Ar mokame kalbėtis?

Prancūzų psichoterapeutas, populiarių knygų autorius Žakas Salomė (Jacques Salome) į tokią padėtį pakliuvusoms poroms siūlo atvirai pasikalbėti pirmiausiai su savimi, o po to - atsakyti ir vienas kitam į keletą svarbių klausimų.

4 klausimai sau

1. Ar aš jaučiuosi pakankamai laisva (laisvas), kad galėčiau atvirai paklausti partnerio to, kas man neduoda ramybės? Ar esu pasiruošusi (-ęs) iki galo išklausyti sąžiningą atsakymą, net jeigu jis man ir nepatiks?

2. Kokiais žodžiais aš galėčiau nusakyti mūsų santykių esmę, jų prasmę ir tikslą?

3. Jeigu kada nors mano jausmai partneriui pradėtų keistis (o gal jau pasikeitė), ar išdrįsčiau jam apie tai pasakyti?

4. Ar nuo tada, kai pradėjau kurti santykius su savo gyvenimo partneriu, man pavyksta būti nepriklausomai (-am) nuo buvusių santykių (su tėvais, su buvusiais partneriais)?

Ką byloja atsakymai

1. Sugebėti duoti, priimti, neprimti ir atleisti, - štai keturi kertiniai akmenys, be kurių neįmanoma apsieiti statant sveikų, harmoningų santykių pastatą.

2. Tradicinėmis vertybėmis paremta šeima? Dviejų asmenybių draugystė? Bendros tėvystės pareigos? Seksualinės meilės ryšys? Partnerystė ekonominiu pagrindu?.. Labai svarbu atvirai įvardyti sau, kuo jums atrodo grįsta jūsų sąjunga. Tai jums padės suprasti savo lūkesčius, nukreiptus į partnerį. Gali būti, kad konfliktai kyla dėl to, kad jis jų nežino arba nepriima.

3. Įvardyti tikruosius savo jausmus reikia drąsos, tačiau kalbėti apie meilę būtent tokiu etapu, kai ja abejoji, - vadinasi, padėti sau ir partneriui susigaudyti išgyvenimuose, suprasti savo ir kito troškimus.

4. Autonomija - tai pagrindas nepriklausomam, savarankiškam poros gyvenimui. Nematomas "trečias", jeigu tai reikšminga figūra, dažnai neleidžia porai sukurti harmoningų santykių.

4 klausimai dviem

1. Ar galite atvirai ir aiškiai pasakyti vienas kitam apie savo lūkesčius - apie tai, ko tikitės vienas iš kito? Ar galite aptarti savo ir kito indėlį į bendrą gyvenimą? Ar galite konkrečiai įvardyti, kas jums nepriimtina?

2. Kokius savo poreikius jūs siekiate realizuoti šioje sąjungoje? Poreikį kalbėti ir būti išklausytam? Poreikį, kad jus vertintų ir brangintų? Artumo poreikį? Poreikį susikurti savo aplinką ir joje vadovauti? Dar kitokį..? Pasistenkite tai suprasti kartu.

3. Ar sugebate pasakyti apie tai, kas jus skaudina? Ar partneris žino, kokie jo žodžiai, gestai, poelgiai jus žeidžia?

4. Ar jums pakanka drąsos nesutikti su tuo, kas jums nėra priimtina?

Ką byloja atsakymai

1. Šie klausimai padės suprasti, kokie yra kiekvieno iš jūsų lūkesčiai: ar jie panašūs, ar skirtingi, ar vienas kuris iš jūsų neperžengiate nepriimtinos ribos. Ilgaamžės sąjungos egzistuoja ne tiek dėl kiekvieno iš partnerių atskiros meilės, kiek dėl kiekvieno iš jų sugebėjimo atsižvelgti į kito "teritoriją", paisyti ženklo "Stop" bei kurti ir puoselėti bendrą erdvę.

2. Dažniausiai poros negalvoja apie tai, kokius savo poreikius kiekvienas nori realizuoti kurdami bendrą gyvenimo erdvę. Tai dažniausiai ir tampa nusivylimų bei konfliktų priežastimi. Nepagarba savo ir kito poreikiams žeidžia, jų nesuvokimas - nuskurdina santykius ir pačią asmenybę, o tai ilgainiui gali suardyti dviejų žmonių sąjungą.

3. Tai pati intymiausia žmogaus dalis, kurią reikia atskleisti kitam. Ryžtis kalbėti apie tai, kas sukelia skausmą, apie tai, ko negalime pakelti, labai sunku, tačiau reikalinga, kad išvengtume "nežinia iš kur" kylančio nepasitenkinimo ir susierzinimo.

4. Bendrame kiekvienos poros gyvenime esama dviejų tipų "žinučių", kurias partneriai kasdien siuntinėja vienas kitam. Vienos jų turi pozityvų užtaisą: tai geranoriški pastebėjimai, palaikantys pasiūlymai, paskatinimai, pagyrimai ir viskas, kas kuria gerą atmosferą, puoselėja ir tobulina tarpusavio santykius. Kita "žinučių" rūšis turi nuodingą užtaisą: jos praneša, kad kitas yra nevisavertis, blogas ir pan. Tai pikti, neargumentuoti priekaištai ir nekonstruktyvi kritika. Tokios "žinutės" santykius daro nepakeliamus. Jų siuntėjui pirmiausiai reikia suprasti, kad toks nusiteikimas kito atžvilgiu kyla iš jo paties biografijos, iš neišspręstų vidinių konfliktų ir nesugijusių žaizdų. Suprasti ir nenaudoti šito prieš kitą žmogų.