Iki šiol buvo manoma, kad kryžiažodžiai - puikus būdas gerinti loginį mąstymą. Vienu metu net buvo rekomenduojama juos įtraukti į mokyklų mokymo programas ir taip gerinti vaikų protinius gebėjimus. Tačiau jau prieš 15 metų kryžiažodžių nauda intelekto ugdymui suabejojo Toronto universiteto Taikomosios psichologijos katedros profesorius, dr. Keitas Stanovičius (Keith Stanovich) ir jo kolegos. Jų nuomone, spręsti įvairius galvosūkius naudinga tik norint išmatuoti tam tikros rūšies protinius gebėjimus, tokius kaip logika, abstraktus mąstymas ir, aišku, enciklopedinės žinios.
Tačiau gyvenime, - jeigu jūs, aišku, ne televizijos konkurso „Kas nori tapti milijonieriumi“ gerbėjas, - šios žinios praverčia retai.„Kasdieniame gyvenime reikia gebėti greitai priimti teisingą sprendimą, perkratant galvoje krūvą variantų, - aiškina profesorius K.Stanovičius. - Ir jeigu, pavyzdžiui, jūs teisingai investavote pinigus, nusipirkote reikiamą daiktą arba sugebėjote įgyti „sunkaus“ kliento pasitikėjimą, tai ir yra jūsų protinių gebėjimų įvertinimas. Jie šiandien vadinami „daugybiniu intelektu“. O jeigu jūs išsprendėte šimtus kryžiažodžių, tai dar nereiškia, kad gyvenime susidūrę su viena ar kita problema ją išspręsite taip pat lengvai kaip žodžių rebusą.
Formuluočių, terminų, vardų, pavardžių, pavadinimų, įvairių sričių sąvokų „sandėliavimas“ tik užteršia jūsų smegenis, atmintį. Dabar taip pat paaiškėjo, kad kryžiažodžiai neapsaugo nuo senatvinės silpnaprotystės, kurios labiausiai paplitusi forma žinoma kaip Alshaimerio liga. O juk neseniai visi medikai patardavo: norite pratęsti jaunystę - lavinkite smegenis kryžiažodžiais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą