Tyrėjai tvirtina suradę atsakymą. Mums augant, besiformuodamos naujos smegenų ląstelės, efektyviai „perrašo“ esamus neuronus, taip iš atminties ištrindamos ankstyvąsias gyvenimo akimirkas.
„Dauguma žmonių paprastai labai mažai pamena, kas nutiko jiems būnant 2 ar 3 metų. Tai vadinama infantiliąja amnezija, – aiškina Toronto sergančių vaikų ligoninės neurobiologijos laboratorijos vadovė Katherine Akers. – Bet tai vyksta ne dėl to, jog vaikai šiame amžiuje negali nieko prisiminti. Pavyzdžiui, kai mūsų dukrai buvo 3 metai, ji sugebėdavo detaliai nupasakoti kelionių į zoologijos sodą smulkmenas, akimirkas iš viešnagės pas senelius ir panašiai. Dabar jai penkeri ir šių įvykių ji jau nebeprisimena“.
Išsiaiškinta, kad formuojantis žmogaus atminčiai, svarbiausią vaidmenį atlieka smegenų dalis, vadinama hipokampu. Todėl vykdoma nemažai šios srities tyrimų, siekiant suprasti, kokią įtaką prisiminimų išsaugojimui daro nauji neuronai. Iki šiol gauti rezultatai sufleruoja, kad sumažėjus neurogenezės lygiui, susilpnėja ir „šviežių“ prisiminimų išsidėstymas. Tačiau, pasak Toronto mokslininkų, naujiems neuronams integruojantis į hipokampą, jie daro įtaką ir esamiems prisiminimams: tik ką susiformavę neuronai pertvarko hipokampo grandines, ir ši rekonstrukcija gali sukelti informacijos (atminties) degradaciją.
Naujausiame tyrime ši idėja buvo tikrinama suaugusių pelių mokymosi proceso metu dirbtinai keliant neurogenezės lygį.
„Mes galvojome, kad aukštas hipokampo neurogenezės lygis yra iš esmės nesuderinamas su stabiliu atminties saugojimu. Tačiau pelių jaunikliai (ir žmogaus kūdikiai) gali kurti prisiminimus ir intensyviausiu neuronų formavimosi metu (t.y. pirmaisiais gyvenimo metais), o tai, deja, lemia šios informacijos „perrašymą“ ir jos pamiršimą. Savo darbe pateikiame pagrįstus įrodymus, kurie patvirtina, kad pelių jaunikliams sumažinus neurogenezės intensyvumą, santykinai išsaugomi ir jų prisiminimai, kai priešingu atveju būtų pamiršti“ – tvirtina tyrimo autorė Katherine Akers.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą