Remiantis statistikos duomenimis, apie 80 proc. vaikų patiria psichoemocines traumas iki penkerių metų amžiaus. 20 proc. vaikų skiriamas psichoterapinis gydymas dėl patirtų įvairaus sunkumo traumų.
Suaugusiam tokia patirtis dažnai pereina į potrauminę patologiją, kuri gali rimtai pabloginti gyvenimo kokybę, trukdyti sukurti šeimą, palaikyti normalius draugiškus bei socialinius santykius visuomenėje.
Kad sureguliuotume savo emocijas, atmintį, įvykių suvokimą ir išmoktume palaikyti artimus santykius, reikia suprasti, kokiu būdu vaikiškos traumos veikia asmenybės formavimąsi.
Ką mes atsinešame iš vaikystės?
Neaiškūs vaikystės prisiminimai
Vaikystėje gautos traumos blokuoja rišlius prisiminimus apie tą gyvenimo periodą. Tokiems žmonėms iš atminties iškrenta ištisi „gabalai“, o prisiminimai iškyla blyksniais ar ryškiais epizodais. Dauguma žmonių jaučiasi taip, tarytum jų vaikystę būtų kas pavogęs arba išplėšęs iš atminties.
Atkirstos asmenybės dalys
Pasitaiko, kad žmogus nejaučia ryšio su tuo vaiku, kuriuo jis buvo kadaise, ir atskiria jį nuo savęs. Tokiu būdu organizmas kovoja su psichinių traumų efektais, specialiai atskirdamas žmogų nuo traumuojančių prisiminimų ir svarstymų apie juos. Tada atkirsta asmenybės dalis gyvenime pasireikš neigiamai. Kartais tik kvalifikuotas specialistas gali padėti iš naujo sukurti ryšį su šia atkirsta asmenybės dalimi.
Netinkamo partnerio pasirinkimas
Žmonės, kurie vaikystėje nesijautė tėvų globojami ir saugomi, suaugę būna linkę į destruktyvius santykius su draugais, mylimaisiais ar darbo kolegomis. Net suvokdami, kad pasirenka netinkamus žmones, jie vis lipa ir lipa ant to paties „grėblio“.
Tokie žmonės santykiams pasirenka atvirus despotus, alfonsus, emocionaliai šaltus ar tiesiog absoliučiai netinkamus partnerius. Tėvų ir draugų perspėjimus jie visiškai ignoruoja, dažnai net nutraukdami su jais kontaktus. Paskui toks žmogus lieka vienas su savo problema, be jokio palaikymo ar pagalbos.
Pasirenka vienatvę
Sąmoningas vienatvės pasirinkimas įvyksta arba po nesėkmingų santykių virtinės, arba kaip prevencinė priemonė. Žmogus suvokia, kad pats pasirinko netinkamai, tačiau nieko su tuo padaryti negali. Kad išvengtų skausmo ir nusivylimų, jis priima sprendimą likti vienišas. Pagal jo logiką, jei nebus santykių, tai neteks kentėti ir patirti išdavystės. Kita vertus, sveikų pozityvių santykių atsisakymas sukuria egzistencijos beprasmybės, nereikalingumo, nenaudingumo jausmą, dėl kurio jis graužia pats save.
Nusigręžia nuo savęs
Neretai trauminis veiksnys būna toks stiprus, kad bet koks prisiminimas apie tai sukelia stiprų skausmą. Kartais žmonės nesugeba to pakelti ir ima traumuoti save fiziškai – įsipjauna, susimuša, apsidegina ar net mėgina nusižudyti. Toks asmuo gali visiškai ignoruoti bet kokius pasiūlymus išsiaiškinti su praeitimi ir žmones, kurie jam nori padėti.
Emocijų atsižadėjimas
Stiprios traumos ar prievarta smarkiai paveikia emocinę būklę. Toks žmogus visas emocijas jaučia labai negiliai arba apskritai jų nejaučia. Save jis suvokia tik iš neigiamos pusės. Jis piktai reaguos į komplimentus, pelnytus pagyrimus ir įtariai žiūrės į žmones, jaučiančius jam simpatiją.
Kaip gyventi toliau?
Svarbu suvokti, kad praeitis, kad ir kokia siaubinga ji buvo, jau pasibaigė. Kaip rašo portalas „Econet“, dabar reikia surinkti išbarstytas šukes į vieną visumą ir atkurti savo asmenybę. Galima kreiptis į patyrusį specialistą profesionalios pagalbos arba bandyti gilintis į save ir kapstytis pačiam, tačiau pastarasis bus ilgas, skausmingas ir sunkus kelias, bet rezultatas bet kuriuo atveju suteiks palengvėjimą ir pagerins gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą