Nagrinėjant nervinės bulimijos priežastis ir kilmę, verta pažymėti, kad šios ligos pagrindiniai požymiai yra arba dietos laikymasis su skuboto epizodinio persivalgymo periodais, arba ypač gausūs persivalgymai, vėliau vemiant, viduriuojant.
Dauguma pacientų iš pradžių vėmimą sukelia kišdami pirštus į burną, bet gana greit jie išmoksta vemti refleksyviai.
Dažnai vemiant stemplėje gali atsirasti erozijų, gleivinės įtrūkimų.
Tai gan rimtos komplikacijos, kurias gydo kiti specialistai.
Dauguma bulimija sergančiųjų valgo nereguliariai ir nejaučia sotumo pavalgę. Valgydami šie žmonės negali savęs kontroliuoti, taip pat negali nustoti valgyti valios pastangomis.
Maistas, suvartotas per valgymo priepuolį, dažniausiai yra kaloringas, tai paveikia alkio ir sotumo reguliavimą.
Tyrimais nustatyta, kad pacientų, linkusių į persivalgymą ir organizmo išvalymą, alkio ir sotumo recepciniai mechanizmai yra sutrikę, saldumo ir riebumo pojūčiai sumažėję.
Pacientas stengiasi priešintis "storinančiam" persivalgymo poveikiui ir piktnaudžiaudamas laisvinamaisiais vaistais, badauja, vartoja slopinančias apetitą priemones, skydliaukės preparatus ar diurektikus. Kai bulimija pasireiškia diabetu sergantiems pacientams, jie gali nutraukti gydymą insulinu.
Dėl liguistos baimės nutukti pacientas dažnai sveriasi, sau nustato griežtą svorio ribą, net kai jo svoris gydytojui atrodo optimalus", - sakė psichoterapeutė.
Kai stinga meilės ir savigarbos
Nervinę bulimiją galime tapatinti ir su priklausomybių ligomis, tačiau apie 33 proc. sergančiųjų bulimija tuo pat metu piktnaudžiauja alkoholiu, 28 proc. - narkotikais.
Tyrimo duomenimis, apie 40 proc. sergančiųjų turi ir paribinio asmenybės sutrikimo bruožų: jiems būdinga nestabili nuotaika ir afektas (stiprus jausmų protrūkis), nekryptingas elgesys ir minčių turinys.
Tokie žmonės negali būti vieni, reikalauja nuolatinio dėmesio, pasižymi impulsyviu ir neapgalvotu elgesiu, dažnai terorizuoja aplinkinius be aiškių priežasčių. Bulimija sergantys pacientai neretai turi narcistinių asmenybės sutrikimų.
Sergantiems bulimija dažnai būdingi ir kiti psichikos bei elgesio pakitimai: jie dažnai vartoja amfetamino grupės preparatus, norėdami sumažinti apetitą ir svorį, geria svaigalus, tikėdamiesi sumažinti nemalonius depresijos ir nerimo simptomus.
Ištyrus pacientų, sergančių nervine bulimija ir priklausomybės nuo svaigalų, asmenines savybes, daug ryškesnių nukrypimų rasta tyrimų skalėse, atspindinčiose impulsyvumą, pyktį, maištavimą, dvejones, socialinę priklausomybę ir mąstymo, suvokimo bei reagavimo ypatybes, pasireiškiančias itin neigiamu nusistatymu arba nepakantumu tam tikriems asmenims, gyvensenai, pažiūroms, dirgikliams.
Įdomu, kad dar neprasidėjus valgymo priepuoliui, kyla kitų impulsyvių potraukių; tarkim, be jokių motyvų vagiamas maistas, drabužiai, juvelyriniai dirbiniai.
Kai kurie pacientai "rydami" slopina emocinę įtampą bei seksualinį potraukį.
Nervinė bulimija dažniau pasitaiko tarp aukštesnių socialinių sluoksnių atstovų. Yra net išskiriamos taip vadinamos "aukštos rizikos" šalys.
Bet kitų tyrimų duomenimis, bulimijos dažnumas yra vienodas ir tarp turtingųjų, ir tarp žemesniųjų socialinių sluoksnių atstovų. Pastebėta, jog nervinė bulimija dažniau pasireiškia toms moterims, kurios patyrė seksualinę prievartą.
Dauguma "bulimikų" serga depresija, nutukę žmonės ne tik patys nepatenkinti savo išvaizda, jie pašiepiami, diskriminuojami.
Išankstinė nepalanki nuomonė ir stigmatizacija (gr. stigma - įdagas, ženklas) jaučiama ir darbo, ir viešose vietose.
Labai dažnai jie turi bendravimo problemų, kamuoja kaltės jausmas, savęs nuvertinimo ir apkaltinimo idėjos.
Tyrimai taip pat leidžia daryti išvadą, jog sunkesnę ligos eigą nulemia ankstesnis gydymasis psichiatrijos ligoninėje, sunkūs vaikystės išgyvenimai, blogi pacientų ir jų šeimos narių santykiai, nesėkmės darbe.
Apie gydymą
Sergantiems bulimija asmenims, panašiai kaip alkoholikams, būdingas noras pradėti gyvenimą iš naujo: suliesėti, tapti patrauklesniam, veržlesniam, pasiekti geresnių rezultatų profesijos ir meilės srityje.
Psichoterapeutai "Vakarų ekspresui" sakė, jog sergantiems bulimija padėtų medikamentinis ir psichoterapinis gydymas, nagrinėjant priklausomybės, pesimizmo, menko savęs vertinimo problemas, mokantis išreikšti jausmus, įveikti netikrumą, formuojant motyvaciją.
Žinoma, sėkmingus gydymo rezultatus lems ir paciento savikontrolė, tam reikia laiko: psichoterapeutas terapinių tikslų siekia pamažu, kadangi į skausmingus praeities emocinius išgyvenimus pacientai gali atsakyti destruktyviais gynybiniais mechanizmais.
Šeimos terapija, anot specialistų, taip pat svarbi kompleksinio gydymo dalis.
Sergantieji valgymo sutrikimais pacientai dažnai meistriškai manipuliuoja tėvų ar kitų šeimos narių jausmais, todėl artimieji ne padeda, o kartais trukdo gydymo procesui, nuolaidžiauja.
Kai kurių tyrinėtojų nuomone, yra neabejotinas ryšys tarp nervinės bulimijos ir sezoninio afektinio sutrikimo. Todėl bandoma pritaikyti ir kitą alternatyvaus gydymo metodą - šviesos terapiją; ji gana veiksminga. Ypač retai galima taikyti plastinės chirurgijos metodus.
Jeigu tai gerbiamą skaitytoją paguos, pokalbį baikime linksmesne gaida. Valgymo sutrikimai pasaulio civilizacijoje žinomi nuo neatmenamų laikų.
Gausus valgymas su visom pasekmėm aprašytas senovės romėnų rankraščiuose, ankstyvosios krikščionybės kronikose, viduramžių raštuose.
Itin spalvingų bulimijos aprašymų gausu grožinėje literatūroje (F. Rable "Gargantiua ir Pantagriuelis"), bulimija daug metų sirgo žymus flamandų dailininkas H. Memlingas (mirė 1494 m., prarijęs didžiulę lydeką).
Šiais laikais nebepasitaiko tokios hiperfagijos, mirtingumas nuo bulimijos - 1 procentas, na o medicinos mokslas daro perversmus visose mūsų gyvenimo srityse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą