Dažniausiai perkame augalus paisydami tik jų patrauklios išvaizdos arba gauname dovanų. Ir net neįtariame, kad jie mums visiškai netinka! Nors mūsų sąveika su augalais gali būti individuali, senovės kinų harmoningos gyvensenos - fengšui - specialistai išskiria kai kuriuos bendrus dėsningumus.
TRADESKANTĖ valo negatyvias emocijas. Jautriai reaguoja į patogeninę energetiką: blogose zonose geltonuoja ir meta lapus.
PLARGONIJA išskiria eterinius aliejus, kurie mažina stresą, gydo neurozes, nemigą, gerina medžiagų apykaitą, saugo nuo kvėpavimo takų ligų. Nepatartina laikyti miegamajame: nuo eterinių garų gali skaudėti galvą.
STORLAPIS, dar vadinamas lašiniuočiu arba pinigų medžiu, pritraukia į namus materialinės gerovės energiją. Jeigu turite finansinių problemų, šis medelis kaipsyk jums. Kinai sako, kad jis gerina nuotaiką, o pastačius šalia apelsinmedžio bei žydinčios chrizantemos, į namus vilioja laimę. Deja, žydi tik po 8-10 metų.
ALIJOŠIUS, be gydomųjų savybių (sultys vartojamos peršalus ar susirgus uždegimu), dar saugo nuo blogų žmonių ir nelaimingų atsitikimų.
FIKUSAS, arba figmedis, gerina namiškių santykius.Rekomenduojama jį laikyti virtuvėje arba miegamajame.
SANPAULIJA, arba Afrikos žibutė, namus saugo nuo ligų ir nelaimių, o vaikus daro ramesnius ir paklusnesnius. Beje, naktinę žibutę dar vadina "meilės žiedeliu", tad jei siekiate harmonizuoti intymius santykius, auginkite ją ant palangės ir kuo geriau prižiūrėkite: tai kaprizingas augalas.
AUKSINIS ūsas* (kvapioji kalizija) dar vadinamas naminiu ženšeniu arba namų daktaru, mat jo lapai dezinfekuoja ir gydo žaizdas. Liaudies medicinos žinovai kalizijos sultimis ir užpiltinėmis gydo virškinimo trakto ligas, bronchinę astmą, žaizdas, lūžius ir net vėžį. Kinai tiki, kad naminis ženšenis yra galingas energetinis donoras. Ypač verta auginti turintiesiems sveikatos bėdų.
ROZMARINAS lyg ranka nuima nuovargį, pagerina psichologinę žmogaus būklę, teikia jėgų, tad rekomenduojama auginti pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims (švelnina toksikozę ir nerimą pasireiškimą).
KAKTUSAI gali susiurbti negatyvią energiją. Laikykite arti elektromagnetinių spindulių šaltinių (TV, kompiuterių). Jeigu namuose keturi langai, kaktusai ant palangių saugos nuo plėšikų. Deja, jei namuose gyvena šuo, kaktusai nyks - jų energetika nesuderinama.
GEBENĖ veja iš namų vyrus. Jeigu esate ištekėjusi arba ketinate tai daryti, neauginkite gebenės!
KUOKŠTINIS chlorofitas gali valyti patalpų orą, tačiau jo biolaukas yra neigiamo pobūdžio. Nelaikykite jo arti lovos arba darbo stalo.
ORCHIDĖJOS garsėja kaip energijos grobikės. Jas verta auginti oranžerijose, bet ne namuose. Jokiu būdu nelaikykite miegamajame, mat aktyviausiai orchidėjos energiją siurbia naktį ir apyaušriu. Primygtinai nepatariama turėti ligoniams ir silpniems žmonėms.
* Auksinio ūso dauginimas
Ūsą galima dauginti ištisus metus. Nuo horizontalaus šoninio ūglio nupjaukite gyvašakę su trupučiu stiebo ir įdėkite į indą su vandeniu. Per 10-15 d. turėsite šaknis. Tuomet sodinkite į vazonėlį ir gausiai paliekite.
Vartojimas
Auksinį ūsą galima vartoti šviežią, galima pasigaminti trauktinę. Jai ruošti imami subrendę ūsai. Trauktinę būtina laikyti tamsaus stiklo butelyje. Pasiruoštą vaistą patariama gerti pusę metų 2 kartus per dieną po 1 desertinį šaukštelį (10 ml) pusvalandį prieš valgį, kartą per mėnesį darant vienos savaitės pertrauką.
Auksinio ūso tepalu, sumaišytu su vazelinu ar vaikų kremu, gydomos trofinės žaizdos, odos ligos, sumušimai.
Preparatas su kiaulės taukais rekomenduojamas gydant sąnarius.
Poveikis
Auksinio ūso sultys pagreitina organizmo medžiagų apykaitą, limfinės sistemos darbą, taigi galimas organizmo tonuso pakilimas, pulso padažnėjimas.
Gydantis šio augalo preparatais būtina gerti daug skysčių, ypač žolelių arbatų.
Kas žinotina persodinant gėlę
Kambarinius augalus rekomenduojama persodinti kovą, balandį ir gegužę.
* Jauni augalai persodinami kasmet, senesni - kas 3-5 metai. Fikusų, palmių, oleandrų dažniau nei kas 5-10 metų persodinti neverta.
* Persodinę palaistykite ir laikykite pavėsyje. Antrą kartą palaistykite tik po savaitės, o gausiau - kai prigis.
* Naujas vazonas turi būti 2-5 cm didesnis už senąjį ir tiek pat aukštesnis.
* Persodintų augalų 4-6 savaites netręškite.
Kedrinė pušis
Kedrinė pušis (Pinus cembra L.) - 10-25 metrų aukščio medis, savaime augantis Vidurio Europoje. Nuo Sibiro pušies skiriasi ūgiu ir platesne kiaušinio formos laja, ilgesniais ir plonesniais spygliais bei mažesniais kankorėžiais bei sėklomis. Kedrinė pušis pakanti šešėliui, atspari šalčiui, bet reikli oro ir dirvos drėgnumui.
Kedrinės pušies yra daugybė dekoratyvinių formų (соlumnaris, monophylla, viridis, аureа, variegata, compacta glauca, nana (pygmaea) ir t. t.). Kitaip nei paprastosios pušys, kedrinės mėgsta derlingą dirvožemį, priesmėlį, priemolį, todėl skurdžios smėlio dirvos jiems netinka.
Sėklas reikia sėti iš rudens dirvoje arba dėžutėse lauke - kad jos žiemotų drėgnoje ir šaltoje dirvoje, o pavasarį, atšilus orams, sudygtų.
Prasivėrusias sėklas smailia puse žemyn sėjame į dėžutes arba vazonėlius šildomoje patalpoje, o lauke - praėjus šalnų pavojui - gegužės antroje pusėje.
Sėjinukai, auginti šildomoje patalpoje, gegužės pabaigoje gali būti išnešami į lauką, o žiemoti gali nuo vėjų apsaugotoje vietoje, pridengti eglių šakomis.
Pasodintas pušeles iškart apmulčiuokite rūgščia durpe arba pušų ar maumedžių spygliais: dirvožemio paviršių aplink augalus padenkite 3-5 cm sluoksniu. Mulčiuoti sezono metu reikėtų mažiausiai du kartus.
Antraisiais metais, jei pasėti labai tankiai (jei retai - tuomet trečiaisiais), yra išsodinami į dirvą 30 cm atstumais.
Tinkamiausias laikas sodinti - rugpjūtis, nors augalus iš konteinerių galima persodinti bet kuriuo šiltu metų laiku.
Pušis tinka sodinti su rododendrais, viržiais magnolijomis, kiliminėmis gėlėmis.
Kedrinių pušų grupei priklausantys augalai mėgsta drėgmę. Laistykite iš ryto arba pavakary.
Kedrinės pušies medeliai nemėgsta šalia augančių serbentų krūmų - mat šie yra tarpiniai ligos, vadinamos veimutrūde, platintojai.
Parengė Liana Ambarcumian
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą