?

Na, man egzaminų nereikės laikyti. Nėra daug baimės. Tai, ką galėjome padaryti, duoti gimnazistams, - davėme. Žinome, kad vaikai, kurie norėjo gauti žinių - jų gavo. Pagrindai yra geri, moksleiviai egzaminams pasirengę ir dauguma mokytojų yra ramūs, kad jie išlaikys egzaminus.

Kita vertus, visi žinome, kad egzaminas iš dalies yra ir sėkmės dalykas.

Kiek gimnazistų šiemet išlydite, kiek priimate naujų?

Šiais metais gimnaziją baigia 235 abiturientai, iš viso 8 klasės. Pirmaklasių turėsime šiek tiek mažiau - apie 190 vaikų (7 klases).

"Ąžuolyno" gimnazija, nuo seno garsėjanti kaip realinių mokslų pakraipos, labai populiari Klaipėdoje. Girdėjau, kad joje nori mokytis net humanitariniams mokslams gabesni vaikai. Kaip manote, nuo ko priklauso mokymo įstaigos populiarumas?

Šiuo metu gimnazijos nėra profiliuotos. Tik pradėjus gimnazijoms kurtis, jos buvo suskirstytos į realines ir humanitarines. 1996 m. "Ąžuolyno" gimnazijai buvo suteiktas realinės gimnazijos statusas, todėl išliko požiūris, jog mūsų gimnazijoje stipriai mokoma tiksliųjų mokslų, tačiau tą patį galėčiau pasakyti ir apie lietuvių kalbą, istoriją, užsienio kalbas ir t. t.

Gimnazijos populiarumas labai rūpi ir mums patiems. Mes jo siekiame, todėl kiekvienais metais klausiame vaikų ir tėvų, kokie jų lūkesčiai. Iš tiesų dažniausiai moksleiviams gimnaziją parenka tėveliai. Jų argumentai labai konkretūs: šioje mokykloje vaikai gerai parengiami egzaminams, čia dirba geri mokytojai, mokykla garsėja gerais pasiekimais, čia gera aplinka, vaikai jaučiasi saugiai. Ši nuomonė - tai didelio darbo rezultatas, kurio pasiekėme ne per vienerius metus.

Ypač malonu išgirsti gerus atsiliepimus iš buvusių mokinių. Džiaugiamės, kai jie nori, kad šioje mokykloje mokytųsi ir jų jaunesni broliai, sesės, kai atveda į šią mokyklą savo vaikus.

Nuo ko priklauso geri mokymosi rezultatai?

Manau, jog tai priklauso nuo bendros mokyklos tvarkos, aplinkos, kultūros. Labai priklauso nuo mokytojų ir, žinoma, nuo pačių mokinių. Joks mokytojas neišmokys dalyko, jeigu pats mokinys to nenorės. Į mūsų gimnaziją ateina vaikai motyvuoti, norintys mokytis. Taip pat jaučiame didelį tėvų palaikymą.

Akcentuojate geros aplinkos mokykloje svarbą. Kas sukuria gerą atmosferą?

Manau, kad gerą atmosferą mokykloje kuria visi. Pradedant nuo vadovo, baigiant biblioteka, aptarnaujančiu personalu, budėtoja, valytojomis.

Kiekviena mokykla turi savo tradicijas, savo atmosferą. Man savotiškai žavios pradinės mokyklos, kuriose mokosi vien tik mažiukai. Manau, kad kiekviena mokykla turi savo gerų dalykų. Nemanau, kad yra mokyklų, kuriose atmosfera labai bloga. Gal pavieniui vaikui ir pas mus blogai, bet jis to nesako.

Apsilankymas mokyklos direktoriaus kabinete visada buvo paskutinė drausminimo priemonė neklusniems mokiniams. Kiek žinau, su baime į jį eina ir pedagogai.

Aš nesijaučiu esanti mokyklos baubas. Mokytojai pas mane į kabinetą užeina drąsiai. Nesijaučiu baisi direktorė ir mokiniams. Vyresnieji gimnazistai sako, jog esu gana liberali ir tolerantiška. Gal kartais esu per daug švelni, gal reikėtų daugiau griežtumo, tačiau, mano manymu, blogų mokinių nebūna. Jeigu kuriam nesiseka mano dėstoma chemija, - tai toli gražu nereiškia, jog tas mokinys blogas; galbūt jis daug gabesnis kitiems dalykams.

Kaip jūs vertinate aukštojo mokslo reformą, kurios bandomaisiais triušiais šiemet taps ir jūsų gimnazijos abiturientai?

Buvusieji mūsų gimnazistai dažnai pastebi, kad po vidurinio mokslo reformos gimnazijos labai pažengė į priekį, o aukštosiose mokyklose vis dar tvyro stagnacija. Ar pralauš ją patvirtinta aukštojo mokslo reforma - kol kas pasakyti labai sunku. Mes neįsivaizduojame, kaip ši reforma realiai funkcionuos. Švietimo ir mokslo ministras buvo susitikęs ir su mūsų abiturientais. Kalbos skamba neblogai. Sako, kad bus sudarytos galimybės gerai besimokantiems jaunuoliams studijuoti nemokamai. Norėtųsi tikėti, jog iš tiesų pakils studijų kokybė. Vis dėlto vertinti rezultatus galėsime vėliau.

Dauguma gimnazistų, be abejonės, ruošiasi studijoms aukštosiose mokyklose. Kokias - Lietuvos ar užsienio - aukštąsias mokyklas jie renkasi šiais metais?

Studijoms užsienyje dabartiniai abiturientai pradėjo rinkti dokumentus jau praeitais metais. Neskaičiavome tiksliai kiek, tačiau tikrai nemažai gimnazistų ruošiasi studijuoti užsienyje.

Dauguma renkasi Švedijos, Danijos, Anglijos, Airijos aukštąsias mokyklas. Pagrindinis jų argumentas - kad ten aukštesnė studijų kokybė, trumpesnė mokymosi trukmė (užsienyje aukštąjį mokslą galima įgyti per 3,5 metų), daugiau galimybių. Kai kurie renkasi profesijas, kurių nėra Lietuvoje. Pavyzdžiui, viena buvusi mūsų gimnazistė studijuoja Paryžiuje, Sorbonos universitete, tokią genetikos pakraipą, kurios nėra Lietuvoje.

Kokių specialybių šiuo metu abiturientai trokšta labiausiai? Gal pastebite naujų tendencijų?

Tradiciškai dauguma nori studijuoti ekonomiką, teisę, technines (inžinerines) specialybes.

Paminėjote, jog aukšti mokymosi rezultatai labai priklauso nuo mokytojų. Kaip jums pavyko išsaugoti gerus mokytojus mokykloje, ypač kol buvo itin žemi atlyginimai?

Krizės metu pastebime atvirkščią tendenciją - atsirado labai daug ieškančiųjų mokytojo darbo. Kai kitur atlyginimai mažėja - mokykla tampa gana stabilia darboviete. Ypač po to, kai atlyginimai mokytojams buvo pakelti. Mūsų gimnazijoje kolektyvas yra brandus ir stabilus, jo kaita yra labai nedidelė. Manau, kad jame yra daug žmonių, kuriuos Dievas apdovanojo, suteikė prigimtinę teisę būti mokytojais.

Ar pati esate mokytoja nuo Dievo?

Aš augau pedagogų šeimoje. Kai pati buvau mokinė, nuolat kartodavau, kad niekada nebūsiu mokytoja. Nežinau, kodėl buvau taip užsispyrusi. Rodos, pati turėjau gerus mokytojus. Baigusi mokyklą pasirinkau chemijos studijas Vilniaus universitete.

Mokykloje atsidūriau visai netyčia. Iš pradžių galvojau, kad tai bus laikinas darbas, tačiau vėliau supratau, kad nuo to, kas likimo skirta, nepabėgsi. Ilgainiui supratau, kad mokytojos darbas man nebuvo svetimas.

Koks mokytojas, jūsų nuomone yra geras? Kokius reikalavimus sau keliate?

Nekelčiau į pirmą vietą dalykinių žinių. Šiuolaikiniame technikos amžiuje vaikai gali labai greitai aplenkti mokytoją. Žinių visada galima įgyti, reikia tik noro. Man svarbiausia - mokytojo asmenybė, jo bendravimas su vaikais, sugebėjimas patraukti, sudominti dėstomu dalyku, o jei vaikui dalykas neįdomus, - sugebėti įrodyti, kad jis jam bus reikalingas gyvenime.

Mokytojo darbo pajautimas neateina iš karto. Jaunam mokytojui dažnai būna sunku suvaldyti klasę.

Kaip jūs suvaldote klasę?

Nekeliu gimnazistams pernelyg didelių reikalavimų. Jų amžiaus tarpsnyje yra normalu kartais pasielgti ne visai tinkamai. Manau, kad to nereikia sureikšminti, kelti kofliktą ar paversti problema. Į moksleivius aš žiūriu kaip į suaugusius žmones ir priimu juos tokius, kokie jie yra.