"Jūs ne pora", - tvirtina visi aplinkui. Jūs ir pati tai jaučiate. Jis elgiasi su jumis ne taip, kaip nusipelnėte. Tačiau jūs neišeinate. Dedate dar daugiau pastangų. Kodėl?
Psichologija
1. Kuo daugiau investuojame į žmogų, tuo labiau prie jo prisirišame.
Kai negauname norimo dėmesio ir meilės, mums atrodo, kad tai galima užsitarnauti. Mes investuojame į santykius vis daugiau, tačiau kartu su investicijomis auga ir mūsų nusivylimas, tuštuma ir menkavertiškumo jausmas. Psichologas dr. Džeremis Nikolsonas (Jeremy Nicholson) tai vadina "negrįžtamų išlaidų" principu, rašoma "Justmytype.ca".
Kai nuoširdžiai rūpinamės kitu žmogumi, nuolat sprendžiame jo problemas, mes jį dar labiau pamilstame, nes nesąmoningai tikimės, jog tai, kas atiduota, sugrįš "su procentais".
Jeigu santykiuose nėra abipusės meilės, pagarbos, ištikimybės, vieno žmogaus pastangos neatneš vaisių. Duodančiojo emocinė priklausomybė visą laiką didės, teigia pasichologas.
2. Mes priimame pažįstamą santykių scenarijų.
Galbūt vaikystėje jūs neturėjote mylinčio tėčio arba jaunystėje kažkas jums sudaužė širdį. Gali būti, jog, puoselėdama liguistus santykius, jūs vaidinate tą pačią seną pjesę: apie atstūmimą, nepasiekiamą svajonę ir vienatvę. Kuo ilgiau vaikštote ratais, tuo labiau kenčia jūsų savivertė - ir tuo sunkiau išsiskirti su įprastu motyvu, kuriame susipynė skausmas ir pasitenkinimas.
Bet jeigu suvoksite, kad jis, tas motyvas, egzistuoja jūsų gyvenime, galėsite sąmoningai sau drausti puoselėti tokius santykius. Jūs galite pripažinti, kad esate verta daugiau, nei gyventi su žmogumi, kuriam ne itin rūpite.
Biologija
3. Tai smegenų "chemija".
Dr. Laris Jangas (Larry Young), vadovaujantis JAV Emorio universiteto Taikomosios socialinės neurologijos centrui, priėjo išvadą, kad partnerio netektis prilygsta narkotinės abstinencijos sukeltiems pojūčiams. Mokslininko tyrimai parodė, kad egzistuoja "prisirišimo hormonas", oksitocinas, kuris yra gaminamas organizmo, kai pora kartu, ir mažina nerimą.
Dr. L. Jangas teigia, kad dažnas žmogus grįžta pas partnerį ne todėl, kad nori su juo būti, bet todėl, kad negali ištverti išsiskyrimo keliamo streso. Pasak neurologo, žmonės, kurie santuokoje patyrė žodinį arba fizinį pažeminimą, dažnai atsisako nutraukti tokius santykius, nors tai prieštarauja sveikam protui. Reikalas tas, kad skausmas, sukeliamas smurto, yra mažesnis už skausmą, kurį sukelia netektis.
Kodėl būtent moterys dažniau kenčia neleistiną partnerio elgesį?
Pagal evoliucinės biologijos teorijas, moterys, viena vertus, yra kruopštesnės rinkdamosi partnerį, nes priešistoriniais laikais nuo to priklausė palikuonių galimybė išlikti; kita vertus, noras išsaugoti ryšį bet kuria kaina liudija pirmykštį savisaugos mechanizmą: moteris negalėjo viena užauginti vaiko - jai buvo būtina patino (kad ir koks jis būtų) pagalba.
Kitaip tariant, jei žvelgsime iš reprodukcijos galimybių taško, vyrui yra lengviau nutraukti santykius - šia prasme jo perspektyvos nenukenčia. Moters rizika kur kas didesnė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą