Savo praktikoje ne kartą patyriau, kaip stipriai vaikus veikia išorės faktoriai. Nesubrendusi psichika greitai "fotografuoja" aplinkos siužetus. Vaikai į aplinką reaguoja jausmais, suvokia ją šios akimirkos masteliu. Jie dar neturi tiek gyvenimiškos patirties kaip mes, suaugusieji, ir negali koreguoti suvokimo padedami proto, atminties, valios, ir nesugeba atskirti vaizduotės padarinių nuo realybės. Jie šventai tiki, kad jų mintys, svajonės, kalbos yra tikrų tikriausios, ir gyvena pagal principą - "Viskas arba nieko". Iš čia ir atsiranda palanki dirva įvairioms baimėms kilti.
Psichoterapeuto konsultacijos dažnai prašo tėvai, susirūpinę, kad jų vaikas ko nors bijo. Suprantama: visi norime savo vaikus matyti drąsius, pasitikinčius savimi.
Ką reikia žinoti tėvams
Pirmiausiai turime žinoti, kad dažniausiai patiriamos ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų baimės yra šios:
mirties baimė;
tamsos baimė;
baimė susapnuoti košmarą;
baimė pasilikti vienam;
baimė prarasti motiną bei kitus artimuosius;
baimė būti nemylimam bei atstumtam;
baimė būti nubaustam;
šunų, vabalų ir gyvačių baimės;
vagių ir banditų baimė ir t. t.
Vaikas gali ir pats, žodžiais, nusakyti, ko bijo, bet gali to ir nesugebėti bei perduoti šią žinią netiesiogiai - įvairiausiais skausmais (dažniausiai pilvo, skrandžio), nenoru eiti į darželį ar mokyklą, padidėjusiu agresyvumu, nervingumu, nelinksmumu rytais....
Kai vaikas nemoka pasakyti, ko bijo, jis ima negaluoti: visas kūnas jaučia įtampą, organizmas stengiasi išvengti nemalonios situacijos.
Kaip elgtis?
1) Atminkite, kad bijoti yra normalu; visi kartkartėmis ko nors bijome;
2) kalbėkitės su vaiku, pasistenkite išsiaiškinti baimės priežastis;
3) negėdykite vaiko, kai jis bijo; antraip jis užsisklęs, o baimė tik sustiprės;
4) pabandykite kartu aptarti, paanalizuoti baimę keliančią situaciją; pasvarstykite, kokios galėtų būti išeitys;
5) niekuomet negąsdinkite vaiko "auklėjimo tikslais" ("Jei neklausysi - mamytė susirgs");
6) niekuomet nepalikite mažo vaiko vieno svetimoje aplinkoje be artimo žmogaus;
7) stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi suteikdami kuo daugiau teigiamų sėkmės išgyvenimų;
8) jeigu negalite padėti vaikui savo jėgomis, kreipkitės į vaikų psichoterapeutą.
Vaikų baimingumą stiprina:
per griežtos socialinės normos;
perdėti reikalavimai;
bausmės (fizinės; kritika; ironija);
ypač pedantiška aplinka.
F. Dostojevskis rašė, kad "baimė mažėja, jei žmogus kaip nors atsako pavojui". Todėl nepalikite vaiko vieno su baime, padėkite jam suprasti, kad jis stipresnis už ją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą