Kūrybinio mąstymo metodai

Jei stebėsite lietaus lašus, krintančius ant žemės, pamatysite, kad jie virsta upeliais, tekančiais įvairiomis kryptimis ir raižančiais žemę nedidelėmis vagelėmis. Kai nustoja lyti, vagelės ir kanalai lieka, kad kitą kartą prapliupus lietui, jie vėl prisipildytų. Lietaus upeliai tekėdami tomis pačiomis vagelėmis ir kanalais, kaskart vis labiau įsirėžia į žemės kraštovaizdį. Mūsų smegenyse irgi susidaro tam tikri kanalai, mąstymo ir informacijos apdorojimo modeliai, kurie palengvina kasdieninių problemų sprendimus. Be šios įprastinės nusistovėjusios tvarkos gyvenimas būtų tikras chaosas ir kiekvieną kartą turėtume spręsti tas pačias problemas nuo pradžios iki galo, ieškodami pirminių jų priežasčių. Rytinis apsirengimas taptų tokia sudėtinga problema, kad laiku į darbą neatvyktume.

Vis dėlto nusistovėję informacijos apdorojimo kanalai blokuoja mūsų kūrybingumą, naujų idėjų ir sprendimų atsiradimą. Ar yra kada kilusi problema, kurios nežinojote kaip spręsti? Esu tikra, kad taip. Vieni šioje situacijoje vis dar laukia nurodymų iš viršaus, o kiti sprendimus mėgina priimti patys. Kaip kūrybiškai, nešabloniškai pažvelgti į problemas?

Kūrybiškumas - tai sugebėjimas pažvelgti į daiktus naujai, neįprastai. Mūsų kasdieninę rutininę veiklą riboja daugelis taisyklių. Dalis jų (pvz., valytis dantis rytais, etiketo taisyklės, kelias į darbą ir atgal) yra tapę įpročiais ir atliekami automatiškai, refleksyviai. Reakcijų šabloniškumas, pasikartojimo ir panašumo nuobodulys priešinami žmogaus prigimtiniam gebėjimui žaisti, kurti.

Skiriamas didysis ir mažasis kūrybiškumas, nors kartais sunku pasakyti, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. Didysis kūrybiškumas susijęs su dideliais pokyčiais: Archimedo dėsnis, A. Einšteino reliatyvumo teorija, T. Edisono elektros lemputė, muzikos ir dailės šedevrai ir pan. Mažasis kūrybiškumas nesukelia didelių pokyčių, tačiau yra labai svarbus kasdieninėje veikloje - tai naujos, kiekvienam mūsų kylančios idėjos.

Kaip skatinti kūrybiškumą?

Kad būtų skatinamas kūrybiškumas, specialistai pataria mokytis ko nors naujo. Jeigu jūs buhalteris, pasimokykite šokti, jeigu jūs slaugė, pradėkite domėtis mitologija. Perskaitykite knygą mažai jums žinoma tema; jeigu visada skaitote tą patį laikraštį, pakeiskite jį kitu. Nauja informacija susijungia su sena ir įgauna visiškai naujų, nuostabių formų. Sąmoningai siekite originalumo ir ieškokite naujų, nešabloniškų idėjų. Iškelkite tiek daug įvairių idėjų, kiek tik galite, generuokite tiek sprendimų variantų, kiek tik išeis. Stenkitės išstudijuoti visas galimybes, net jeigu jūs jau numatėte, kuris variantas yra perspektyviausias. Žiūrėkite į patį neįtikinamiausią sprendimą taip rimtai, kaip ir į akivaizdų. Turimų idėjų skaičius taip pat labai svarbus. Atminkite, kad kūrybingi žmonės mąsto produktyviai. V. A. Mocartas sukūrė 600 muzikos kūrinių, tačiau tik nedidelė dalis pateko į sceną ir garso įrašų studiją. J. S. Bachas parašydavo po kantatą per savaitę. T. Edisonas atliko 1093 eksperimentus, A. Einšteinas ne tik paskelbė reliatyvumo teoriją, bet ir publikavo 248 kitų savo darbų.

Nusistovėję informacijos apdorojimo kanalai blokuoja mūsų kūrybingumą.

Nesijaudinkite dėl to, ką apie jus mano ir kalba aplinkiniai. Stenkitės mąstyti plačiau, neįstrigdami kultūrinių tradicijų ir įvairių prietarų pinklėse. Klaida, nesėkmė, patirta per pirmą bandymą išspręsti problemą, turi skatinti naujų sprendimų paiešką.

Pasak kūrybiškumo tyrinėtojų, patyrę pirmąją nesėkmę žmonės reaguoja vienu iš keturių būdų:

1) neigimu (atsisakymu) - žmogus meta pradėtą darbą ir neigia, kad tai, kas pradėta, yra vertinga;

2) racionalizacija - žmogus vengia nusivylimo. Jis klaidingai vertina rezultatą, laikydamas jį tikrai vertingu ir kūrybingu;

3) stagnacija - žmogus susitaiko su esama situacija ir net nebando jos neigti arba pateisinti atlikto darbo. Motyvacija toliau dirbti tokia menka, kad problema taip ir lieka neišspręsta. Žmogus nepajėgus atlaikyti nesėkmę ir judėti pirmyn. Ši reakcija yra bene destruktyviausia, ji susijusi su apatija ir nuoboduliu;

4) nauju augimu - tai labiausiai pageidaujama reakcija į nesėkmę. Ji įgyvendinama labai paprastai - tiesiog tęsiant darbą. Žmogus pradeda ieškoti naujų variantų, pasitelkia savo resursus, sąmoningai atsisako įprastų, gerai žinomų, todėl saugių problemos sprendimo būdų. Tokiu atveju žmogus priima sąmoningą sprendimą judėti į priekį.

Netradiciniai daiktų panaudojimo būdai rodo jūsų kūrybiškumą.

Būkite atviri diskusijai, persvarstykite savo pasiūlymus ir idėjas, žvelkite į juos objektyviai, tarsi iš šalies. Ieškokite paaiškinimų keistiems reiškiniams, su kuriais susiduriate gyvenime. Nebijokite laužyti įprasto daiktų paskirties įsivaizdavimo, t. y. ieškokite paprastų daiktų neįprastų panaudojimo būdų. Pirmasis šį metodą pasiūlė vienas garsiausių kūrybiškumo tyrinėtojų - J. P. Guilfordas. Jis parodydavo žmogui kokį nors daiktą arba jo nuotrauką ir prašydavo sugalvoti kuo daugiau ir įvairesnių to daikto panaudojimo būdų, išskyrus jo pagrindinę paskirtį. Kuo daugiau nestandartinių ir netikėtų variantų žmogus sugalvodavo, tuo aukščiau būdavo vertinamas žmogaus kūrybiškumas. Išbandykite šį metodą ir jūs. Štai, pavyzdžiui, moliusko kriauklelės puselę galima panaudoti kaip žvakidę, peiliuką, veidrodėlį (perlamutrinį paviršių), šaukštelį, papuošalą, sagą, muilinę, skirtuką knygai, namelį vabzdžiui, medžiagą mozaikai ir t. t. Pagalvokite, kaip netradiciškai būtų galima panaudoti lygintuvą, sagą, sąvaržėlę?

Minčių žemėlapis padeda struktūruoti problemą.

Metodas, puikiai tinkantis idėjoms generuoti ir sisteminti, - T. Buzan sukurtas minčių žemėlapis. Taip aktyvuojamas erdvinis ir vaizdinis mąstymas, kuris padeda naujai pažvelgti į problemą. Kadangi atvaizduojamas iškilęs klausimas tikrąja ta žodžio prasme, galima ją iš naujo suskirstyti - išskirti reikšmingus aspektus, nustatyti naujus ryšius ir iškelti antrinius, lydimuosius klausimus. Prie žemėlapių vėliau galima sugrįžti, juos papildyti. Šis metodas ypač efektyvus analizuojant problemas, planuojant renginius, numatant veiklos strategiją, susidarant bendrą sudėtingų klausimų vaizdą, ruošiantis kalboms, straipsniams ir pan. Minčių žemėlapį galima kurti individualiai arba su grupe.

Minčių žemėlapį naudinga sukurti tada, kai dar tik pradedate domėtis kokia nors tema. Surašykite visas savo mintis popieriaus lape ir nuolat tą sąrašą papildykite. Jeigu jaučiate, kad žemėlapis tampa nebeaiškus, braižykite kitą. Naujų idėjų kartais kyla jau braižant žemėlapį, lakoniškumas padeda geriau suprasti esminius dalykus.

Kaip braižyti minčių žemėlapį?

Paimkite tuščią popieriaus lapą. Geriausiai tinka A4 formatas, nes galėsite nevaržyti savo kūrybiškumo ir informacijos kiekio. Pradėkite nuo jums rūpimo klausimo (temos). Lapo centre nupieškite ir užrašykite pagrindinę mintį, kurios pagalba vyks tolimesni darbai. Minties žemėlapiams rekomenduojama naudoti bent tris skirtingas spalvas (spalvos sužadina kūrybiškumą). Iš pagrindinės minties ar idėjos paveikslėlio ar užrašo brėžiame šakas. Pabrėžiant informacijos svarbą pradžioje geriausia naudoti storas linijas. Pirmosios šakos turi saugoti svarbiausią, abstrakčiausią informaciją. Vėliau kaip šakas nubraižykite kitas susijusias temas. Šios temos taip pat gali šakotis į smulkesnius punktelius. Virš linijų didžiosiomis raidėmis užrašykite raktinius žodžius arba nupieškite simbolius. Šaka po šakos, raktažodis po raktažodžio ir turime minčių žemėlapį. Kaip jį skaityti?

Minties žemėlapiai skaitomi nuo lapo centro, kuriame yra užrašyta pagrindinė mintis ar idėja. Pasirinkite vieną iš pagrindinių šakų. Įsivaizduokite, kad šakos raktažodis yra tarsi knygos skyrius, kuriame sukaupta daugybė informacijos. Bandykite susieti šaką su prieš tai buvusia. Taip einama gilyn į medžio viršūnes. Skyrius po skyriaus, kol apeisite ratu pagal laikrodžio rodyklę. Toks keliavimas po raktažodžius hierarchiniu būdų leidžia lengviau prisiminti, o kuriant žemėlapį, ir įsisavinti informaciją. Neabejoju, kad atrasite savo unikalų būdą braižyti minčių žemėlapius.

"Kėdžių" metodas atveria vaizduotę.

Voltas Disnėjus buvo ne tik animacinių filmukų kūrėjas, bet ir "trijų kėdžių" metodo pradininkas. Tai vaizduotės metodas, kuriam reikalingos trys kėdės.

Svajotojo kėdėje sugalvojami patys fantastiškiausi dalykai - tai, kas įmanoma ir neįmanoma. Sėdint šioje kėdėje galima beveik viskas _ tik negalima galvoti apie savo problemą rimtai. Užsirašykite savo mintis ir idėjas. Realisto kėdėje įjungiamas sveikas protas. Tegul beprotiškos idėjos būna postūmis jūsų mintims, tačiau ir dabar ieškokite naujų sprendimų. Išsirinkite patį trumpiausią ir tiksliausią kelią. Būkite pragmatiškas. Kritiko kėdėje reikia negailestingai sukritikuoti idėjas. Patikrinkite, ar jose yra kas nors vertingo. Ar jas galima panaudoti? Ar jos to vertos? Ar jūs apskritai jų norite? Kas jose nereikalinga ir galima išbraukti? Sekite, kad per ilgai neužsibūtumėte vienoje kėdėje.

Įvairūs vaidmenys - skirtingi mąstymo tipai.

Vienas garsiausių šiuolaikinių kūrybinio mąstymo tyrinėtojų E. de Bono pasiūlė šešių skrybėlių metodą.

E. de Bono teigia, kad užsidėję skrybėlę ar kepurę, mes atliekame tam tikrą vaidmenį. Šešios skirtingos skrybėlės apima šešias mąstymo sritis: faktus, emocijas, pozityvų požiūrį, negatyvų požiūrį, kūrybiškumą ir mąstymo proceso kontrolę. Mąstydamas apie problemą, asmuo įsivaizduoja, kad "užsideda" vis kitos spalvos skrybėlę. Jeigu tai daroma grupėje, visi nariai vienu metu turi užsidėti tos pačios spalvos skrybėlę. Šis metodas skatina į problemą pažvelgti visapusiškai, iš skirtingų pozicijų.

Balta skrybėlė - tai informacija ir faktai. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos turėtumėte atsakyti: Kokių turite duomenų? Kokie duomenys jums reikalingi? Ar galima juos gauti? Balta skrybėlė neutrali, todėl negalimas vertinimas.

Raudona skrybėlė - jausmai ir intuicija. Ką jūs jaučiate konkrečių idėjų atveju? Nenurodykite jokių priežasčių, tiesiog išsakykite jausmus.

Juoda skrybėlė - kritika ir abejonės. Dalyvis turi saugotis klaidų, būti dėmesingas ir kritiškas. Prilaiko svajotojus.

Geltona skrybėlė - optimizmas. Kokius jūs matote projekto privalumus? Kaip manote jį įgyvendinti ir patobulinti?

Žalia skrybėlė - tai naujos idėjos, originalumas ir alternatyvos.

Mėlyna skrybėlė apibendrina kitų išvadas, nustato prioritetus, kryptį. Ji kontroliuoja visą procesą, vadovauja susirinkimui.

E. de Bono naujas idėjas siūlo vertinti naudojantis PIN metodu - t. y. atrasti, kas jų yra pozityvu, įdomu ir tik tada galvoti, kas gali būti negatyvu. Jokiu būdu negalima pradėti nuo negatyvių dalykų. Įsiklausykite į savo naujas idėjas, pasidalykite jomis su tais, kurie jas vertintų. Įpraskite užduoti įvairius klausimus įprastose situacijose, klauskite: kodėl, kodėl ne, kas galėtų atsitikti, jei...? Nežiūrėkite į nušvitimą kaip į lengvą problemos sprendimo būdą. Raskite laiko poilsiui, atsipalaiduokite, raskite laiko sau.

Šaltinis: www.psichologijatau