Kodėl vaikas taip elgiasi?

Tokio pobūdžio "nutikimai" iki penkerių metų amžiaus yra norma. Nebarkite vaiko, nes tai gali tik paaštrinti situaciją.

Pirmuosius 18 mėnesių šlapinimosi procesas nėra mažylio valioje. Nuo 1,5 iki 4 metukų vaikas palaipsniui mokosi jį valdyti, tačiau ne viskas sekasi iš karto puikiai: tai paaiškinama dar nesklandžia nervų sistemos bei tam tikrų refleksų veikla.

Pasak specialistų, jeigu vaikui mažiau nei 5 metai, "siurprizai", tiek dieną, tiek naktį, neturėtų kelti tėvams daug nerimo. Jeigu vaiko šlapinimosi ne tualete priežastys nėra fiziologinės (o tai gali nustatyti tik gydytojas), tėvams verta pasikonsultuoti su psichologu. Tik susipažinęs su vaiko gyvenimo aplinkybėmis, jo asmenybės ypatumais, išanalizavęs konkrečią situaciją, psichologas gali padėti tėvams suprasti, kas galėjo paskatinti nepageidaujamą vaiko elgesį. Tai gali būti protestas prieš suvaržymus darželyje (vaikas akivaizdžiai demonstruoja, jog, kaip jam elgtis, "sprendžia pats"), tai gali būti ir atsakas į bendravimo su bendraamžiais ypatumus, gali būti sukrečiančios patirties, kurią jis išgyveno (ar išgyvena) namuose (pvz., naujo nario atsiradimas, gyvenamosios vietos pakeitimas ir t. t.) pasekmės.

Pasak psichologų, adaptacinis periodas vaikų darželyje gali neigiamai paveikti psichoemocinę vaiko būklę. Trimetis dar nesugeba pasakyti žodžiais, kas jam negerai (priežastys paprastai paaiškėja specialistui naudojant tam tikrą žaidimų terapiją), todėl šią žinią siunčia kokiu nors "protesto" būdu - kad atkreiptų į save dėmesį. Pasitaiko, kad negebantys "protestuoti" kokiais nors veiksmais vaikai ima sirgti somatinėmis ligomis.

Specialistai pataria neakcentuoti ir nesureikšminti nei tyčinio, nei netyčinio šlapinimosi ne tualete atvejų ir jokiu būdu nebausti bei negrasinti vaikui. Tai neduos norimo rezultato ir gali dar labiau pabloginti padėtį (pavyzdžiui, mažylis gali visai nebesišlapinti ir nebesituštinti, o tai jau pavojus sveikatai). Kur kas efektyviau atkreipti dėmesį į pozityvius atvejus: t. y. pagirti vaiką, kai jis atlieka savo reikalus tualete.

Adaptacijos sėkmė

Adaptacija darželyje dažnam vaikui būna sunkus periodas, ne lengvesnis jis ir tėvams. Psichologai akcentuoja, jog adaptacijos sėkmė priklauso nuo vaiko išankstinio parengimo permainoms, jo savarankiškumo laipsnio bei darželio auklėtojų gebėjimo užmegzti su vaiku emocinį ryšį. Auklėtojos savo ruožtu kartoja, jog adaptacijos sėkmė priklauso pirmiausiai nuo tėvų požiūrio, nes kuo labiau jaudinasi ir nerimauja tėvai, tuo ilgiau vaikas nepripranta prie naujo gyvenimo ritmo ir tvarkos.

Nepratę, nepasirengę likti be mamos ir tėčio vaikai ne tik lieja ašaras, bet dažnai įvairiais būdais išreiškia savo pyktį: jie gali mušti bendraamžius, kandžiotis, laužyti žaislus, ir apskritai tyčia elgtis priešingai nei iš jų tikimasi.

Kaip savo mažyliui gali padėti tėvai?

Psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė pataria: mokykite vaiką suprasti, kad kartais supyksta visi (ir mama su tėčiu), kad tai nėra blogai, tačiau savo neigiamas emocijas galima (ir reikia) išreikšti tinkamu būdu (rodykite pavyzdį!). Nemokykite vaiko nuslopinti pykčio: stiprios emocijos - tai didelė energija, ir jeigu vaiką versite ją slopinti, mažylis gali pasidaryti vangus, liūdnas, susikaustęs.

"Tėvų tikslas neturėtų būti toks, kad vaikas nejaustų pykčio apskritai, - sako psichoterapeutė, - jie turėtų pamokyti vaiką išreikšti jį neskriaudžiant nei kitų, nei savęs."

Kai vaikas pyksta, neatsakykite į jo pyktį agresija ir grasinimais, parodykite, kad jo už tai nesmerkiate, tačiau norite, kad pyktis būtų išreikštas tinkamai. "Jeigu vaikas laužo žaislą, pasakykite: "Tu taip pyksti, kad net laužai žaisliuką", - pataria psichologė V. Mažeikienė. - Jeigu mažylis nesiliauja, ramiai ir aiškiai nubrėžkite elgesio ribas: "Žaislo laužyti negalima." Jeigu vaikas vis tiek nesiliauja, pasiūlykite jam kitą, priimtiną, veiksmą: "Žaislo laužyti negalima, bet kai pyksti, gali sudraskyti laikraštį." Kraštutinė priemonė - ultimatumas. "Jį formuluokite itin aiškiai: "Jeigu tu nuspręsi ir toliau laužyti žaislą, vadinasi, šiandien nebežaisi (arba eisi į nusiraminimo vietą)." Geriau, jei kraštutinių priemonių variantai būna aptarti su vaiku iš anksto.