Užkratą "O" galima palyginti su domino principu: pakanka vienai iš gausybės dalelių nuvirsti, ir paskui ją virsta visi likusieji.
Į kažkokį ydingą savo neigiamų emocijų ratą mes norom nenorom įtraukiame vis daugiau žmonių. Ką daryti, jeigu problemiško bendravimo negalima išvengti? Pavyzdžiui, su autoritariška uošve ar despotišku viršininku?
Beje, atsitiktinis kivirčas autobuse arba kaimynės priekaištas - ne tokie baisūs, kaip nuolatinis priverstinis kontaktas su artimaisiais ar kolegomis. Su pastaraisiais bendraujame reguliariai, nepaisydami savo norų.
Yra žmonių, su kuriais bendraudamas jautiesi liguistai, tampi "chronišku ligoniu".
Psichologai yra parengę keletą profilaktikos priemonių nuo neigiamų emocijų užkrato.
Chirurginis metodas
Jis reikalauja arba nutraukti bendravimą su nemaloniu žmogumi, arba bendrauti minimaliai. Jeigu bendravimas būtinas, galima sąlyginė chirurginė priemonė: nekreipti dėmesio į tai, kas kalbama. Jei nėra galimybės išvengti fizinio kontakto, tai apsisaugoti psichologiškai - mūsų valia.
Pavyzdžiui, bendraujant su agresyviai nusiteikusiu žmogumi, reikia suprasti, kad jo šneka neturi prasmės. Jis tiesiog išmeta savo psichologines šiukšles, kurios mums visiškai nareikalingos.
Šiuo atveju būtina "užtraukti užuolaidėlę", tai yra negirdėti to, ką jis kalba.
Pagalvokime: kas iš to, jeigu skandalingas žmogus įtrauks mus į konfliktą, mes pateksime į jo neigiamos energijos lauką, susinervinsime ir patys užsikrėsime ta energija. O paskui išliesime pyktį ant kitų.
Maža gudrybė: musės kailyje
Kai įtempta emocinė būsena neišvengiama, psichologai rekomenduoja įsivaizduoti save... muse, tupinčia ant lubų. Tai iškart pakeis jūsų požiūrį į daiktus.
Stebėdami tai, kas vyksta, iš šalies, jūs pastebėsite daugybę atpalaiduojančių ir net juokingų niuansų, kurie panaikins įtampą. (Pavyzdžiui, kaip kvailai ir juokingai jūsų pašnekovas mosuoja rankomis, bandydamas kažką įrodyti, pastebėsite praplikimą jo pakaušyje...)
Mintimis persikeldami į kitą vietą, mes pakeičiame ir savo požiūrį.
Įsivaizdavus save "muse ant lubų" atsakingo pokalbio metu galima nusišypsoti pačiu netinkamiausiu momentu. Bet geriau nusišypsoti, negu pravirkti!
Bendravimo proceso valdymo fenomenas yra tame, kad reikia išmokti dvejopo dėmesio. Viena vertus, jūs dalyvaujate svarstymo procese, kitas dalykas - stebite ir kontroliuojate tai, kas vyksta.
Jeigu žmogus būna tik klausytojo pozicijoje, jis patenka į agresijos lauką ir tampa priklausomas nuo agresoriaus. Valdyti bendravimo procesą - aukščiausias menas, kurio reikia ir galima išmokti. Juk mokomės valdyti automobilį, kompiuterį, galų gale televizoriaus pultą.
Situacijos analizė
Atsiradus nemalonioms bendravimo nuosėdoms, būtina situacijos analizė. Tam reikia pateikti sau penkis klausimus:
1. Kodėl aš taip jaudinuosi?
2. Kas mane erzina?
3. Kodėl jis (ji) taip elgiasi?
4. Ką aš noriu (galiu) pakeisti?
5. Kieno tai problema - jos (jo) ar mano?
Įsivaizduokime vieną iš tipiškų situacijų: vyras parėjo namo iš darbo blogos nuotaikos. Žmona laukė jo, paruošė vakarienę ir nusiteikė maloniam bendravimui.
Ji tikėjosi, jog vyras įvertins jos pastangas, iš anksto sudarė šio vakaro scenarijų. Jis skaitydamas laikraštį prarijo skanėstą ir burbtelėjo mandagumo frazę.
Malonaus vakaro neliko. Žmona susikrimto, jos scenarijus nuėjo šuniui ant uodegos. Ji ėmė niurzgėti ant vaikų, skųstis telefonu draugei ir... užkrėtė juos virusu "O".
Štai čia būtina sau pasakyti "stop!" ir atsakyti į minėtus penkis klausimus.
Tuomet paaiškės, kad žmona nervinasi dėl to, jog šviesūs planai, nupiešti mintyse, nesutapo su tikrove. Dar paaiškės, jog mylimas žmogus pasielgė taip visai ne todėl, kad norėjo įskaudinti, - jis turi rimtų nemalonumų darbe...
Ką ji gali pakeisti?
Žinome, ne vyrą, o savo požiūrį. Nedaryti tragedijos iš norimo ir esamo neatitikimo.
Pagaliau atsakiusi į paskutinį klausimą, moteris supras, jog tai visai ne jos problema. Vyras piktas todėl, kad turi nemalonumų ne namie.
Kai išdėliojame "į lentynėles" savo neadekvačią būseną, įvyksta emocinė iškrova.
Psichologinė gudrybė: poslinkis kūne
Visos mūsų emocijos pasireiškia viršutinėje kūno dalyje. Kai esame įsitempę - mūsų pečiai nuleisti, krūtinės ląsta suspausta, mes stengiamės apsiginti sukryžiavę rankas, tai yra susiriečiame į kamuolėlį. Kai sprendimas surastas, vyksta atsipalaidavimas - mes intuityviai tiesiamės.
Pastaba. Kai tik problema arba emocija įvardijama (pavadinama savo vardu), vyksta nevalingas "poslinkis kūne". Jis liudija, jog negatyvi emocija įveikta.
Labai dažnai po problemiško bendravimo mes dar ilgai mitinguojame savo vaizduotėje, kol visiškai save išsekiname.
Tokiu būdu patys save apkrečiame "O" virusu.
Kaip bebūtų keista, meškos paslaugą mums daro intelektas. Po skandalo ar kivirčo, užuot nusiraminę, mes įjungiame savo vaizduotę ir mintyse piešiame "baisius paveikslėlius", galvodami: "reikėjo sakyti kitaip", "jis kažkaip ne taip pasižiūrėjo"... Tai - nereikalingi paveikslėliai!
Mes veriame ant nemalonios istorijos virbo vis naujus baisius momentus, kurie, - nepamirškime - egzistuoja tik mūsų vaizduotėje! Kokia prasmė kentėti dar naujas, pačių sukurtas blogas emocijas?
Paveikslų trynimas
Po nemalonaus bendravimo būtina išjungti savo intelektą. Jokiu būdu "neužsukite" savęs kaip vilkelio ir neprisigalvokite naujų niuansų.
Pastaba. Kad išvengtume negatyvių emocijų susikaupimo, turime sugrįžti prie nemalonios situacijos ir "prasukti" ją keletą kartų mintyse, - kol pajusime, kad nemalonus pojūtis išnyko.
Maža psichologinė gudrybė: paleisti šunį
Negatyvių emocijų jokiu būdu negalima užgniaužti savyje. Jeigu mes blokuojame, slopiname jas, tai grūdame gilyn. Vėliau jos pradeda reikštis pačiu netinkamiausiu momentu.
Psichologijoje yra tokia sąvoka "paleisti šunį palakstyti".
Negatyvią emociją reikia išmokti "numesti". Bet ne ant kitų žmonių, o į neutralią teritoriją. Pavyzdžiui, pasilikus vienam su savimi, galima parėkti, išsiverkti arba imtis fizinių pratimų.
Žinoma, pasitarime ar ant kilimo pas šefą neraudosi, tačiau galima rasti savo išsiverkimo teritoriją ir kitur.
Galima paskaldyti malkų, kaip Čelentanas "Užsispyrėlio sutramdyme". Tai tiesiog būtina! Svarbiausia - neplatinti savo susierzinimo artimiems žmonėms.
Savo emocijas reikia mylėti, net negatyvias. Ir mokėti jas valdyti. Reikia duoti savo emocijoms galimybę būti tokiomis, kokios jos yra, o ne paversti jas virusu, kimbančiu prie aplinkinių.
Įsivaizduokime vieną iš tipiškų situacijų: vyras parėjo namo iš darbo blogos nuotaikos, o žmona laukė jo paruošusi vakarienę ir nusiteikusi maloniam bendravimui...
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą