Amerikiečių medicinos dramos, priklausančios FOX televizijai, transliacijos teisės parduotos 66 šalims. Pasaulinė auditorija siekia 82 mln. Gerbėjai buriasi į fanų klubus, nemiega naktimis laukdami naujos serijos, spėlioja pagrindinio herojaus biografijos faktus, praeitį ir ateitį, aptarinėja jo diagnozes, piktinasi juo ir žavisi...
Iš kur ši meilė ir priklausomybė?
"Hausas", atrodo, padarė šiuolaikinio homo sapiens savimonės bei savivertės kompiuterinę tomografiją ir išvydo nemažai skausmingų taškų: begalinis pasitikėjimas mokslu blogai dera su aiškiu suvokimu, jog mirtis neišvengiama, didžiulės technologijų galimybės priveda prie medicinos kaip naujosios magijos traktavimo, sėkmės siekis ir troškimas "turėti" dažnai trukdo tiesiog "būti"...
Bet svarbiausia, kas traukia mus prie "Hauso", - tai pats Hausas: su niekuo nesiskaitantis enfant terrible (pranc. baisus vaikas), tiesmukas iki žiaurumo, tačiau gerai pažįstantis žmones, pasiryžęs viskam dėl tiesos, gebantis suprasti ir pasakyti tai, ko negali kiti.
Negeras, nelaimingas, protingas, pasitikintis savimi, vienišas. Jis tapo naujuoju mūsų laikų herojumi.
Romantinis herojus klasikine literatūrine šio žodžio prasme - metantis iššūkį Likimui, Visuomenei, Dievui.
Visi meluoja
Moteris, ilgus metus bandžiusi pastoti, vartoja kontraceptikus ir jokio vaiko nenori.
Storulis, kuris niekada nerūkė ir kurį visi gydo nuo nutukimo, miršta nuo plaučių vėžio.
Ištikima žmona, mylinti vyrą nuo mokyklos laikų ir raudanti prie jo lovos, mėnesius bėrė jam nuodus...
Daktaras Hausas - mizantropas, asmeniniame gyvenime patyręs krachą, o klubo raumenyje - infarktas, - gyvena realiame pasaulyje, kur viskas ne taip, kaip atrodo. Todėl jo mėgstama frazė - "Visi meluoja".
Meluoja kolegos ir giminaičiai, meluoja aplinkybės ir simptomai. Bet ypač - jo pacientai, kurie (kaip daugelis mūsų) vergauja stereotipams ir giluminėsm baimėms, slopinantys save, nenuoširdūs. Tai ne tik svarbiausia kliūtis kelyje į teisingą diagnozę, bet ir malonumo šaltinis genialiam diagnostikui, kuris jaučia aistrą sudėtingiems atvejams ne mažiau nei Šerlokas Holmsas.
Normos neigimas
"Jūs galite gyventi oriai, bet negalite oriai numirti. Mirtis visada bjauri", - įsitikinęs Hausas, kuriam kūnas - nusikaltimo vieta.
Nusikaltėlį - virusą, bakteriją, ligą - reikia surasti, kad teisingumas triumfuotų, o ligonis - pasveiktų. Pasaulyje, pamišusiame dėl sėkmės ir fizinio tobulumo, susirgęs kūnas, išduodantis ir pasiduodantis, - išdavikas. O Hausas nelaiko kūno lygaus asmenybei ir tuo mus išlaisvina nuo jo. Jis nepakenčia įtvirtintų tiesų ir nelaužo taisyklių - jis jas tiesiog ignoruoja. Jis nepriima pačios "bendrai priimtų" dalykų idėjos. Pavyzdžiui, jis kategoriškai atsisako asmeniškai susitikti su pacientais arba susitikti tik dėl to, kad pasakytų jiems į akis žiaurius dalykus.
Į klausimą, ar nenori jis iš savo darbo išbraukti žmoniškumą, Hausas atsako: "Taip!" Jis neketina būti gydytoju dievu, gyvybių valdovu, ir nekenčia gydytojams būdingo pranašumo jausmo.
Troškimas žinoti
Bet kodėl šis "nehumaniškas" gydytojas, taip kaunasi už ligonį? Jam reikia žinoti.
Tipiškas hausiškas dialogas: "Jeigu jai pasidarys geriau, vadinasi, mes teisūs." - "O jeigu ne?" - "Sužinosime dar ką nors."
Jis renkasi vienatvę ir vienišiaus jėgą - aistrą suprasti, rasti tiesą ten, kur visi jau pasidavė arba nusigręžė. Hausas nuoseklus: jam svarbiausia tai, ką mes vadiname gerumu arba žmoniškumu. Žinojimas absoliutus, gėris - subjektyvus. O pacientui žinojimas dar ir gelbstintis, taigi tironas, narkomanas, cinikas reguliariai pasirodo esąs "tas arogantiškas mulkis, kuris išgelbėjo tau gyvybę"...
Šaltinis: Psychologies
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą