"Kaip jautiesi, Luisa?.."

Dažnai dėl tėvų skyrybų ir konfliktų jų vaikus konsultuojanti psichologė R. Karalienė sako, jog vaikui mamos asmuo šeimoje svarbiausias maždaug iki septintųjų gyvenimo metų.

Šis faktas anaiptol nepriklauso nuo to, kuris iš tėvų rodo didesnį dėmesį ar meilę, - prisirišimą prie mamos lemia prigimtinis biologinis ryšys, ypač stiprus 3-4 vaiko gyvenimo metais.

Mamos figūra labiau nei tėčio mažamečiui asocijuojasi su saugumu, ramybe, globa. Atplėšti mažametį nuo motinos - reiškia prievarta nutraukti gamtos dovanotą ryšį.

"Visuomet prašau tėvų - jeigu taip atsitiko, kad nebegalite kartu gyventi, nekonfliktuokite savo vaikų akivaizdoje ir nežeminkite vienas kito. Paauglys yrančios šeimos dramą jau gali suprasti, o mažametis vaikas, kai šiame jo raidos etape yra stipresnis jausminis pasaulis, negatyvias emocijas tiesiog pajunta", - kalbėjo R. Karalienė.

Tėvų priešiškumas - vaikui viena iš labiausiai kenksmingų sąlygų, juk jis abu vienodai myli, o suprasti, kodėl mylimi tėvai svaidosi pykčio kamuoliais, dar negali.

"Skyrybų atveju galvokite apie savo vaikus, kalbėkite jiems, jog kurį laiką gyvensite kitaip, tačiau nesiliausite jų mylėję. Bet kokie staigūs veiksmai mažametį stumia į paniką ir sukrėtimą. Būtina paaiškinti, kad vaikai dėl jūsų nesusiklosčiusio gyvenimo nėra kalti. Ruoškite vaikus pasikeitimams, raskite tam laiko", - pataria psichologė.

R. Karalienei teko konsultuoti ne vieną porą, kuri taip ir nenugalėjo įsiplieskusios neapykantos bei toliau sąmoningai žlugdė savo atžalas, manipuliuodamos jų jausmais bei nuteikinėdamos vieną prieš kitą.

Rasa Karalienė, psichologė: "Vaikui tenka rinktis, kurį iš gimdytojų išduoti."

Kai protą temdo kerštas

Psichologės teigimu, Lietuvos teismuose jau 8 metų vaiko klausiama, su kuriuo iš tėvų jis po skyrybų norėtų pasilikti. Šiais retais atvejais vaiko nuomonė yra lemiama ir neginčijama. Taip daroma tėvams nesugebėjus susitarti gražiuoju.

Paprastai tariant, vaikui tenka rinktis, kurį iš gimdytojų išduoti. R. Karalienės žiniomis, teisme pasakytas lemtingas žodis vaiko apsisprendimo neišlaisvina. Būna, jog pagyvenęs su tėvu ar mama, po kurio laiko jis prašosi priglaudžiamas kitos pusės.

Suvokdamos, kokią emocinę žalą įstatymo suteikiama galimybė daro nepilnamečiui, kai kurios Europos šalys šios praktikos yra atsisakiusios. Jos rado kitą išeitį - priverčia tėvus lankyti kursus iki teismų ir jų metu ieškoti kompromisų.

Šeimų ginčus tenka nagrinėti ir vaiko teisių apsaugos tarnyboms (VTAT). Klaipėdos VTAT vedėjo pavaduotoja Virginija Gelažnikienė pastebėjo, jog jų padaugėja prieš pat teisminius skyrybų procesus.

"Skundais apipila abi pusės - nepasidalija vaikais, turtu ir gyvenamąja vieta. Dažniau motinų manipuliacijomis skundžiasi vyrai, tačiau pro akis nepraslysta tai, jog daugumai jų bendri vaikai pradeda ypač rūpėti tik skiriantis. Kai kuriems vyrams skundas - viso labo formalumas, neturintis nieko bendra su meile savo vaikui ir reikalingas tik kaip dokumentas, galintis figūruoti teisme", - kalbėjo V. Gelažnikienė.

Matriarchato nėra

Lietuvą sukrėtusi, o Vokietijoje dėmesio nesulaukusi Rinau istorija iškėlė viešumon skaudulį - visuomenė taikliai pastebėjo, jog mūsų šalyje teismai vaiko globos pirmenybę suteikia moterims.

Vis garsiau dėl to nepasitenkinimą pradeda rodyti vyrai, kaltinantys teisėsaugą už neva motinoms suteikiamą galimybę "kerštauti vaikais". Tokie tėčiai ir juos palaikanti visuomenė yra įkūrusi netgi lietuvišką tinklalapį, kuriame guodžiasi nuo vaikų atskirti tėvai, rašoma apie vadinamąjį PAS (Tėvų atskyrimo sindromas), už kurį Europos valstybės taiko baudžiamąją atsakomybę.

