Budistų mokytojai ir pats Dalai Lama XIV mano, kad gailestingumas kitiems prasideda nuo gailestingumo sau. Tik išmokę gerai elgtis su savimi, mes galime parodyti užuojautą kitiems.
Čia kalbama ne apie gailestį, nuolaidžiavimą savo blogiems įpročiams ir „išlepimui“. Jeigu gastroenterologas paskyrė jums dietą, tai pradžiuginti save keptomis bulvytėmis ir pyragėliais jau nebus rūpinimasis savimi. Taip pat kaip ir įjungti vidinį trenerį, kuris ragina: „Dirbk daugiau, kilk aukščiau, parodyk visiems!“, kai fizinės jėgos jau yra išsekusios, psichika reikalauja poilsio, o siela – ramybės ir meilės.
Rūpinimasis savimi reikalauja išminties ir tinkamo kiekvienos konkrečios situacijos įvertinimo. Įveikti šią nelengvą užduotį padės specialūs pratimai, psichologų pasiskolinti iš budistinių praktikų.
1. Parašykite sau palaikymo laišką.
Įsivaizduokite, kad rašote draugui ar vaikui, kuriam reikia užuojautos. Suraskite gerų žodžių, pasikalbėkite su savimi apie tai, kas jus slegia, sugalvokite, kaip nuraminti. Parašę laišką, sulankstykite popieriaus lapą arba atsitraukite nuo kompiuterio, padarykite pauzę, o paskui atverkite laišką jau kaip jo adresatas. Perskaitę įsiklausykite į save. Kas pasikeitė? Kokių nepažįstamų, bet malonių pojūčių atsirado?
Pasistenkite kartoti tą pratimą reguliariai – kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį. Stebėkite, kaip keičiasi jūsų nuotaika, kokį poveikį daro „palaikymo“ laiškai.
Rašymas © Pixabay.com
2. Išsivalykite nuo negatyvo.
Šalin nereikalingą naštą! Jeigu jus užvaldo slogios mintys, pasistenkite įdėti nedidelių pastangų ir ...vizualizuoti geležinkelį. Sukraukite į vagoną kiekvieną neigiamą idėją, kiekvieną pesimistinę išvadą apie ateitį, visas sunkias emocijas, neigiamą požiūrį į save ir kitus žmones. Paleiskite vagoną važiuoti ir stebėkite, kaip jis įgauna pagreitį, kaip tolsta vis tolyn, išveždamas nereikalingą balastą.
3. Nuraminkite vidinį kritiką.
Jeigu vaikystėje jums kaip ir daugumai teko klausyti priekaištus, kad jūs kažką ne taip pasakėte, padarėte ar net ne į tą pusę pažiūrėjote, tai veikiausiai smerkiantys tėvų ar mokytojų balsai iki šiol skamba jūsų galvoje.
Pasistenkite atskirti vidinio kritiko balsą nuo minčių srauto – tai jis kužda jums kaip vaikystėje, kad jūs vėl suklydote. Pasakykite jam, kad daugiau nebenorite būti neteisingi sau. Įsivaizduokite, kad girdite tuos pačius žodžius , sakomus jums brangiam žmogui ar jūsų vaikui. Ką atsakytumėte? Kaip apgintumėte jį? Taip pat galite užstoti ir save.
Neigiamos emocijos © Pixabay.com
4. Užjauskite save.
Net jei viskas griūna, vidinis kritikas atkakliai priekaištauja ir jo žodžiai jums atrodo teisingi, prisiminkite, kad net nusikaltėliai nusipelno gailestingumo ir gerumo. O jūs tikrai nesate toks blogas žmogus, koks sau atrodote, kai nesiseka. Paspauskite „Stop“ mygtuką. Įsivaizduokite save kaip kine, kad ir kritikas, ir savigrauža ,ir galvoje besisukančios neigiamos mintys staiga sustojo. O jūs gavote laiko mintyse apkabinti save ir pasakyti: „Aš – geras žmogus. Kaip ir visi kiti galiu klysti. Tačiau manyje yra gėris ir šviesa“.
Jeigu gyvenate su nuolatiniu kaltės jausmu dėl kažkokio poelgio praeityje, skirkite sau laiko darbui su savimi. Apsvarstykite ir pasistenkite išsivaduoti. Kai kuriais atvejais prasminga kreiptis į psichoterapeutą – tai būtų taip pat išmintingas rūpinimasis savimi.
5 .Dėkingumo praktika.
Dažniausiai apie ją rašoma, siūlant pradėti nuo kitų žmonių. O mūsų tikslas – tapti tolerantiškiems sau, todėl pabandykite suskaičiuoti, už ką mums galėtų būti dėkingi kiti žmonėms ir mes patys. Prisiminkite, ką gero padarėte pastarosiomis dienomis. Tai gali būti paprasta smulkmena ar net šypsena pardavėjui prekybos centre, pagalba kaimynei ar skambutis motinai, kurio ji taip laukė.
Dabar prisiminkite, ką gero, malonaus ir naudingo padarėte sau? Gal pagaminote sveiką vakarienę ar skyrėte laiko mankštai?
Trečias žingsnis: pagalvokite apie žmones, kuriems galėtumėte pasakyti „Ačiū!“ už kažką gero, ką jie padarė jums.
Tai gali būti net ne žmonės, o jūsų augintinis, pataisęs jums nuotaiką, ar tiesiog saulėta diena, kad savijauta savaime pagerėjo.
Kaip jaučiatės po tokios praktikos? Jeigu kartosite ją kasdien bent mėnesį, tai pastebėsite, kad jūsų požiūris į gyvenimą keičiasi į gerąją pusę.
Dauguma iš mūsų nebuvo išmokyti palaikyti patys savęs, vadinasi, kol kas mes judame į priekį apgraibomis, darydami atsargius bandymus, sekdami vienų ar kitų žmonių patarimais. Ir šiame kelyje labai svarbu prisiminti gailestingumą sau – nereikalauti iš savęs per daug, atleisti sau už nesėkmes ir džiaugtis net menkiausiomis pergalėmis.
Šaltinis: „Psychologies“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą