Ar esate kada nors pagalvoję:
• Kaip norėčiau kolegei pasakyti, kad neapkrautų manęs savo darbais, bet ji laikys mane nemandagiu/-ia.
• Kaip norėčiau, keliauti, bet mano vaikai dar maži.
• Kaip norėčiau pradėti sportuoti, bet visiškai neturiu tam laiko.
• Kaip norėčiau lankyti šokius, bet mano antroji pusė nenori.
• Kaip norėčiau penktadienį paprašyti išeiti anksčiau iš darbo, bet mano
viršininkas to nesupras.
• Kaip norėčiau nedalyvauti šių metų klasės susitikime, bet negražiai pasirodysiu prieš kitus.
• Kaip norėčiau pakeisti darbo pobūdį, bet kiti iš manęs pasijuoks, nes dabar gerai uždirbu.
Kaltų paieška gali būti vienas didžiausių trikdžių laimingam gyvenimui, sėkmingam darbui ar darniems santykiams. Tad kodėl mes tai darome?
Permetę kaltę kitam, akimirkai pajaučiame palengvėjimą, tarsi problema būtų išspręsta, o pats šioje situacijoje negali nieko pakeisti. Deja kaltės permetimas kitam žmogui ar aplinkybėms, neturi visiškai jokio ryšio su situacijos sprendimu.
Priešingai, visą turimą vidinę energiją skiriame tam žmogui, kurį kaltiname ar susidariusiai situacijai, o problemos net nebandome spręsti.
Matydami, kad niekas nesikeičia, pradedame pykti arba tiesiog pasyviai laukiame, kol kažkas kitas imsis veiksmų ar likimas susiklostys palankiai.
Nuolatos kaltindami kitus ir neprisiimdami atsakomybės sau, įklimpstame į liūdesio, bejėgiškumo ir visiškos priklausomybės nuo kitų liūną.
Labai svarbu suprasti, kad kitų kaltinimas tai ne emocija, kurios negalime suvaldyti, o sąmoningas veiksmas, kurį pasirinkome atlikti. Lygiai taip pat kaip dabar kaltiname kitą, galime imtis veiksmų ir spręsti problemą.
Vienas metodų, padedančių pakeisti mintis ir nustoti ieškoti kaltų, yra alternatyvų paieška: nuo „kas kaltas?“ pereiti prie „ką aš galiu padaryti?“.
• Su kolege galėtume aptarti darbų pasidalinimą, kuriuos darbus galiu atlikti aš, o kurie priklauso jai. Iki šiol nei karto to nedarėme.
• Su mažais vaikais kelionė gali būti kiek sudėtingesnė, bet keliauti vis tiek galiu. Pirmam kartui galėčiau aplankyti gražias Lietuvos vietas arba nuvykti į Latvijos pajūrį.
• Sportui skirsiu bent po kelias minutes kelis kartus per dieną: ryte padarysiu 5 min. mankštą, atvykęs/-usi į biurą, lipsiu laiptais, bei paruošiu 10 min mankštą, kurią galiu atlikti kartu su kolegomis.
• Galiu užsirašyti į solo arba grupinius šokius, kur nereikalingas partneris. Tam mano antroji pusė tikrai neprieštaraus.
• Aš tikrai galiu paprašyti viršininko penktadienį anksčiau išeiti iš darbo. Blogiausia, kas gali nutikti, tai gausiu atsakymą ne, ko rezultatas yra lygiai toks pat kaip ir visai nepaprašius.
• Aš tikrai galiu padėkoti draugams už kvietimą ir pasakyti, kad su džiaugsmu sudalyvausiu kitais metais.
• Tik aš vienas/-a geriausiai save pažįstu ir žinau, koks darbas man teiktų didžiausią malonumą. Todėl tik aš galiu nuspręsti, kokį darbą man reikėtų dirbti.
Dabar eilė Jums. Susirašykite sąrašą tų dalykų, kurių norėtumėte, bet vis randate pasiteisinimų arba kaltinate kitus, kodėl negalite to padaryti. Kiekvieną pasiteisinimą perrašykite įvardindami, ką galėtumėte padaryti. Ir jokių atsikalbinėjimų, kodėl negalite to padaryti dabar pat!
***
Šaltinis: Galimybių Arsenalas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą