Kokios spalvos šis šeštadienis?

Sinestetikai girdi muzikos spalvas. Spalvos jiems kvepia. Raidės jiems gali būti glotnios arba šiurkščios - jie tai jaučia. Variantų daug.

Neurologijos mokslas sinesteziją apibūdina kaip "pojūčių atsiradimą be įprasto poveikio sensoriniam modalumui." Tai nereiškia, kad sinestetikai, pavyzdžiui, negali vairuoti mašinos ir tuo pat metu klausytis radijo, nes vienas veiksmas kitam trukdo. Daugelis jų nemato ir negirdi papildomų efektų realybėje - stimulą veikiau sukelia spalvos ar kvapo pojūtis, ryškus jo vaizdas. Nors kai kurie sinestetikai ("projektinio tipo") išties mato šiuos efektus.

Neseniai Grenados ir Malagos universitetuose (Ispanija) atlikti tyrimai (E. Milan, O. Iborra et al. "Auras in mysticism and synaesthesia: A comparison") parodė: žmonių arba daiktų aura, kurią mato nedaugelis, gali būti projektinio tipo sinestezijos pasireiškimas.

Ne patologija, o norma

Iš pradžių sinestezija buvo kai kas nepaaiškinama. Paskui, 19 a., apie ją kalbėta kaip apie patologiją. Daugėjant tyrimų šioje srityje, ji tapo fenomenu, kuris būdingas vos vienam proc. gyventojų. Dar vėliau procentas išaugo iki keturių. Manyta, jog tarp moterų yra šešis kartus daugiau sinestetikų. Tačiau naujausių tyrimų rezultatai kelia abejonių dėl abiejų teiginių.

Gydytojas neurologas Oliveris Saksas (Oliver Sacks) žurnale "Psychologies" rašo, kad, naudodami atsitiktinės atrankos metodą (iš beveik 700 bandomųjų) ir objektyvius testus tikrajai ir pseudosinestezijai atskirti, mokslininkai aptiko, jog vienam iš 23 žmonių yra būdinga tam tikros rūšies sinestezija (dažniausiai "nuspalvintos dienos") ir kad skirtumų tarp vyrų ir moterų nėra.

"10 dešimtmetyje, rodo tyrimai, sinestetinis raidžių pojūtis pasireikšdavo vienam iš 200, o pastaruoju metu - vienam iš 100", - tvirtina ir daktaras Kretjenas van Kempenas savo knygoje "Paslėptas jausmas: sinestezija mene ir moksle" (C. van Campen "The Hidden Sense. Synesthesia in Art and Science").

Vaizdinio mąstymo genas

Jau beveik įrodyta, kad įgimta sinestezija yra genetinės kilmės. Ar sinestetikų daugėjimas reiškia, kad ji yra evoliucinis pranašumas, perduodamas palikuonims? O gal jų visada buvo daug, tik mes nežinojome?

Gali būti ir viena, ir antra, ir trečia... Pastarosios šio fenomeno tyrimų tendencijos leidžia kalbėti apie ryšį tarp mąstymo ir pojūčių kaip apie papildomas kūrybiškumo bei informacijos apdorojimo galimybes.

"Sinestezija ir kūryba yra susijusios, nors nebūtinai tiesioginiu priežasties ir pasekmės ryšiu", - mano šį reišiinį tyrinėjantis profesorius Lorensas Marksas (Lawrence Marks).

Dabar, kai žmogui prieinamos informacijos kiekis yra padidėjęs šimtus kartų, o paklausiausios profesijos - kūrybinės, būtent sinestetikai turi evoliucinį ir karjeros pranašumą. Tie, kurie esant kitai socialinei situacijai net nepastebėtų šios savo savybės, šiuolaikiniame pasaulyje ją gali panaudoti kaip kozirį darbe arba moksle.

Kas yra sinestezija?

Graikiškai "synaisthesis" - tai "suvokimas, jautimas vienu metu". Šis terminas turi keletą reikšmių. Fiziologijoje juo vadinamas reiškinys, kai dirginant vieno iš pojūčių jutimo centrą, atsiranda du ar daugiau pojūčių. Asmuo vadinamas sinestetiku.
Psichiatrijoje sinestezija yra viena iš haliucinacijų formų, kurią sukelia haliucinogenai.
Stilistikoje - retorinė figūra ("šviesus garsas nuskambėjo per visą kiemą"). Mene - įvairių meno krypčių papildymas viena kita, skirtingų meno rūšių jungimas.