Saulius Kupčinskas su Čiunčia Saudo Arabijoje

Pagal Lietuvos jūrų muziejaus pasirašytą sutartį su Maskvos delfinariumu klaipėdietis jūrų liūtas Čiunčia buvo pakviestas į Saudo Arabiją... Maskviečiai šioje egzotiškoje šalyje atidarė delfinariumą ir jiems trūko būtent šių gyvūnų. Drauge su gerbiamu Čiunčia išvažiavo ir jo dresuotojas Saulius.
"Iš Maskvos nuskridome į Sočį, o iš ten į Saudo Arabiją. Čiunčia labai didvyriškai laikėsi ore, neišdarinėjo jokių piktadaryščių, nors turėjo tupėti narve.
Delfinariumas yra parke. O šioje šalyje visi parkai vadinami šeimyninėmis vietomis. Čia vienas vyras patekti negali. Jis turi lankytis arba su savo, arba su draugo šeima. Pasirodymuose dažniausia dalyvaudavo tik moterys su vaikais. Pirmasis mūsų su Čiunčia debiutas buvo jaudinantis. Nors aš scenoje jaučiuosi kaip žuvis vandenyje, kiekvienas pasirodymas yra rizikingas, juk šalia - didžiulis žvėris, kuris kiekvieną minutę gali tapti agresyvus. Saudo Arabijoje baiminausi, kaip Čiunčia jausis po kelionės, ar vykdys visus mano nurodymus. Tačiau viskas susiklostė pakankamai gerai.
Arabams jūrų liūto pasirodymas sukėlė didžiulį pasitenkinimą, tokį didžiulį žvėrį jie matė pirmą kartą. Tik keista, kad Arabijoje niekas nerodo jokių emocijų. Islamas jiems neleidžia juoktis, džiaugtis ar kitaip demonstruoti jausmus. Iš pradžių programoje skambėjo europietiška muzika, vėliau mums ją uždraudė. Kurį laiką su Čiunčia dirbome visiškoje tyloje. Vėliau per pasirodymus grojo arabiška muzika, tada stengdavausi jos negirdėti ir dirbti savo darbą.
Rytais pasirodymai būdavo skirti mokiniams. Juos būtinai lydi mokyklos šventikas. Jeigu sukalbamesnis, tai leidžia dirbti su muzika. O jeigu ne - tai ne tik muzikos nebūdavo, vaikams ir ploti neleisdavo. Įsivaizduokite situaciją, Čiunčia ploja savo didžiulėmis letenomis, laukia, kad jį palaikytų žiūrovai - plotų, vaikų akys blizga, tačiau jiems draudžiama ploti. Yra buvę, kad mažieji arabai nesusilaiko, pliaukšteli ir iš karto nuo šventiko gauna per rankas."

Arabių akys - kaip televizorius

Saulius pasakojo, jog Saudo Arabija - šalis, griežtai besilaikanti islamo religijos. Net turistai iš Europos privalo paisyti jų tradicijų. "Moters galvą turi dengti abaja. Nėra net kalbos, jog karštą vasaros dieną ji pasirodytų gatvėje su šortais ar trumpu sijonu. Iš karto prisistato policija ir skiria nuobaudas. Dauguma arabių - juodos kaip varnai. Matyti tik akys. Bet jos tokios iškalbingos, kad žiūri kaip į televizorių. Net švelniu blakstienų mirktelėjimu pasakys, kad jai gražu. Jaunesnės arabės jaučiasi kiek laisviau, tačiau vienplaukių čia nepamatysi. Bendrauti su arabų moterimis taip pat griežtai draudžiama. Jei užsienietis ilgiau nei penkias sekundes žiūri moteriai į akis, prisistato šventikai, kurių ten knibždėte knibžda, ir perduoda pareigūnams. Esu ir aš gavęs nuo delfinariumo administracijos porą įspėjimų, kad per ilgai žiūrėjau į arabę. O jų moterys labai linkusios bendrauti su užsieniečiais. Ir ne be pagrindo: juk arabai vyrai - patys praščiausi meilužiai pasaulyje.
Tarp pasirodymų laiką leisdavome prie televizoriaus arba važiuodavome prie jūros. O ką veikia vietiniai gyventojai? Moterys rūpinasi šeima, auklėja vaikus. O vyrai - be išimties visi vadybininkai, vadovauja parduotuvėms, firmoms. Juodų darbų vietiniai nedirba, visi baltarankiai. Šiukšles kuopia atvykėliai, daugiausia iš Indijos. Ryte viskas išvaloma, o jau popiet vėl visur šiukšlina. Jie gyvena tokiu principu: viskas, kas nereikalinga, metama ant žemės. Teko stebėti arabus per ramadaną. Patekėjus saulei nevalgo, negeria net vandens, nerūko ir dantų nevalo. Galima nusipirkti kažkokio augalo šaknų ir pasibrūžingti dantis. Tai jeigu tenka per ramadaną su arabu pasikalbėti, vos gali ištverti... Kai išsižioja... Šiaip jie draugiški, tik absoliučiai iki vieno melagiai. Jeigu pagauni kokį meluojant, dar atsivedi porą liudytojų, jis vis viena mušis į krūtinę, prisiekinės Alachu, duos tau pinigų, tik jokiu būdu neprisipažins, kad melavo."

Alkoholio ir moterų - į Bahreiną

Saudo Arabijoje nėra alkoholio, nėra muzikos, nėra restoranų, net kino teatrų nėra. Nekeista, jog šioje šalyje beveik nėra turistų. Čia jiems tikrai nėra ką veikti. Tiesa, juodoji rinka ir ten egzistuoja: butelis stipraus alkoholinio gėrimo - 100 dolerių. O už narkotikų vartojimą ar platinimą - be jokių pasiaiškinimų nukertama galva. Tik užsieniečiams taikomos švelnesnės bausmės.
Penkiasdešimt kilometrų nuo Saudo Arabijos yra kita valstybė Bahreinas - tikras arabų ir turistų rojus. "Jeigu nebūtų Bahreino, vadinamo mažuoju Arabijos Paryžiumi, tie pusantrų metų Saudo Arabijoje būtų virtę košmaru. Bahreine - visiška laisvė. Čia klesti turizmas, yra ir alkoholio, ir moterų. O prostitucija - aukščiausio lygio! Savaitgaliais tie patys Saudo Arabijos vyrai skuodžia į Bahreimą ir mėgaujasi gyvenimu."
Pagyventi kad ir suvaržytoje egzotiškoje šalyje, pasak Sauliaus, verta dėl uždarbio. Čiunčia liko ten, su juo dabar gyvena ir pasirodymus rengia kitas mūsų delfinariumo treneris. Tačiau jeigu atsiras galimybių, Saulius sakosi ir vėl vyksiąs į Saudo Arabiją.