Tačiau Klaipėdos VTAT atstovė V. Gelažnikienė mano, kad Lietuvos teismų sistemos kaltinti vyrų diskriminacija nederėtų. Išimtinių teisių motinoms įstatymas nesuteikia - praktika rodo, jog būtent moterys po skyrybų prisiima atsakomybę auginti bendrus vaikus vienos, o vyrai tam neprieštarauja.

"Bet kuriuo atveju motinos su savo vaikais praleidžia žymiai daugiau laiko nei vyrai, jų abipusis ryšys dažniausiai yra stipresnis. Tėčiai užsiėmę, nuolat dirba. Poros susitaria, kad vyrams patogiau mokėti motinoms už bendro vaiko išlaikymą nei auginti patiems", - teigė V. Gelažnikienė.

Anot jos, Lietuvoje įstatymas gina vaiko interesus, apriboti vieno iš tėvų globą arba ją panaikinti teismas nutaria tik įsitikinęs, kad toji globa vaikui daro žalą.

Galutinė stotis - antstolis

Vis dėlto atvejai, kai motinos iki ir po skyrybų slepia vaiką nuo tėvo bei riboja jų pasimatymus, tokie dažni, kad beveik tapo stereotipu.

"Dažniausiai mamos negali atleisti išdavystės. Vaikais manipuliuojama, kai skyrybų priežastimi tampa kita moteris, dėl kurios vyras paliko šeimą", - pastebėjo V. Gelažnikienė.

Pasitaiko, kad įtikinti jų nepavyksta nei VTAT, nei teismams.

Pagal šiuo metu nusistovėjusią praktiką, skyrybų ginčus dėl vaiko pirmiausia nagrinėja VTAT. Jei abipusio susitarimo nepavyksta pasiekti, bendravimo su vaiku tvarką, jo globą nustato teismas. Jei ir šios institucijos sprendimo vienas iš buvusių sutuoktinių nesilaiko, nutartį imasi vykdyti antstolis. Už antstolio sprendimų nevykdymą gresia bauda - 1000 Lt.

"Šaukšto bylos"

Ne visuomet vaikai tampa didžiausiu skyrybų ginču. Poroms sveiką nuovoką atima kartu užgyvento turto dalybos arba pats turtas.

Advokatai tokio tipo bylas jau spėjo pervadinti į "šaukšto bylas".

Klaipėdoje buvo atvejis, kai tėvas atsisakė sūnaus dėl baldų komplekto. Vieno uostamiestyje dirbančio advokato akivaizdoje jis metė žmonai: "Sūnų gali pasiimti, man atiduok suomiškų baldų komplektą."

Drama būtų galima pavadinti ir dar vieną skyrybų istoriją, kai į užsienį šeimai pinigų uždirbti išvažiavusi motina grįžusi tapo niekam nereikalinga. Vyras, likęs su dukra namie, per kelerius metus susirado kitą moterį, su ja susilaukė dar vieno vaiko, o nuo žmonos šį faktą slėpė.

Su uždirbtais pinigais parvykusią klaipėdietę ištiko šokas - jos dukra pamilo pamotę ir pasirinko gyvenimą su tėčiu. Nepadėjo nei teismas, į kurį moteris kreipėsi dėl vaiko globos, - mergaitė buvo neperkalbama ir savo sprendimo nepakeitė.

Skaičiai ir faktai

* Per 2007 metus Klaipėdos VTAT aiškinosi 396 sutuoktinių ginčų atvejus dėl bendravimo su vaiku, jo išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnyba pateikė 135 išvadas, panašiai tiek bylų pernai perdavė teismams.

* 2006 metais ginčų skaičius panašus - VTAT nagrinėjo 377 atvejus, pateikė 143 išvadas.

* Klaipėdos VTAT atstovų teigimu, šie skaičiai neatspindi realios situacijos. Tarnyba kasmet apipilama kalnais skundų, kurių esmė - vieno iš tėvų draudimas antrajai pusei bendrauti su vaiku. Skundų statistikos tarnyba neveda.

* Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2006 metais uostamiestyje užregistruota 800 ištuokų, pernai - 770, per šiuos metus iki spalio 23 dienos - 511.

Psichologinės pasekmės

* Trimečiai, keturmečiai vaikai, išgyvenę didelį nerimą, paaugę dažnai jaučiasi nesaugūs, būna jautresni ir į iškylančius problemas reaguoja sunkiau.

* Sukrėtimas gali lemti, jog išeiti iš krizių, be kurių neapsieina nė vienas, tokiems vaikams - keblesnė užduotis nei jų bendraamžiams, nepatyrusiems šeimą išdraskiusių konfliktų.

* Psichologų praktikoje taip pat pastebima, jog konfliktiškos tėvų skyrybos atima iš atžalų emocinę pusiausvyrą. Ar mažamečio gyvenimo nesuluošins tėvų nesutarimai, ypač priklauso nuo tolesnio jų bendravimo.