Kartais moterys gali dovanoti pigesnes dovanas?

– Ką padovanoti vyrui, žmonai ar artimam draugui? Juk norisi būti originaliam, padovanoti ką nors išskirtinio ir kartu naudingo.

– Reikėtų stebėti savo artimiausią žmogų, juk mes žinome jo skonį, norus ir poreikius. Dažniausiai jis prabėgomis pasako kokią užuominą. Mano patirtis rodo, kad dovanas reikėtų kaupti visus metus, o ne pirkti paskutinę minutę. Norėčiau pabrėžti, kad dovana turi atitikti žmogaus svajones, pomėgius. Pavyzdžiui, jei verslo žmogus skaito žurnalą „Valstybė“, kodėl jam nepadovanojus prenumeratos?

– Tačiau dovana artimam žmogui vis tiek turi skirtis nuo dovanos kolegai?

– Taip. Dovanos vyrui ar žmonai gali būti intymesnės, prabangesnės. Tai gali būti ir prabangūs papuošalai, ir automobilis, ir kelionė, ir prabangi diena SPA centre. Priklauso nuo svajonės. Tai gali būti prabangus apatinis trikotažas, kurio bendradarbei jokiu būdu nedovanosi.

– Dažnai žmonės sako, kad kalėdinės dovanos labiau skirtos vaikams, o mes, suaugusieji, galime apsieiti ir be jų.

– Kai kurie žmonės visus metus nedovanoja jokios dovanos, o per Kalėdas padovanoja vieną didelę. Bet ir suaugę žmonės nori dovanų, nes jos yra kaip dėmesingumo išraiška. Dovanodami mes parodome, kad galvojame apie kitą, rūpinamės juo, kad jo poreikiai ir norai nėra mums bereikšmiai. Taip, vaikai labiausiai džiaugiasi dovanomis, nors kartais mes juos per daug lepiname – eidami į svečius vis atnešame kokią dovanėlę. Vaikai, ypač maži, pripranta prie to, o taip neturėtų būti. Vaikui irgi reikia išugdyti supratimą, kad smagu yra pasimatyti.

– Britai atliko apklausą ir, pasak jos, Britanijoje vaikai labiausiai laukia planšetinio kompiuterio, išmaniojo telefono, kokių grožio priemonių ar dovanų kuponų, skirtų pramogoms. Iš tikrųjų kažką padovanoti 16–17 metų paaugliui labai sunku?

– Bet tai labai brangios dovanos. Ar mes tikrai ugdome savo vaiką dovanodami tokias dovanas? Juk dovanodamas galvoji ir apie vaiko ugdymą, kitaip vaikas nuolatos sėdi socialiniuose tinkluose ir pamiršta savo pamokas bei įsipareigojimus. Galima dovanoti pinigėlių – tegul jis taupo tokiam daiktui, bet iš karto dovanoti tokių brangių daiktų nepatarčiau. Tačiau tai priklauso nuo šeimos. Galima dovanoti kažkokią pramogą ar kursus, kuriuos galbūt vaikas planavo lankyti, bet tėveliai vis neturėjo pinigėlių.

– Ar tikrai svarbiausia dovana ir turi būti vaikui, o artimiesiems, žmonai, kaip minėjo klausytojas, užtenka ir šypsenos kas rytą?

– Puiku, jei šeimoje yra santarvė. Tikrai palinkėčiau santarvės, o ne įtampos, ypač per Kalėdas. Mėginau daryti analizę, kaip kas švenčia. Kai kurie net nedengia Kalėdų stalo – paprasta vakarienė, ir viskas. Tai priklauso nuo tradicijų. Jei yra keletas vaikučių ir kažkas atvyksta, galbūt reikėtų pagalvoti apie grupinę dovaną, kuri tiktų visiems vaikams. Pavyzdžiui, šachmatai, šaškės ar stalo žaidimas, kad visi vaikai būtų įtraukti. Bet reikėtų padaryti išimtį krikšto vaikui – jam dovanėlė turėtų būti brangesnė, atskira. O vienas kitam tikrai galime padaryti kažką malonaus, pavyzdžiui, iškepti pyragą. Man vaikystėje, prisimenu, būdavo kepami kiškiai – nebuvo perkamos dovanos. O seneliai dovanodavo pinigų.

– O ką manote apie vokelį su pinigais po Kalėdų eglute ar loterijos bilietą?

– Loterijos bilietą galite pridėti prie dovanos. Tai nėra dovana, nes jis gali būti tuščias. Ar tiks vokelis su pinigais, priklauso nuo situacijos. Gal tai besituokianti, gal neseniai susituokusi pora. Gal tai senyvo amžiaus žmonės, kurie stokoja pinigėlių ir norėtų papramogauti. Tada kaip tik paremsite. Ir paaugliams reikia pramogoms pinigų. Taigi nieko blogo prisidėti prie kito svajonės. Prie dovanos visada turi būti atvirukus. Jis, su labai gražiais, nuoširdžiais žodžiais, gali būti netgi dovana, nes žmogus, galvojantis apie kitą, visada ras tinkamų žodžių. Tad atvirukas, ar rankų gamybos, ar pirktinis, būtinas prie dovanėlės. Dovanėlė gali būti ir tik atvirukas su gražiais žodžiais.

– Ponia Jasilionyte, prekybininkai pastebi, kad, pasibaigus Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms, grąžinama labai daug prekių. Matyt, žmonės ne visada pataiko?

– Taip yra, nes mes negalvojame apie kitą – nuperkame tik tam, kad pasidėtume pliusą. Labai svarbu galvoti apie žmogų, kuriam perki dovaną. Gal tokiu atveju tikslingiau dovanoti čekį – tada žmogus pats įsigys reikiamą daiktą.

– Ar vertinga dovana visada turi būti brangi?

– Jokiu būdu, nes labai brangi dovana įpareigoja atsakyti tokia pat brangia dovana. Tarkim, jei yra poros santykių pradžia, labai brangų papuošalą kitą kartą rekomenduojama grąžinti, kad nesijaustum įsipareigojęs. Beje, moteris neįpareigota atsakyti lygiai tokia pat brangia dovana. Jei ji gavo brangesnę dovaną, bet jos pajamos mažesnės, ji gali nupirkti ir padovanoti gero vyno butelį. Pavyzdžiui, jei žinote, kad žmogus mėgsta vyną, galima nupirkti įvairių šalių vyno. Jei mėgsta alų, irgi gali būti keli skirtingų šalių alaus indeliai.

– Gurmaniška dovana gali būti ir gero aliejaus butelis ar prabangi ikrų dėžutė?

– Taip, pavyzdžiui, rankų darbo šokoladas yra kitoks negu parduotuvių lentynose esantys saldainiai.

– Klausytojo nuomone, vaikai prie dovanų taip pripratę, kad, tėvams grįžus iš kelionės, jie pirmiausia klausia, ką parvežė lauktuvių?

– Lauktuvių mes visi laukiame. Netgi draugams vežame lauktuvių iš kelionių arba suorganizuojame vakarėlį ir pavaišiname. Vaikai tikrai laukia tėvų, grįžtančių iš kelionės, ir dovanų, bet tai gali būti tik sausainiai, saldainiai, mažas suvenyras ar knygutė apie tą šalį. Būdami vaikai mes su broliu laukdavome tėčio ir mamos, grįžtančių iš darbo, nes jie parnešdavo kiškio pyrago. O kiškio pyragas kartais būdavo nuo pietų likęs nesuvalgytas obuolys.

– Ponia Jasilionyte, ką manote apie buitinę techniką?

– Tai labai kasdieniška ir labai buitiška, kaip ir drabužiai. Tai būtinas poreikis. Tai nėra prabangos dalykas, kaip kailiniai ar prabangesnis papuošalas. Buitinė technika skirta buičiai palengvinti. Ji turėtų būti planuojamas pirkinys, o ne dovana žmonai ar vyrui.

– Nors klausytojai vyrai sakė, kad dovana turėtų būti šypsena, geri santykiai, vis dėlto per tokias šventes tikrai laukiame nors menkos, bet staigmenos. Gal reikėtų šiek tiek pamąstyti ir padovanoti artimam žmogui bent menkutę dovanėlę?

– Taip, dovana – dėmesio ženklas. Nesupaprastinkime, nepadarykime švenčių kasdienybe. Tam ir yra šventės. Dovana – kaip tvirtas rankos paspaudimas, kaip švelnus paglostymas, tarsi šviesos spindulys, kuris praskaidrina mūsų niūrią kasdienybę. Jei žinote, kad yra vienišų kaimynų, pro kuriuos praeiname visus metus, į pašto dėžutę galima įmesti gražų sveikinimą, laiškelį arba šokolado plytelę. Juk niekada ne per vėlu puoselėti gerumą. Šventės, mano supratimu, yra tas laikas ir tam nereikia didelių lėšų – reikia dėmesio. O gerą žodį tarkime kiekvieną dieną.