Kaip pristabdyti lekiantį gyvenimą?

Liautis skubėjus, gyventi sąmoningai... Būtent to trūksta mums greičio amžiuje, kai veiklos sūkuryje net nespėjame susivokti, kas su mumis vyksta. Nemanykime, kad "lėtas gyvenimas" išspręs visas problemas, tačiau galime tikėtis, kad bent jau padės susikurti mažas ramybės saleles...

Lėtas valgymas

Pasipriešinimas skonio standartizacijai ir industrializacijai prasidėjo Italijoje. 1986 m., kai Romoje atsirado pirmasis "McDonald's", italų sociologas bei restoranų kritikas Carlo Petrinis paskelbė kovą greitam maistui. Jis įkūrė nekomercinę asociaciją "Slow Food", raginančią grįžti prie įvairios mitybos ir saugoti nacionalinės virtuvės tradicijas. "Lėtas valgymas" - tai ne ilgas valgio gaminimas ar ilgas jo kramtymas, - juokiasi asociacijos narė Alessandra Roverai. - Tai sąmoningas ir bendrai išgyvenamas malonumas, leidžiantis susipažinti su naujais žmonėmis. Lėtas valgymas žadina apetitą ir dvasią!"

Savo filosofijai propaguoti asociacija organizuoja tarptautines akcijas, kaip antai "Skonio salonas" Turine, seminarus, ūkininkų festivalius, kuriuose, be maisto produktų mugės, vyksta virėjų konkursai ir patiekalų degustacijos.

Lėtas turizmas

Išlipti iš mašinos, nufotografuoti, sėsti atgal, važiuoti iki kito gražaus peizažo, vėl nufotografuoti... Tokio gražių vietų apvažiavimo "Lėto turizmo" (Slow Tourism) šalininkai nelaiko tikra kelione. Jie improvizuoja maršrutą ir neskubėdami pažįsta naujų vietovių dvasią. Jų nuomone, dabartiniai turistai vartoja klišes, mato paveikslėlių kaleidoskopą, bet patys nespėja nieko patirti. "Lėto turizmo esmė yra pasinerti į aplinką: neskubant susipažinti su vietos gyventojais ir rinktis kryptį pagal savo intuiciją", - aiškina Šveicarijos ekonomikos ir turizmo institute dirbantis Rafaelis Matosas-Wasemas. - Jeigu mes imame į rankas kelionės gidą, tai iškart prandame spontaniškumą, ir kelionė jau nebėra individuali - išskirtinai mūsų."

Nesuplanuoti visko ir negailėti laiko kontempliacijai - štai svarbiausios kelionės sąlygos. Nesiekite nukakti kuo toliau ir kuo greičiau, tyrinėkite apylinkes ir patį kelią laikykite vertinga kelionės dalimi.

Lėtas menas

Terminas "Lėtas menas" (Slow Art) pasirodė 2005 metais britų laikraštyje "Sunday Times" - dailininkas Graysonas Perry kreipėsi į kolegas ironiškai ragindamas: "Dailininkai, aš kviečiu jus skirti laiko darbui su eskizų albumu. Apmąstykite juos ilgai ir kruopščiai, esant progai aptarkite savo idėjas su kolegomis, užuot kvietę gamintoją ir iškart užsakę skulptūrą..."

Nežinia, ar buvo šis raginimas išgirstas, tačiau terminas įsitvirtino. Amerikiečių asociacija "Skaitymas kaip odisėja" rengia muziejų lankymą pagal sutrumpintą programą. Asociacijos nariai pasirenka dešimtį kūrinių iš muziejaus archyvo, juos susitelkę skaito, paskui aptaria. O štai serbų dailininkė Marina Abramovic neseniai šimtus valandų tylėdama išsėdėjo ant kėdės Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje... (Daugiau apie lėtą meną galima pasiskaityti www.slowartday.com.)

Lėtas seksas

Poros, išsekintos šiuolaikinio gyvenimo tempo lenktynėse dėl sėkmės, mylisi vos keletą minučių. Todėl, kad išbandyti nauja, įsiklausyti į savo ir partnerio pojūčius reikia laiko.

Meilės aktas nėra tik orgazmas - tai bendravimas, todėl reikia mylėtis neskubant ir nevertinti sekso rezultatais. "Lėtas seksas" (Slow Sex) reikalauja priešingų dalykų nei pasiekimai: reikia vėl išmokti nekelti kartelės per aukštai.

Judėjimas už gyvenimo tempo sulėtinimą - blaivaus mąstymo reakcija į žmogiškumo praradimo riziką. Anot jo šalininkų, jeigu ir toliau gyvensime taip, kaip dabar, mūsų laukia dideli nemalonumai - nuo santykių kracho iki socialinių katastrofų.

Nesiaukokite dėl greičio

Carl Honore - kanadietis žurnalistas ir rašytojas, bestselerio "Garbė lėtumui" ("In Praise of Slowness") autorius, judėjimo "Slow" veidas, teigia, kad mes meluojame ne tada, kai sakome, kad negalime sulėtinti greičio; mes meluojame sakydami, kad galime viską suspėti nieko neprarasdami.

Lėtumo garbinimas plinta. Tačiau ar jis nėra tik laikina mada?

Raginimai gyventi lėčiau girdimi nuo 19 amžiaus: jie - pramoninės revoliucijos bendraamžiai. Šiandien terminas "Slow" vartojamas labai plačiai, todėl esama rizikos, kad jis taps rinkodarinių strategijų dalimi. Bet kol kas jis veikia, nes kėsinasi į tabu (juk Vakarai kreivai žiūri į viską, kas negreita) ir atitinka mūsų vieningą siekį sulėtinti tempą.

Kalbame ne apie tai, kad viską reikia daryti lėtai; mes akcentuojame, kad nieko neverta aukoti dėl greičio. Judėjimas "Slow" renkasi geriau, o ne greičiau, kokybę, o ne kiekį. Gyventi savo ritmu kur kas paprasčiau, jei turi sekretorę, auklę, vairuotoją...

Išeitų, kad "lėtas gyvenimas" - prabangos dalykas?

Tą patį kalbėjo ir apie bioproduktus, kol paaiškėjo, kad sveikas maistas nebūtinai kainuoja brangiau, nes nereikia pirkti vaistų.

Europiečiai kasdien po 4 valandas praleidžia prie televizoriaus - tai laiko rezervas, kurį galima panaudoti.

Kad pristabdytum gyvenimą, turi pirmiausiai peržiūrėti savo prioritetus. Netgi vienišos moterys, kurioms sunku spėti tarp vaikų mokyklos, tranporto, namų ruošos ir kuklių pajamų, turi galimybę iš naujo įvertinti savo santykį su laiku ir greičiu. Pavyzdžiui, suguldžius vaikus galima skirti 15 minučių tiesiog pakvėpuoti, užuot iš karto puolus plauti indų. Tai leistų "įkrauti bateriją". Arba savaitgaliais galima atsisakyti namų tvarkymo ir pažaisti su vaikais, pabūti su jais.

Atsisakę perfekcionizmo tironijos, mes atlaidžiau žiūrime ir į kitų silpnybes.

Mes meluojame ne tada, kai sakome, kad negalime sulėtinti greičio. Mes meluojame sakydami, kad galime viską suspėti nieko neprarasdami.

O ką pasakysite apie "lėtą seksą"? Jūs čia rimtai?

(Juokiasi.) Judėjimas už gyvenimo tempo sulėtinimą ragina rasti tam pakankamai laiko. Aš manau, kad reikia rasti laiko sustoti ir pamąstyti, jeigu norime susigrąžinti gyvenimo kokybę ir prasmę. Kompanijos pradeda suprasti, kad darbuotojai, turintys galimybę dirbti savo ritmu, yra labiau motyvuoti ir daug kūrybiškesni. Ekonomikos krizė privertė suvokti, kaip svarbu žiūrėti toli į priekį ir paisyti žmonių bei aplinkos interesų, o ne vadovautis vienos dienos nauda.

Kalbant apie "lėtą seksą", tai čia turima galvoje santykių kokybė. Skubėjimas yra paviršutiniškas gyvenimas. Jeigu neskubėsime lovoje, dviejų žmonių artumas bus prasmingesnis.

"Slow" sujungia tas gyvenimo sritis, kurias didelis greitis sudrasko. Tarpusavio supratimas lovoje atsiranda tada, kai mes daugiau laiko su malonumu praleidžiame ne miegamajame: pasimėgaudami valgome, pasimėgaudami dirbame...

Sumažinę greitį, galime pamatyti, kaip viskas tarpusavyje susiję.

Mes meluojame ne tada, kai sakome, kad negalime sulėtinti tempo. Mes meluojame sakydami, kad galime viską suspėti nieko neprarasdami. Carl Honore

Šaltinis: "Psychologies"