Och, kaip dažnai moterys santykių pabaigoje lieka su tokiomis mintimis, krūva nuoskaudų ir tuštuma širdyje. Dar ir su sudaužyta širdimi. Ir daugiau nesinori niekuo tikėti.
Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad proto ir emocinių reakcijų lygmenyje yra šablonas – kaip tapti nelaiminga, kaip kentėti, kaip vis duoti ir duoti, įsiteikinėti. O kaip tapti laiminga – tokio šablono nėra.
Tėtis buvo grubus, arba pirmasis vyriškis, o nuo jo pasprukti stipri meilė neleido, arba iškart nepastebėjo, kad su ja nederamai elgiamasi. Kiekvienai – sava istorija. Tačiau iškuopti visa tai būtina nedelsiant, kitaip bėgs metai, o visi nauji santykiai baigsis tuo pačiu.
Senus šablonus būtina keisti naujais, sau tinkamais ir trokštamais. Reikia iškelti į pirmą vietą save, o ne vyriškį. Būtina atsikratyti idealizacijų ir iliuzijų, susijusių su vyrais, santykiais, seksu ir kitais panašiais dalykais.
Nes visos tos iliuzijos sudūžta kaip rožiniai akiniai ir tada jums labai skaudės. Mokykitės žiūrėti į poelgius, o ne į gražius žodžius. Mokykitės pati save gražia laikyti, o ne vyrą. O svarbiausia – išmokite būti laiminga ir priimti laimę, asistavimą, rūpinimąsi, nešiojimą ant rankų.
Mokykitės nesakyti “aš to neverta, jūs, mielieji vyrai, pernelyg dėl manęs stengiatės”. Mokykitės žiūrėti į vertus vyrus, o ne į nevykėlius.
Kai išmoksite gyventi laimėje, niekada daugiau nepakęsite blogo elgesio su savimi. Tapsite brangia sau pačiai. Ir vyrais kaip veidrodžiai atspindės šitą jūsų požiūrį savo atitinkamu elgesiu.
Kai išmoksite priimti, imsite kur kas labiau apgalvotai save dalinti. Ir dalinti tik tiems, kurie to verti.
Mokykitės būti laiminga. Tai kelias, kuriuo pasukusios, atgal grįžti jau nenorėsite.
Rašyti komentarą