Gal jūra veikia, juk gyvenu Klaipėdoje (šypsosi)... Niekada specialiai negalvojau, kad kostiumas turi būti vandens tema. Prieš dešimtmetį vyko vieno modelio konkursas. Sukūriau jam vieną darbą - pirmąjį kolekcijos "Po vandeniu" egzempliorių, sudalyvavau ir laimėjau "Auksinę adatėlę".
Galbūt tai paskatino praplėsti tą temą, nes vienas modelis neatskleidžia visų minčių, kurios gimsta kūrybos procese. Taip atsirado visa kolekcija.
Jūrų muziejus man visada buvo labai artimas. Anksčiau esu kūrusi kostiumus Dalios Kanclerytės spektakliams šioje unikalioje erdvėje ir vis galvodavau, kad būtų smagu muziejuje parodyti mano kolekciją "Po vandeniu". Pernai sulaukiau muziejaus direktorės Olgos Žalienės pasiūlymo sukurti spektaklį. Reginys pasisekė ir šiemet bendradarbiavimą pratęsėme.
Naujojo spektaklio tema "Delfinų žvaigždynas" iš vandenų pakylėja į dangaus sferą. Kaip gimė šio pasirodymo idėja?
Atpalaiduoja ir pakylėja dvasią pati delfinariumo erdvė, jos drėgmė, sūrus kvapas. O delfinai man atrodo nežemiški gyvūnai - jų slidus kūno paviršius, plastika, ypatingas bendravimas tarpusavyje ir su žmonėmis. Jie yra tikros žvaigždės. Stebint įspūdingus jų šuolius natūraliai gimė idėja drauge su jais išsiveržti aukštyn - į dangų. Pasvajoti žvelgiant į žvaigždes, mėnulį, romantiškai sutikti saulės patekėjimą.
Atskleisti idėją drauge su Jūrų muziejaus gyvūnais pasikvietėme Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistę Beatą Molytę bei sportinės aerobikos mergaičių grupę "Gracija". Subtilus baleto šokis papildo delfinus, įkūnija dangaus žydrynę, mėnulį, saulę. Aktyvi sportinė aerobika dera su Kalifornijos jūrų liūtų artistiškumu ir perteikia žvaigždučių, debesėlių įvaizdžius.
Spektakliui sukūrei beveik trisdešimt kostiumų. Kuo jie ypatingi?
Spektaklio kostiumai - nėra rūbai, skirti nešiojimui. Kadangi kostiumus dėvi šokėjos - tai jie yra praktiški, stiprūs, patogūs. Tik balerinos kostiumai - laisvesni, turintys daugiau vizualinės išraiškos.
Kostiumų specifiką padiktavo ir plati delfinariumo erdvė. Kadangi žiūrovas yra toli, nesimato smulkių kostiumo detalių - siuvinėjimų, nėrinių. Todėl kurdama šią kolekciją galvojau apie spalvų dėmes, plokštumas, kostiumų formą.
Minėjai, kad iš vieno modelio konkursui gimė didžiulė kolekcija "Po vandeniu", galbūt po šio spektaklio auga savarankiška kolekcija dangaus tema?
Iš tiesų liko dar daug neišsemtų minčių. Įsivaizduoju, kad ir šie kostiumai dar keisis, galbūt bus dar kas nors. Manau, kad taip. Jau žinau kitą tematiką, bet nesakysiu. Tai bus kai kas tarp dangaus ir tarp žemės.
Sonata, kuo tau artimas teatras? Galėtum kurti madingų drabužių kolekcijas, būtum labiau matoma....
Dar mokydamasi mokykloje lankiau teatro studiją ir svajojau studijuoti režisūrą. Tačiau, besimokant aštuntoje klasėje, kai pradėjau lankyti dailės mokyklą, norai pasikeitė. Sužinojusi, kad Kaune galima studijuoti rūbų modeliavimą - išvažiavau ir įstojau. Vėliau baigiau dizaino studijas, tačiau teatro trauka išliko. Teko kurti kostiumus Alvydo Vizgirdos režisuotam spektakliui "Tėti, mano vargšas tėti" Pilies teatre. Teatre kostiumas yra nekasdieninis, jis gyvena tam tikrą laikotarpį - tol, kol vyksta spektaklis.
Kurti teatrui man - įdomiausia. Teatrinis kostiumas suteikia galimybę labiau išreikšti save. Teatras - tai laisvė, savarankiška kūryba. Madingas drabužis įspraudžia į rėmus: sezono silueto, spalvų. Apskritai mada man nėra įdomi.
Kažin ar būčiau labiau matoma, nei esu dabar, demonstruodama savo kūrybą delfinariume. Čia nuolat yra žiūrovų. Jūrų muziejus - labiausiai lankomas muziejus Lietuvoje.
Spektakliui "Delfinų žvaigždynas" kūrei ne tik kostiumus, esi ir jo režisierė.
Žinau, kad nesu teatro režisierė. Drama - ne man, tačiau pramoginių renginių režisūra ir kostiumai yra ta erdvė, kurioje galiu nardyti. Teatralai į renginių režisūrą kartais žiūri per rimtai. Šou specifiką taip pat reikia išmanyti.
Šį spektaklį iš tiesų kūrėme visa šeima. Sūnus Mantvydas kūrė kompiuterinę grafiką, vyras Henrikas priderino apšvietimą. Ir mažylis Žygimantas visą laiką buvo šalia, trukdė (juokiasi) ir kartu labai padėjo. Augindama vaiką išmoksti susikoncentruoti darbui, planuoti laiką. Žvelgdama į jį matau, kad auga mūsų pamaina - jau dabar į užkulisius veržiasi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą