Toks asmuo suaugo fiziškai, tačiau subręsti psichologiškai ir tapti savarankišku nesugebėjo. Jis toliau priklauso nuo aplinkinių nuomonės, ieško partnerio atramos, reikalauja dėmesio, žavėjimosi ir meilės. Ir tik todėl, kad vaikystėje viso to gavo nepakankamai. Kai buvo mažas, tėvai jį perdėtai globojo arba atstumdami suformavo kompleksus ir baimes.
Jei nenorite visą gyvenimą būti savo antrajai pusei „mamyte“ ar „tėveliu“, įsidėmėkite 7 psichologinio nebrandumo požymius, kurie turėtų priversti jus susimąstyti.
1. Visiška atsakomybės stoka
Nebrandūs žmonės mėgsta žaisti. Jie gali prižadėti kalnus, skolintis pinigus, o paskui „pamiršti“. Jie niekada niekam neskolingi, už nieką neatsako, mikliai išsisuka nuo kaltės jausmo, užtat turi daug pretenzijų pasauliui. Aplinkiniai visada būna kalti dėl jų nesėkmių, nesugebėjimo realizuoti savęs, vienišumo. Todėl jie kelia tiek daug reikalavimų partneriams, stengiasi juos perdaryti, kaltina dėl visokių blogybių.
2. Parazitavimas aplinkinių sąskaita
Dar vienas nemalonus nebrandžių asmenų bruožas yra įprotis naudotis savo artimaisiais kaip gyvenimo resursais. Jie reikalauja, kad artimieji juos išlaikytų, tenkintų poreikius. Visi aplinkui turi juos suprasti, saugoti jų psichiką, nusileisti ginčuose, priimti jų silpnybes ir atleisti. Tačiau sau jie tokių reikalavimų nekelia. Infantilūs asmenys ieško partnerio, kuris jiems atstotų motiną ar tėvą. Jie dažnai įsitaiso papildomų meilužių tam atvejui, jeigu pagrindinis partneris perdegtų, pavargtų jais rūpintis ar net pabėgtų.
3. Nesugebėjimas paprašyti, išreikšti emocijų
Nebrandi asmenybė dažnai nepriima ir nesupranta savo jausmų. Gėdą, baimę, pavydą, meilę ji nuslopina ir paslepia po psichologine gynyba (nuvertinimu, neigimu, racionalizacija, regresija, projekcija). „Aš visai nepykstu. Tu išsigalvoji“, „Nepriėmė į darbą, nelabai ir norėjau“. Iš tokių žmonių sunku sužinoti apie jų tikruosius jausmus. Kad pasiektų savo tikslų , jie griebiasi manipuliacijų. Negavę, ko norėjo, jie lengvai tampa agresyvūs, ima rėkti, žeminti, kaltinti. Jie niekada neatsiprašinėja, nes nesugeba pripažinti savo klaidų.
4. Planavimo atsisakymas, impulsyvumas
Jeigu jūsų partneris niekada neužbaigia pradėto darbo, blaškosi nuo vieno sprendimo prie kito, dažnai keičia savo vertybes, interesus ir įpročius, veikiausiai jis yra infantilus. Nebrandūs asmenys kuria savo gyvenimą priklausomai nuo nuotaikos: šiandien myliu, rytoj – ne, šiandien noriu to, rytoj – kito. Pasiryžęs žengti sudėtingą žingsnį, infantilus asmuo lengvai apsigalvoja. Net menki sunkumai jį gąsdina ir išmuša iš vėžių. Jis gali išleisti visus pinigus, o paskui skolintis maistui. Arba išeiti iš namų ieškoti savęs ir iškart sukurti naują šeimą, pamiršęs pirmąją.
5. Priklausomybė nuo partnerio
Psichologiškai nebrandūs žmonės nepakelia vienatvės, todėl stengiasi prilipti prie kito žmogaus – susilieja su mylimuoju, jo draugų, interesų ratu, gyvena jo laimėjimais ir pralaimėjimais. Dėl to jie gali tapti savo artimųjų šešėliais, gyventi jų gyvenimą, atsisakydami savojo „aš“ ir savo poreikių. Toks susiliejimas nepraeina be pėdsakų. Nebrandus asmuo pasidaro kaprizingas ir irzlus. Jis reikalauja rūpinimosi ir dėkingumo už tuos dalykus, kurių jo niekas neprašė. Gali kentėti neištikimybę, smurtą, pažeminimus, visaip pateisindamas nepagarbų antrosios pusės elgesį su juo. Ir viskas todėl, kad jis nesijaučia visavertis ir atskiras žmogus, neturi vidinės atramos.
6 .Psichologinė prievarta
„Nereikia taip audringai reaguoti, aš tik pajuokavau“, „Tu tik išsigalvoji, to nebuvo“, „Niekas kitas nemylės tavęs, išskyrus mane“. Tokius žodžius sako žmonės, kurie nori visiškai kontroliuoti savo partnerius bet kokiomis priemonėmis. Jie gali gąsdinti, primesti savo nuomonę, nuvertinti kito žmogaus jausmus ir norus, abejoti jo protingumu. Tokiuose santykiuose fizinė prievarta pakeičiama psichologine., kurią sunku pastebėti ir įrodyti.
Nesveikas partneris griauna sveikojo savivertę, verčia abejoti savimi, savo emocijomis, įvaro jam daug kompleksų ir baimių, per kurias gali lengvai jį valdyti.
7 .Infantilumas, baimė suaugti
Nebrandžią asmenybę galima atpažinti pagal jos vaidinamą vaiko vaidmenį. Paauglio drabužiai, iššaukiantis makiažas, maištingos muzikos klausymasis, bendravimas su jaunesniais už save žmonėmis. Tokie asmenys bijo rimtų santykių.
Santuoka, karjera, vaikų gimimas atrodo jiems beprasmiški dalykai. Infantilūs tipai nenori suaugti, dažnai keičia lytinius partnerius, ilgai neužsibūna vienoje darbo vietoje, gyvena savo fantazijomis ir svajonėmis, rašo portalas „Flytothesky“.
Merginos gali sąmoningai kalbėti vaikišku balsu, ieškoti sau „tėtušio“, kuris patenkintų visus jų poreikius. Vaikinai visa galva pasineria į kompiuterinius žaidimus, atsiribodami nuo šeimos.
Kaip matote, nebrandūs žmonės nesugeba įnešti į santykius svaraus indėlio, priimti partnerio tokio, koks jis yra. Jie panašūs į namą be karkaso, kuris sugrius per pirmąją audrą. Infantilūs asmenys bijo atsakomybės, suaugusiųjų problemų, vienatvės. Jie ieško tokių pat priklausomų partnerių, kurie būtų pasiryžę aptarnauti jų neurozes. Tik jums spręsti, ar vilksite šią naštą, ar pasisemsite kantrybės ir palūkėsite, kol atsiras jūsų vertas žmogus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą